Kelia kokybės kartelę
Kaune taip pat yra įsikūręs ir Kavos institutas, kuriame kavos gaminimo subtilybių ir meno yra mokamos baristos. „Turime norą padėti žmonėms pradėti savo verslą. Atliekame skrudinimo paslaugą, padedame atsidaryti kavinę. Labai svarbu padėti teisingus pamatus kaip reikia gaminti kavą, kokios yra taisyklės ir pagrindiniai principai. Tikslas – kuo daugiau naujų kokybiškų kavinių“, – bendrai apie kavos gaminimo kultūros ir jų pardavimo kvalifikacijos kėlimą kalbėjo G. Vilčinskas. Anot jo, ypač svarbu yra bendrai kelti kavos gaminimo kokybę šalies mastu – tik taip tarptautinėje arenoje įgis pasitikėjimą iš specialistų.
Ir išties, plinta ne tik kavos virusas, bet ir šviečiamojo pobūdžio informacija apie šį gėrimą. Anksčiau buvo žinoma vos keletas kavos rūšių, tačiau šiandien Lietuvoje galima rasti specializuotų parduotuvių, kuriose – per šimtas skirtingų kavos pupelių.
„Kavos banko“ vadovas G.Vilčinskas pripažino, kad esamas specializuotų kavinių lygis yra jau pakankamai išaugęs, tačiau trūksta kokybės restoranų tinkluose. Todėl yra siekiama, kad bent 80 proc. kavinių ir restoranų ruoštų aukščiausio lygio kavą. „Užduotis čia jau tik mums, kavos žaidėjams, kaip pasiruošti ir išlaikyti aukštus standartus“, – sakė „Kavos banko“ direktorius.
Kavos ekspertai taip pat turi ambicijų organizuoti pasaulio baristų čempionatą Lietuvoje. Šiemet pasaulio pirmenybės vyko Pietų Korėjoje, o kasmet sėkmingai organizuojami ir šalies čempionatai, kuriuose konkurencija nuolat auga.
„Puodelio rankoje“ mada
Kava išsinešimui pakeitė šio gėrimo įvaizdį. Mums pasidarė labai įprasta tiesiog pasiimti kavos puodelį ir eiti gatve. Kai kuriose degalinėse keliautojai užpylę degalų jos nepalieka nepasiėmę ir kavos puodelio. Tai jau yra tapę miesto kultūros dalimi, o į Lietuvą toks konceptas atkeliavo maždaug prieš 10 metų. Vienas iš iniciatorių, tuometinio prekės ženklo „Coffee Inn“ įkūrėjas buvo N. Kiuberis. Jis pastebi, kad kavos kultūra kardinaliai pasikeitė.
„Tada buvo viena tiesa – itališka kava. Dabar jau vieta po saule dalinasi ir su vietiniais skrudintojais, kurie daug ko išmoko per dešimtmetį. Pasikeitė ir klientai: matau vis daugiau reiklių klientų, kurie žino ko nori ir ko tikėtis iš gero baristos. Gero aptarnavimo, žinių apie kavą ir taisyklingai paruošto kavos puodelio“, – pokyčius ir išaugusius klientų poreikius įvardino N. Kiuberis.
Šiandien mažos Kauno senamiesčio gatvės yra nusėtos jaukiomis kavinėmis. Tačiau N. Kiuberis pastebi, kad gerėja ir žmonių supratimas apie kavos gamybą namuose. „Vis dažniau išgirstu „susimalu kavą šviežiai namie“, „gerai kavai nebūtinas cukrus“, „stengiuosi pirkti šviežiai skrudintą kavą“. Kavos kultūra plinta ir pačioje visuomenėje“, – pasikeitusį žmonių suvokimą apie kokybę pastebi kavos meistras.
Tada buvo viena tiesa – itališka kava. Dabar jau vieta po saule dalinasi ir su vietiniais skrudintojais, kurie daug ko išmoko per dešimtmetį.
