Ingredientai (16 cm diametro tortinei):
pagrindui:
- 170 g graikinių riešutų;
- 170 g datulių.
šokoladinei masei:
- 150 g kokosų aliejaus (pašildyto, kad būtų skystas);
- 150 g šviežiai spaustų apelsinų sulčių;
- 120 g agavų sirupo;
- 25 g kakavos miltelių;
- 300 g anakardžių (išbrinkintų);
- 2 lašiukų apelsinų eterinio aliejaus (nebūtina);
- žiupsnelis druskos.
Gaminimas:
1. Pagrindo ingredientus sumalkite elektriniu smulkintuvu (S formos peiliukas), kol gausite trupinius (nepermalkite, kad neišsiskirtų per daug aliejų). Gautą masę išklokite į formą, šaukštu paspaudinėkite, kad pagrindas būtų tvirtesnis.
2. Visus šokoladinės masės ingredientus sudėkite į kokteilinę ir sumalkite iki vientisos masės.
3. Gautąją masę pilkite ant torto pagrindo ir dėkite į šaldytuvą kelioms valandoms, kad sustingtų.
4. Puoškite uogomis, riešutais, žaliais mėtų lapeliais.
Šis tortas, kaip ir visi tinklaraščio „Žalia, bet ne žolė“ autorės Linos Digrienės receptai, skirtas veganams. Lina savo ir savo šeimos pavyzdžiu siekia išsklaidyti vis dar populiarius mitus apie žaliavalgystę.
Ne viena legenda gaubia ir šalia Druskininkų gulintį Velnio akmenį. Mistiškas pavadinimas, iš pasakų kildinamas atsiradimas, ypatinga aura – visi šie dalykai turistus traukia kaip magnetas.
Viena populiariausių legendų apie šį akmenį byloja, jog prieš daugelį metų piečiau Druskininkų buvo įsikūręs didelis Raigardo miestas. Turtingas, prašmatnus, garsėjo savo didybe ir grožiu, o didžiausia miesto puošmena buvo aukšta, spindinti bažnyčia. Deja, patys Raigardo miesto gyventojai buvo godūs, išpuikę, o ir bažnyčioje liovėsi lankytis. Tuo metu Raigardo apylinkėse knibždėjo daugybė velnių. Vienas jų, gūdžią naktį žvelgdamas į Raigardo miestą bei didingą tamsoje švytinčią bažnyčią, nusprendė pradanginti šį grožį bei pasijuokti iš apsileidusių Raigardo miesto gyventojų. Drauge su kitais velniais tą naktį jis surado didžiulį akmenį. Visi kartu jį sunkiai nešė Raigardo miesto link. Velnio sumanymas buvo numesti akmenį ant Raigardo bažnyčios ir taip ją sudaužyti. Tačiau tos nakties būta trumpos ir apie auštantį rytą visiems aplink paskelbė užgiedojęs gaidys. Velniai dar nebuvo spėję pasiekti Raigardo miesto, tačiau išgirdę giedojimą iškart išmetė akmenį ir pradingo. Pamestas akmuo nuriedėjo prie Švendubrės ir stovi ten iki šių dienų.