Cinamonas dėl savo kvapnumo yra ne tik vienas populiariausių, bet ir vienas seniausių prieskonių pasaulyje. Jis puikiai dera su ilgą laiką vienu pagrindinių valgių Lietuvoje buvusia ir šiais laikais atgimimą išgyvenančia rugine duona.
Tuo įsitikinti galėsite gegužės 26 dieną Druskininkų Kurorto šventėje! Jos metu vyksiančioje degustacijoje tortą su ruginės duonos biskvitu ir cinamonu prisistatys projekto „100 tortų Lietuvai“ dalyvė – prieskonių gamintoja „Santa Maria“.
Ingredientai:
biskvitui:
- 12 kiaušinių;
- 300 g cukraus;
- 200 g tarkuoto šokolado;
- 100 g ruginės duonos džiūvėsių;
- 1 arbat. šaukšt. cinamono.
Iškepkite biskvitą:
1. Trynius ištrinkite su cukrumi, kol masė pasidarys šviesi ir sutirštės, suberkite trintą šokoladą, persijotus duonos džiūvėsėlius ir cinamoną, viską permaišykite.
2. Baltymus išplakite iki standžių putų, supilkite juos į trynių ir šokolado masę. Atsargiai permaišykite. Svarbu nesuspausti baltymų putų.
3. Sukrėskite tešlą į dvi 20 cm skersmens kepimo formas ir kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių.
4. Patikrinkite mediniu iešmeliu ar biskvitai iškepę: jei ištrauktas iešmelis sausas – biskvitus jau galima traukti. Juos ataušinkite ant grotelių.
5. Ataušusius biskvitus perpjaukite pusiau, gausite 4 biskvito dalis.
kremui:
- 250 g rikotos sūrio;
- 150 ml grietinėlės;
- pusės indelio sutirštinto saldinto pieno;
- 1,5 arbat. šaukšt. želatinos;
- 25 ml vandens, želatinai išbrinkinti;
- 2 valg. šaukšt. medaus.
Paruoškite kremą:
1. Išplakite grietinėlę.
2. Kitame dubenyje išmaišykite rikotą, sutirštintą pieną bei medų. Sumaišykite grietinėlę ir rikotos masę bei atsargiai įmaišykite želatiną. Paruoštu kremu sutepkite biskvitus. Geriausia tortą paruošti iš vakaro ir juo mėgautis kitą dieną.
Vienas ryškiausių šio torto ingredientų – cinamonas – yra populiarus ne tik dėl savo kvapnumo, bet ir dėl teigiamo poveikio sveikatai. Šiuo poveikiu dar XIX a. garsėjo ir Druskininkų vandenys bei jais gydžiusi savamokslių vietinių „daktarų“ Sūručių dinastija. Jų gydymo metodus ir poveikį organizmui yra aprašęs „Lietuvių tautos istorijos“ autorius, istorikas Teodoras Narbutas. 1813 m. Vilniaus medikai nustatė jam nepagydomą raumenų paralyžių. Savo negaliai palengvinti jis susikonstravo vežimaitį su ratukais. Turbūt luošumo istorikas nebūtų išvengęs, jeigu ne jo kaimyno, neturtingo bajoro, pasakojimas apie gydomuosius Druskininkų vandenis. Patikėjęs kaimynu, nutarė išmėginti šiuos gamtos stebuklus: „Šeimininkas, į kurio trobą kaime užėjau, buvo pavarde Sūrutis... – Pasakoja Narbutas. – Jo troboje gavau kambarį, kurį nuo šeimininkų galo skyrė tik priemenė. Kiekvieną rytą jis man atnešdavo molinį ąsotėlį mineralinio vandens, kurį turėdavau išgerti, o vonioms naudojo kitą šaltinį. Vandenį šildydavo katile, po atviru dangumi, čia pat, prie keliuko į kaimą, toje pusėje, kur buvo šaltiniai.“
Taip pasigydęs tris vasaras ligonis visiškai pasveiko:
„Numečiau ramentus ir jau be jų grįžau pas laimingus šeimynykščius – išgijęs luošys, toks sveikas, koks buvau jaunystėje... Nuo to laiko iš Dievo malonės esu sveikas ir nevartoju jokių vaistų, tik kasdieninėse maldose dėkoju Aukščiausiajam, kad mūsų kraštą apdovanojo tokiais stebuklingai gydančiais Druskininkų vandenimis.“
