15min kartu su 4-iais maisto ir/ar gėrimų ekspertais apžvelgia keliolika praėjusiais metais išryškėjusių maisto gaminimo namuose tendencijų. Visai gali būti, jog dalį jų nešimės ir į 2021-uosius, kitos, tikėtina, pasibaigus karantinui susilpnės ar visai užsimirš.
Savo įžvalgomis pasidalijo maisto komunikacijos projektų vadovė Agnė Kalinkaitė, restoranų konsultantė, vyno žinovė ir tinklaraštininkė Urtė Mikelevičiūtė, maisto tinklaraštininkė, ką tik debiutavusi kulinarinės knygos autorė Julija Steponavičiūtė bei Ypatingos kavos asociacijos vadovas, kavos žinovas Nidas Kiuberis.
Metų karalienė – raugo duona (sourdough)
Susidomėjimo raugo duona banga pasaulyje kilo prieš kelerius metus, kiek vėluodama ji atsirito ir į Lietuvą. Panašu, jog karantinas ją dar labiau sustiprino – socialiniuose tinkluose pasipylė receptai, patarimai, pavykusių ir nepavykusių kepinių nuotraukos, tinklažymė #sourdough tapo itin populiari. Tiesa, anksčiau mūsuose namie dažniau kepta tamsi ruginė raugo duona (kokią seniau kepdavo močiutės), o naujos kartos kepėjos ir kepėjai dažniau kepa kvietinę duoną – puresnę, lengvesnę ir fotogeniškesnę.
„Lietuviai lygiai taip pat kepė duoną (kaip ir visas pasaulis – red.) – mūsų socialiniai tinklai mirgėjo nuo kepinių nuotraukų, naujų kepėjų grupių ir gaminimo džiaugsmą atradusių žmonių“, – sako A.Kalinkaitė. Tą pačią tendenciją pastebi ir J.Steponavičiūtė: „Daug kas pradėjo kepti raugo duoną. Nežinau, ar ši tendencija tiesiog paplito ir Lietuvoje, ar būtent dėl apribojimų daugiau žmonių užsimanė įvaldyti sourdough techniką ir susidraugauti su raugu.“
Metų princesės – bandelės
Nors pastaraisiais metais nemažai gąsdinta baltų miltų ir rafinuoto cukraus baubais, ėmė steigtis alternatyvius saldumynus siūlančios desertinės ir kepyklos, panašu, jog išlikome bandelių tauta. Cinamoninės, kardamoninės, šafraninės, marcipaninės bandelės prikvėpino namų virtuves ir leido pritraukti pirkėjų seniau veikiančioms ir naujoms kepykloms, kurių net pandemijos metais bent jau sostinėje atsidarė ne viena.
Kaip taikliai pastebi U.Mikelevičiūtė, „<…> juokingiausia, jog visi bėgo nuo miltų, o per šiuos metus vėl pradėjo kepti pyragus, bandeles, duoną. Kartais nuo ko nors bėgi, o tas produktas ima ir pasiveja.“
Daugiau laiko lėtiems patiekalams
Dalis žmonių, kuriems teko dirbti iš namų ir tuo pačiu metu „ganyti“ taip pat namie likusias atžalas, praėjusius metus įvardintų kaip vertimosi per galvą laiką. Tačiau yra nemažai ir tokių, kurie dėl karantino atrado marias laisvo laiko, kai kas jį skyrė maisto gaminimui, lėtiems patiekalams.
„Iki šiol viešojoje erdvėje mirgėjo patarimai, kaip sutaupyti laiko, ir tokios antraštės, kaip „Vakarienė per 15-a minučių“ ar „Pyragas tik iš 3 ingredientų“, o pandemijos kontekste laiko mes turėjome kur kas daugiau, todėl ir gaminami patiekalai iš esmės pasikeitė. Pagaliau atsirado laiko išsikepti natūralaus raugo duonos, penkias valandas virti naminį sultinį, ilgai marinuoti mėsą, ilgai ir lėtai troškinti troškinius. Procesas tapo lygiai toks pats svarbus kaip ir rezultatas“, – pastebėjimais dalinasi A.Kalinkaitė.
Daugiau dėmesio gaminimo technikoms
Ne tiek jau daug žmonių kasdien užsisakydavo maisto iš restoranų ir kavinių, tad prisiminti primirštus patiekalus, atnaujinti įgūdžius virtuvėje teko daugeliui. Kai kam tai tapo proga atrasti naujus maisto ruošimo būdus ir įrangą – ketaus keptuves, lėto virimo puodus ir pan.
