Peržvelgus Andriaus instagramo profilį tampa aiškūs kelis dalykai – jis gyvena prie jūros, daug sportuoja ir aktyviai gamina. Visa tai tiesa, bet pokalbio metu vaikinas pažeria ir daugiau detalių apie save, kai kurios iš jų išties nustebina.
Meilė sportui atvedė į maisto pasaulį
Pašnekovas yra kilęs iš Pakruojo, tačiau studijoms pasirinko Klaipėdą, baigė čia anglų ir vokiečių kalbos bakalaurą, po to verslo komunikacijos magistrą. Tiesa, jo darbas su studijomis dabar tiesiogiai nesusijęs – jis dirba vokiečiams priklausančioje sporto statistikos įmonėje, pats laisvai planuoja savo darbo ir kitų veiklų režimą. „Dar esu geimeris, nuo senų laikų žaidžiu visokias šaudykles“, – juokiasi jis.
27-erių Andriaus susidomėjimas maistu glaudžiai susijęs su aistra sportui, sako, kad buvo hiperaktyvus vaikas, žaidė krepšinį, futbolą, o dabar bėgioja, važiuoja dviračiu, išbando šalto vandens iššūkius.
„Sportas ilgainiui man tapo svarbus ne tik dėl to, kad gerai atrodyčiau, jausčiausi stiprus, bet dėl sveikatingumo pusės – sportuoji ir jautiesi gerai. Būtent sportuodamas ėmiau skirti didesnį dėmesį tam, ką valgau, bet tas visas sausas maistas – ryžiai, vištiena… Pradėjau domėtis maisto gaminimo technika, įvairove, ėmiau sekti tinklaraščius, įvairius maisto turinio kūrėjus instagrame“, – pasakoja pašnekovas.
-
Vilniečių pora Justiniškes lepina šviežiais kepiniais: „Žmonėms to reikia ne tik centre“
-
Nida Degutienė apsilankė ypatingame restorane, užgaulioti svečius ten įprasta
-
Prie naujo žydų restorano Vilniuje vairo – patyręs tandemas: „Norim, kad žmonės čia jaustųs it namie“
-
Mamos ir dukrų trejetukas Kretingą užburs skanėstais, žada, kad bus „nuogne skanu“
Pagyrimai paskatino nesustoti
Tačiau galutiniu postūmiu pačiam tapti maisto instagrameriu jam tapo vaizdo kameros įsigijimas – jis norėjo išmokti kurti klipus ir reikėjo kokios nors medžiagos. „Pagalvojau, kad maisto gaminimas ir galėtų būti ta medžiaga, tik pradžioje nė negalvojau to viešinti. Net ne su kamera, o dar su telefonu nufilmavau, kaip gaminu pusryčių beigelius, pažiūrėjau, kad gerai sukarpiau nufilmuotą medžiagą, įmečiau į instagramą, o žmonėms patiko, sulaukiau prašymų, kad įkelčiau daugiau“, – startą prisimena pašnekovas.
Andrius prisipažįsta, jog jam, kaip ir daugeliui žmonių, reikia įvertinimo ir jei pirmieji trumpi filmukai nebūtų sulaukę teigiamų atsiliepimų, vargu ar būtų tęsęs. „Kai pradėjau pirkti įrangą, supratau, kad viskas čia bus rimčiau“, – šypteli jis.
Visa ta videostilistika susijusi su mano natūra – man patinka judesys, daug spalvų, daug veiksmo.
Pašnekovo filmukams būdinga tai, jog jie itin greito tempo, juose daug paties Andriaus – jis strykteli iš lovos ir imasi gaminti pusryčius ar atridena milžinišką arbūzą ir imasi darbo. „Mano mama net kritikuoja, kad nespėja visko pamatyti, sako „o kaipgi tie žmonės matys, kaip gaminti“. Bet visa ta videostilistika susijusi su mano natūra – man patinka judesys, daug spalvų, daug veiksmo. Kuriu žmonėms, kurie mėgsta maistą, tačiau kartu nori pamatyti ką nors greito ir linksmo“, – aiškina jis.
Pats tik paragauja
Idėjas būsimiems siužetams Andrius gaudo visur, sako, kartais gulintis lovoje ir galvojantis, ką čia pagaminus. O kai jau sugalvoja, perka produktus, susideda įrangą, tuomet filmuoja, vėliau seka klipo montavimas. Vidutiniškai vieną patiekalą jis filmuoja apie 3 valandas, o montavimas užtrunka dar 3–4. „Būna, kad idėjos gimsta dar ryte, o viską pabaigiu jau apie vidurnaktį“, – pasakoja vaikinas.
Beje, neretai kūrybos procesą inspiruoja net ne maistas, bet galvoje gimęs siužetas, rastas gardo takelis, o tada jis galvoja apie patiekalą, kuris tiktų.
Visi labai nustemba, kad iš profesinės pusės neturiu visiškai nieko bendra su maistu. Klausia: „Ką, tu nedirbi jokiame restorane?“.
„Visi labai nustemba, kad iš profesinės pusės neturiu visiškai nieko bendra su maistu. Klausia: „Ką, tu nedirbi jokiame restorane?“. O man tai didžiausias komplimentas, nes puoselėju begalinę pagarbą virtuvės šefams“, – prisipažįsta jis ir užsimena, jog mielai lankosi restoranuose ir Klaipėdoje, ir Vilniuje, maistas jam įdomus ir kelionėse. „Labai mėgstu tiramisu – visur jo ragauju“, – prasitaria apie savo simpatijas.
Kita vertus, jis prisipažįsta, jog įprastai valgo labai paprastai, o pagamintų patiekalų, kuriuos filmuoja, dažnai pats net nevalgo, tik paragauja. „Stengiuosi ką nors pavaišinti, pyragus draugė išneša į darbą“, – sako Andrius.
Dar vienas neįtikėtinai nuskambantis faktas – pasirodo, absoliuti dauguma patiekalų, kuriuos filmuoja, jo yra gaminami pirmąsyk – nėra jokių ilgų repeticijų ar ko nors panašaus. O ar pasitaiko nesėkmių? „Na, nėra pasitaikę, kad tai, ką pagaminau, buvo nevalgoma, gal labiau nebuvo tinkama publikuoti, – juokiasi jis. – Tiesa, paprastai produktų perku dvigubą kiekį, nei reikia vienam patiekalui – dėl visa ko.“