Anot G. Vilčinsko, ypač svarbus yra pasikeitęs visuomenės požiūris į kavos gamybą – kavos kultūra plinta ir kokybiniu aspektu. Dėl šios priežasties įsitvirtinti tarptautinėje arenoje tampa kur kas realesne ambicija. „Eurovizijoje irgi visiems vienodos galimybės, reikia tik gero išskirtinio turinio. Tai ta mintis Kaunui tapti Europos kavos sostine – juodas darbas, bet įmanomas“, – apie ambicijas prabilo Gražvydas Vilčinskas.
Susidomėjo vietine produkcija
Lietuvoje požiūris į kavos kultūrą pradėjo keistis visai neseniai. Buvo pradėta domėtis iš kur ji pagaminta, kokiu būdu ir kodėl. „Visi pradėjo garsiai pasakoti kaip šviežiai skrudina kavą. Kad kava gali būti kilminga ir rūšinė, gali turėti geografines nuorodas ir atsekamumą. Tai nebėra tiesiog produktas iš kažkur“, – apie esminius žmonių savimonės pokyčius išskyrė „Strange love“ kavinės vadovas Arnas Urbonavičius.
Anot kavinės vadovo, poreikis domėtis kas yra mūsų kavos puodeliuose atsirado kartu su globaliu vartojimo kultūros klausimu. „Mes susirūpiname, kodėl vienoje šalyje tas pats produktas yra vienos, o kitur kitos sudėties. Turbūt sutiksite, kad pasaulyje visi išsilavinę žmonės pradeda ieškoti sprendimų kaip pagerinti savo mitybą. Tas vystosi bendrai gyvenimo kultūra“, – sakė A. Urbonavičius.
Be populiariausių pasaulinių kavos gamintojų, prekybos centruose galima vis dažniau išvysti ir lietuviškų kavos prekės ženklų. Viena jų – „Kavos banko“ skrudinama kava „Pupa“, kurios etiketė jau žmonėms žinoma kaip švelni ir išraiškingo skonio kava. Kavos galiojimo laikas yra apibrėžiamas nuo tos akimirkos, kai ji yra paskrudinama. Tris dienas pupelės yra laikomos tam, kad skonis pribręstų, o vėliau – ji yra supakuojama.
„Kava Europoje neauga. Didieji Europos gamintojai ją atsiveža iš šalių augintojų. Tai galime daryti ir mes, lietuviai. Mūsų tikslas yra parodyti, kad galime turėti lietuvišką aukštos kokybės kavą“, – apie ambicijas įsitvirtinti rinkoje pasakojo „Kavos banko“ vadovas G. Vilčinskas. Anot jo, Lietuvoje skrudinta kava turi keletą privalumų: bus užtikrinta pupelių kokybė, kadangi jas renkasi patys, o taip pat garantuojamas ir skrudinimo šviežumas.
„Jeigu būtume importuotojai, pirktume tai, ką mums siūlo pardavėjas. Kai gamintojai esame mes patys, renkamės žaliavą: važiuojame į laukus patys, bendraujame su augintojais, ragaujame. Skrudiname pagal užsakymą, ir tai užtikrina šviežumą“, – sakė Lietuvoje kavą skrudinantis G. Vilčinskas, patikinęs, kad kavos skonį nuolatos tobulina ir pagal vartotojų reakcijas.
Daug keliavęs ir nemažai šalių aplankęs N. Kiuberis teigia, kad Lietuva yra pavydėtinai pažengusi į priekį per pastarąjį dešimtmetį. „Lietuvoje jau yra kritinė masė tokiais principais besivadovaujančiu kavos verslu – netrukus būsime vertinami kaip „kavos šalis“ ir pasauliniu mastu“, – lietuvių požiūrį į kavos gamybą ir tinkamas vertybes vertino N. Kiuberis.