„Atsirado didesnis susidomėjimas patiekalų how-to (kaip pagaminti – red.). Pastebėjau, kad žmonės, turėdami daugiau laiko gaminti ir didžiąją dienos dalį praleisdami namuose, tapo smalsesni gaminimo principams, technikai“, – sako maisto tinklaraštininkė J.Steponavičiūtė.
Jai antrina ir restoranų konsultantė, tinklaraštininkė U.Mikelevičiūtė, anot kurios, maistui ir produktams apskritai skiriama daugiau dėmesio, nes „nebėra galimybės namie valgyti „bet ką“, o „įdomiau“ ir geriau valgyti mieste. Ir tie, kas nelabai turėjo ko bendro su maisto gamyba, pradėjo domėtis kulinarija“.
Maisto kelionės namų virtuvėje
Laisvo bendravimo, buvimo mieste ir nevaržomų kelionių 2020-aisiais ilgėjosi visi, tad bent jau pastarąsias iš dalies kompensavo „maisto kelionės“ ar „kelionės virtuvėje“. Daugelis bandėme atgaminti kelionių prisiminimus ar „keliauti“ į naujas šalis ruošdami tų šalių ar regionų patiekalus. Tad joks atsitiktinumas, kad palyginus neblogai sekėsi gurmaniškų produktų parduotuvių savininkams – jie taip pat tvirtina, jog kelionių ir įdomesnių skonių ilgesys skatino aktyviai pirkti įdomesnius, egzotiškesnius produktus ir gėrimus.
Norėdami atkartoti savo mylimus mėsainius, ramenus ar meksikietiškus troškinius, mes bandėme juos gaminti namuose.
„Jei negalime keliauti realiai, galime keliauti bent jau savo virtuvėse, taip nors iš dalies mėgindami atkartoti pasiilgtus skonius, – teigia maisto komunikacijos projektų vadovė A.Kalinkaitė. – Pasaulio skonių populiarėjimą nulėmė ir uždaryti restoranai. Norėdami atkartoti savo mylimus mėsainius, ramenus ar meksikietiškus troškinius, mes bandėme juos gaminti namuose. Ši tendencija buvo ypač populiari Vakaruose, kur didžiausi greito maisto gigantai net dalinosi savo populiariausių patiekalų receptais, taip stiprindami bendruomenę ir kviesdami žmones pamėgtus šių restoranų patiekalus saugiai pasigaminti namuose patiems.“
Šią tendenciją, kaip vieną ryškiausių 2020-aisiais pastebi ir U.Mikelevičiūtė: „Pasaulio virtuvės iš restoranų persikėlė į namus: tai ir meksikietiškos virtuvės eksperimentai, ir bandymai „susidoroti“ su žalia žuvimi bei pasigaminti ceviche namie, perprasti aštuonkojį ar išsivirti azijietišką sriubą…“.
Nostalgiškų patiekalų sugrįžimas
Maisto gaminimas ir valgymas tapo paguoda itin neramiais metais, o kai liūdna ir neramu, dažnas ilgimės vaikystės patiekalų, tokių, kaip „pas mamą“ ar „pas močiutę“. Tai tapo pasauline tendencija, aktualia ir Lietuvoje, ji dar labiau sustiprėjo prieš žiemos šventes, kai nemažai žmonių pirmąsyk ruošė silkę, baltą mišrainę, kepė įdarytą paukštį.
Mes atsigręžiame į stabilius ir laiko patikrintus mitybos modelius, su kuriais užaugome ir kurie nekinta jau daugybę metų.
Kaip sako A.Kalinkaitė, mes „<…> ieškome patiekalų, kurie nebūtinai yra sveiki ar maistingi, tačiau suteikiantys jaukumo, šilumos, o svarbiausia – saugumo. Minkštos bandelės, karšti sumuštiniai ar riebus mėsos sultinys žvarbų žiemos vakarą – tai patiekalai, kuriais mėgaujantis apie kalorijas tikrai negalvojama. Todėl drįsčiau prognozuoti, kad vadinamosios „low carb“ (turinčios mažai angliavandenių – red.) ir keto dietos gali po truputį prarasti savo populiarumą, nes mes atsigręžiame į stabilius ir laiko patikrintus mitybos modelius, su kuriais mes užaugome ir kurie nekinta jau daugybę metų.“
Jai antrina ir U.Mikelevičiūtė, pasak kurios, pernai mūsų virtuvėse dominavo naminiai virti ir kepti varškėtukai, dar didesnis dėmesys skirtas pusryčiams – kepta šakšuka, plakta kiaušinienė, o skrebučiai su avokadais, populiarūs jau ne vienus metus, tapo kone kasdieniu pusryčių pasirinkimu. „Iš numirusiųjų prisikėlė ir sriubos“, – pastebi ji.
