- Ciberžolės gimtinė yra pietų Azijos regionas – tokios šalys, kaip Malaizija, Indija. Būtent Indijoje užauginama daugiausiai ciberžolės šaknies pasaulyje, tačiau čia jos daugiausiai ir suvartojama (net apie 80 proc.).
- Ciberžolė priklauso tai pačiai augalų šeimai, kaip ir imbieras. Šviežios imbiero ir ciberžolės šaknys išoriškai netgi kiek panašios, tik ciberžolės gerokai smulkesnės. Tačiau viskas paaiškėja šaknį perpjovus – jei imbieras švelniai gelsvas, tai ciberžolė – ryškiai oranžinė.
- Kai ciberžolė Viduramžiais pasiekė į Europą, ji net buvo vadinama „indiškuoju šafranu“. Tokį palyginimą lėmė abiejų prieskonių suteikiama ryški spalva, nors jų aromatai ir skoniai skiriasi. Šiais laikais ciberžolė ir šafranas yra tarsi skirtinguose poliuose – šafranas itin brangus, o ciberžolė pigi ir visiems prieinama.
- Ciberžolė neretai vadinama superprieskoniu, nes turi daugybę sveikatai naudingų medžiagų. Visų pirma, joje yra medžiagų, veikiančių kaip antioksidantai, taip pat turinčių priešuždegiminį poveikį. Tyrimais įrodyta, jog šis prieskonis padeda pagerinti virškinimą, valo organizmą, skatina gyti žaizdas, turi teigiamą poveikį odos būklei, jis taip pat padeda sumažinti blogojo cholesterolio lygį kraujyje. Ir tai tik dalis ciberžolėje esančių medžiagų teigiamų naudų.
Suaugusiam žmogui per dieną rekomenduojama suvartoti apie 0,5 arbatinio šaukštelio ciberžolės miltelių.
- Pagrindinė veiklioji medžiaga, kurios yra ciberžolėje, vadinama kurkuminu (jos yra net apie 3 proc.). Rasite daugybę maisto papildų, kurie reklamuojami kaip turintys kurkumino. Tačiau paprastas būdas jo gauti – skaninti patiekalus ciberžolės milteliais ar šviežia šaknimi. Suaugusiam žmogui per dieną rekomenduojama suvartoti apie 0,5 arbatinio šaukštelio ciberžolės miltelių.
- Norint gauti kuo daugiau naudos iš ciberžolėje esančio kurkumino, šį prieskonį rekomenduojama derinti su juodaisiais pipirais. Nustatyta, jog pipiruose esanti medžiaga, vadinama piperinu, padeda geriau įsisavinti kurkuminą. Įsisavinimą taip pat stiprina ciberžolės naudojimas su žaliąja arbata ir su riebalais.
- Ajurvedinėje medicinoje ciberžolė naudojama jau daugiau kaip 5000 metų. O Azijoje bei Vakaruose atlikti įvairiausi moksliniai tyrimai išties patvirtina teigiamą ciberžolės poveikį sergant net keliomis dešimtimis ligų.
- Ciberžolė yra daugybės tradicinių prieskonių mišinių sudedamoji dalis. Bene žymiausias jų – vadinamieji kario milteliai. Priklausomai nuo šalies ar net jos regiono, kario miltelių sudėtis gali kisti, tačiau ciberžolės bus visada. Dar vienas populiarus mišinys su ciberžole – vidurio Azijoje, Maroke mėgstamas Ras el Hanout, kurį iš viso sudaro net 12-a prieskonių.
- Ciberžolės miltelius, kaip ir daugelį prieskonių, geriausiai laikyti šviesai nepralaidžiame indelyje, ten, kur sausa (tikrai ne virš viryklės ar kitų vietų, kur daug garų). Milteliai išlieka geri apie metus, tad patikrinkite etiketę ant pakuotės. Šviežias ciberžolės šaknis verta sudėti į popierinį maišelį ir dėti į šaldytuvą, kur ši gėrybė gera išbus 2–3 savaites.
Ciberžolės šaknis dažo stipriai, tad ją lupant, pjaustant ar tarkuojant dėvėkite pirštines.
- Šviežia ciberžolės šaknis yra ryškiai oranžinė, o štai milteliai – intensyvios geltonos spalvos. Šis augalas ilgus šimtmečius buvo naudojamas kaip audinio dažiklis, suteikiantis švelnią gelsvą spalvą. Ciberžolės šaknis dažo išties stipriai, tad ją lupant, pjaustant ar tarkuojant verta dėvėti pirštines.
- Ciberžolė pasižymi aitroku, švelniai karstelėjusiu skoniu, su apelsino ir imbiero poskoniais. Tai prieskonis, itin mėgstamas dėl savo universalumo. Jis puikiai dera su daržovėmis, ryžiais, paukštiena, žuvimi, jūros gėrybėmis, net kiaušiniais ar pieno produktais.
- Jei mėgstate patiekalus, kuriuose naudojamas kokosų „pienas“, absoliučiai daugeliu atveju ciberžolė itin tiks. Būtinai išbandykite! Dar vienas triukas – paskaninkite ciberžolės žiupsneliu omletą (įberkite į plakinį). Jis bus gražiai geltonas, net jei kepate iš „išblyškusių“ kiaušinių.
- Ciberžolė tinka ne tik rimtiems, bet ir saldiesiems patiekalams. Tarkime, jos galima berti į kepamą granolą, nuspalvinti keksiukus ar sausainių tešlą. Berkite nedaug, kad skonis jaustųsi itin švelniai, o pirmu smuiku grotų spalva.
- Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo gėrimas, vadinamas „auksiniu pienu“. Auksiniu jis tampa būtent dėl ciberžolės. Įprastai šis gėrimas ruošiamas iš augalinio pieno, paskaninamas ciberžole (kartais beriame ir žiupsnį pipirų) bei pasaldinamas klevų sirupu ar medumi. Šio gėrimo išsamų receptą rasite ČIA.