Ingredientai:
šokoladiniam biskvitui:
- 10 g kvietinių miltų;
- 40 g kiaušinių baltymų;
- 40 g kiaušinių trynių;
- 40 g trimolino;
- 15 g kakavos;
- 10 g bulvių krakmolo.
karamelei:
- 40 g cukraus;
- 32 g gliukozės sirupo;
- 48 g grietinėlės;
- 24 g saldinto sutirštinto pieno;
- 64 g sviesto;
- 3 g druskos.
šokoladiniam kremui:
- 185 g grietinėlės;
- 1 puodelio espresso;
- 3 g želatinos;
- 92 g pieniško šokolado.
kavos musui:
- 350 g grietinėlės;
- 50 g cukraus pudros
- 1 puodelio espresso;
- 16 g želatinos;
- 600 g plaktos grietinėlės.
Gaminimas:
pagaminkite šokoladinį biskvitą:
1. Baltymus išplakite su trimolinu iki standumo, įmaišykite trynius ir persijotus visus sausus ingredientus. Viską lengvai išmaišykite iki vientisos masės ir kepkite 165 ºC temperatūroje 10 min.
išvirkite karamelę:
2. Cukrų ir gliukozės sirupą nemaišant ištirpinkite iki auksinės spalvos, supilkite užkaitintą grietinėlę ir sutirštintą pieną, po truputi maišykite ir užvirkite ant silpnos ugnies iki 107 ºC, gautą masę supilkite ant sviesto ir druskos, sutrinkite trintuvu.
paruoškite šokoladinį kremą:
3. Grietinėlę ir espresso kavą užkaitinkite iki 60 ºC, sudėkite brinkintą želatiną. Gautą mišinį supilkite ant šokolado ir sutrinkite trintuvu iki vientisos masės, supilkite į formą, užšaldykite.
pagaminkite kavos musą:
4. Grietinėlę sumaišykite su cukraus pudra, įpilkite espresso kavą, užkaitinkite iki 60 ºC, sudėkite išbrinkintą želatiną. Atvėsinkite iki 25 ºC ir lengvai įmaišykite plaktą grietinėlę.
surinkite tortą:
5. Ant biskvito tepkite atvėsintą karamelę ~ 2 mm storio sluoksniu, užšaldykite. Į formą pilkite kavos musą, dėkite paruoštą šokoladinį kremą, pilkite dar šiek tiek kavos muso, įsukite biskvitą ir karamelę. Šaldykite. Dekoruokite purškiamu šokoladiniu kakavos sviestu, kavos pupelėmis ir šokoladu.
Kavos torto receptą siūlo vienas geriausių Klaipėdos restoranų – „Monai“, o jo paragauti galėsite Druskininkų kurorto šventėje, gegužės 26 dieną.
O ar įsivaizduojate, koks galėjo būti XVIII a. druskininkiečių kasdienis gyvenimas? Jie privalėjo mokėti mokesčius, 3 dienas per savaitę atlikti lažą dvare, valdytojui teikti grybų virves, o valdytojas turėjo teisę juos siųsti 3 kartus per metus į Vilnių. Kai kurie vertėsi bitininkyste, o apsukresni valstiečiai užsiėmė ir gydymu mineraliniu vandeniu.
Druskininkų kaimo valstiečiai XVIII amžiuje įvardijami kaip bajorai, tačiau nereikia suprasti, jog jie priklausė kilmingųjų luomui. Šis pavadinimas tuo metu įvardydavo viršutinį valstietijos sluoksnį. Tai kodėl taip buvo įvardijami druskininkiečiai? Priežastis buvo ta, jog jie nebuvo privataus dvaro valstiečiai, jie priklausė valdovo dvarui ir jų išnaudojimas nebuvo toks didelis.