Net ingredientus gaminome patys
Ne visi 2020-aisiais paisė patarimo į parduotuves traukti kuo rečiau ir iš anksto planuoti pirkinius, tačiau tie, kas paisė, neretai pritrūkdavo vieno ar kito ingrediento. Panašu, jog būtent tai paskatino tendenciją kai kuriuos produktus, kuriuos įprastai pirkdavome, pabandyti pasigaminti patiems. Tai ir jau linksniuotoji duona, ir naminiai pieno gaminiai, ir riešutų sviestas ar įvairiausi padažai.
Maistas imunitetui stiprinti
Kai siaučia ligos, raginimas pasirūpinti imuniteto stiprinimu skamba vis primygtiniau, o į jį įsiklausoma aktyviau. Ir nors dalis žmonių labiau domėjosi paguodžiančiu, nors ir ne tokiu sveiku maistu, kiti atsigręžė į sveiką mitybą, nors ir čia mados gana bangavo.
„Populiarėja įvairūs prieskoniai – imbieras, ciberžolė ir kiti, imunitetą stiprinantys gėrimai, maisto papildai ir produktai, kurie didina atsparumą ligoms. Atskiro paminėjimo verta ir fermentacija, apie kurios naudą organizmui kalbama vis garsiau – kombučos ir raugo duonos populiarumas tai puikiai iliustruoja“, – savo įspūdžiu dalinasi A.Kalinkaitė.
Vietiniai ingredientai, kūryba iš to, kas po ranka
Nors įvairių egzotiškų produktų tiekimas net ir pandemijos metais nebuvo sutrikęs, gal tik retkarčiais kiek sulėtėjęs, visame pasaulyje ryški tendencija, jog imta dar labiau atsigręžti į vietinius ingredientus, dalis kurių buvo kiek primiršti. Gaminome ne tik iš to, kas mūsų krašte užaugo, bet ėmėme kūrybiškiau žiūrėti į tokius kasdienius ingredientus, kaip kruopos, ankštinės kultūros.
„Sakyčiau, kad praėję metai tapo mūsų vietinių produktų visiška atgimimo era – nuo bulvių, morkų, pupų iki svarainių ar perlinių kruopų“, – pastebi U.Mikelevičiutė, o ją papildo A.Kalinkaitė, sakanti, jog grįžome prie ingredientų, kurie sudaro mūsų mitybos pagrindą. O pagrindinis ir bazinis visos žmonijos patiekalas yra duona.
„Karantino metu teko kūrybiškai peržvelgti savo spintelės atsargas ir iš naujo atrasti tokius ilgo galiojimo maisto produktus kaip grikiai, avižos. Tai visiški „supermaisto“ produktai, iš kurių galima pasigaminti tūkstančius patiekalų ir praturtinti savo organizmą. Ir tam visai nereikia spirulinos miltelių, rožių vandens ar kitų brangių ir ne visiems įperkamų ingredientų – paprasčiausios avižos turi daugybę naudingų savybių. Tad jeigu reikėtų įvardinti vieną produktą arba tiksliau – kategoriją, sakyčiau, kad tai yra grūdiniai produktai: miltai, kruopos, grūdai. Taip pat grįžtama prie vadinamųjų „ancient grains“. Tai senosios grūdų rūšys, kurios itin atsparios ir laikui bėgant mažai pakito ir išlaikė savo naudingąsias savybes. Tai speltos, perlinės kruopos, kviečių branduoliai.“
Virtualios bendruomenės, kursai ir vakarienės
Receptų internete ir įprastais metais ieškodavome daugelis, tačiau 2020-aisiais į virtualybę persikėlė ir maisto gaminimo kursai, atsirado tokios naujos patirtys, kaip „virtualios vakarienės“, kai vartotojas į namus užsisako tam tikrą produktų rinkinį, o tada su virtuliai procesui vadovaujančiu profesionaliu šefu gamina patiekalą, juo mėgaujasi ir aptaria, kaip pavyko. Tokios vakarienės buvo populiarios ir Lietuvoje, ypač švenčių metu, jas organizavo ne vienas žinomo restorano šefas.
Visi supratome, kad esame toje pačioje valtyje, tačiau vienas dalykas mus jungia – maistas.
„Karantinas parodė, kad nesvarbu, ar tu esi namų šeimininkė, ar geriausias Italijos „Michelin“ žvaigždutėmis įvertinto restorano šefas – mes visi dabar gyvename tokiomis pačiomis sąlygomis. Todėl tokie garsūs šefai kaip Massimo Botura ir jo kanalas „Quarantine Kitchen“ tiesiog „įsileido“ mus į savo virtuvę, parodė, kaip gyvena ir ką jie kasdien gamina savo šeimai. Visi supratome, kad esame toje pačioje valtyje, tačiau vienas dalykas mus jungia – maistas. Dėl tos pačios priežasties labai išpopuliarėjo virtualūs maisto gaminimo kursai, kūrėsi socialinių tinklų grupės. Pavyzdžiui, ir Lietuvoje šiuo metu beveik 50 tūkst. vienijanti „Karantino kuchnia“ virtuali bendruomenė“, – komentuoja A.Kalinkaitė.
Socialiniai tinklai – sėkmei ir fiasko pademonstruoti
Realių susitikimų su draugais ir artimaisiais šiemet sumažėjo, tačiau įsitraukimas į socialinius tinklus tik dar labiau sustiprėjo. O kai nėra galimybės puikuotis kelionių, atostogų ir vakarėlių nuotraukomis, belieka dalintis pasiekimais maisto gamybos srityje (arba kviesti kartu pasijuokti iš juokingų nesėkmių).
„Tobulai iškepę sausainiai, gurmaniškas „pasimatymas“ namuose dviese – tai vieninteliai dalykai, kuriais išvis norėjome ir galėjome dalintis su savo socialiniais ratais. Todėl ir pastangų buvo dedama kur kas daugiau, – pastebi A.Kalinkaitė. – Prie to prisidėjo ir vis labiau augantis „TikTok“ socialinis tinklas, kurio auditorija – itin jauna. Jame žmonės dalinosi tokiais receptais kaip vaivorykštės spalvų „cloud bread“ arba „pancake cereal“ – blynelių dribsniais. Iš esmės, čia jau nebekalbama apie skonį – vaizdas ir „wow“ efektas tampa esminiu aspektu, kuris nulemia, ar šie „trendai“ išpopuliarėja, ar ne.“
Kavos žaidimai namuose
Didžiuosiuose miestuose net ir karantino metu vis dar turime galimybę pirkti kavos išsinešimui, tačiau į namus persikėlęs biuras, retesni pasivaikščiojimai mieste skatino steigti „kavines“ savo virtuvėje.
Kaip pastebi kavos žinovas N.Kiuberis, ryškios dvi tendencijos: vieni žmonės pirko įdomesnius kavos ruošimo rakandus, dar labiau susidomėjo rūšine kava, ėmė ją užsisakinėti į namus (ir čia išlošė tie kavinių savininkai, kurie pasiūlė galimybę kavos pupeles ar maltą kavą pirkti internetu), kitiems gi tapo svarbu greitis, funkcija, pagaliau, būtent žadinantis kavos efektas, o ne tiek rafinuotas skonis. Pastarieji kavos gėrėjai rinkosi automatinius kavos aparatus, kapsulinę ar tirpią kavą.
„Mano įsitikinimu, išaugo tiek specialty (rūšinės – red.) kavos ruošimo prietaisų, tiek ir masiniam vartojimui skirtų kavos prekių pardavimai“, – teigia N.Kiuberis.
„Instagram“ ir „TikTok“ žvaigždė – „Dalgona“ kava
Visus praėjusius metus socialiniuose tinkluose karaliavo gražuoliai raugo duonos kepaliukai, o ryškiausiu gėrimu, ypač pernai pavasarį ir vasarą, tapo šalta plakta „Dalgona“ kava. Gėrimą, ruošiamą iš suplaktos tirpios kavos, cukraus ir pieno pirmieji atrado ir išpopuliarino korėjiečiai. Šią tendenciją pastebėjo ir paprasti vartotojai, ir galbūt su šypsena į ją žvelgiantys kavos specialistai.
„Šiuo atveju, manau, laimėjo, grynai vizualinis efektas, o ne skonis – tam ypač padėjo „TikTok“ ir „Instagram“, – pastebi N.Kiuberis. – Nors nesu šios kavos fanas, spėčiau, kad rūšinės kavos industrija adaptuos šią kavą, sumaniai pakeisdama tirpią kavą į, sakykime, cold brew (šaltai virta – red.) arba kita „geresnį“ kavos ingredientą.“