Apklausos, kurią inicijavo didžiausia Baltijos šalyse duonos, užkandžių ir šaldytos produkcijos gamintoja „Mantinga“, duomenimis, apytiksliai kas antras (56 proc.) Lietuvos gyventojas stengiasi pirmiau sunaudoti maisto produktus, kurių galiojimo laikas gali greitu metu pasibaigti.
Tuo tarpu kas trečias (33 proc.) kartais atkreipia dėmesį į galiojimo laiką, o 11 proc. apklaustųjų galiojimo laiką pažiūri tik tuomet, kai nori patikrinti, ar produktas dar tinkamas vartoti.
Kas antras (56 proc.) Lietuvos gyventojas stengiasi pirmiau sunaudoti maisto produktus, kurių galiojimo laikas gali greitu metu pasibaigti.
„Maistas, jo kaina bei kokybė, yra vieni jautriausių klausimų. Vis dėlto, reikšminga dalis Lietuvos gyventojų gana atsainiai žiūri į maisto produktų panaudojimo planavimą.
Nors pusė prioritetą teikia tiems produktams, kurių galiojimo laikas eina į pabaigą, tačiau likusiems kur kas paprasčiau pažvelgti į etiketę ir nuraminti savo sąžinę, kad štai, jau nebevalgoma, išmetu. Pakeitus savo požiūrį, geriau planuodami maisto sunaudojimą ne tik prisidėtume prie klimato krizės mažinimo, bet ir sumažintume savo išlaidas maisto produktams“, – sako „Mantingos“ tvarumo projektų vadovė Domantė Lubytė.
Įmonės iniciatyva, remiantis tyrimo rezultatais buvo sudarytas Lietuvos maisto vartojimo tvarumo žemėlapis, kuris atskleidė, kad netolerancija maisto švaistymui labiausiai pasižymi Utenos, Alytaus, Tauragės ir Vilniaus apskričių gyventojai.
Pagal tyrimo metu nagrinėtų skirtingų kriterijų visumą žemiausios indekso pozicijos atiteko Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės ir Panevėžio apskritims.
Netolerancija maisto švaistymui labiausiai pasižymi Utenos, Alytaus, Tauragės ir Vilniaus apskričių gyventojai.
„Kaip verslui, kurio pagrindinė veikla yra maisto produktų gamyba, mums itin svarbi maisto švaistymo tema. Iniciatyvą pradėjome siekdami atkreipti ir visuomenės dėmesį į šią problemą ir kartu paskatinti atsakingą pasirinkimą – pirkti tikslingai, tik kruopščiai suplanavus savo poreikius.
Žemėlapio duomenys leidžia pasidžiaugti tuo, kad nors rezultatai tarp apskričių skiriasi, nė viena šalies apskritis nepasižymi itin dideliu abejingumu į tvarų maisto pasirinkimą ir vartojimą“, – dalinasi ji.
Paklausta, kodėl tam tikros apskritys išmeta daugiau maisto negu kitos, pašnekovė mano, kad viena iš priežasčių gali būti tai, kad vis dar nesame įgudę skaityti maisto etiketes, kurios nurodo „vartoti iki“ arba „geriausias iki“.
Pastarasis užrašas byloja, kad maisto produktas bus tinkamas vartoti ir po nurodytos datos, tačiau jo savybės gali būti minimaliai pakitusios. Tuo tarpu „vartoti iki“ yra kur kas griežtesnis, aiškiu ir konkrečiu terminu apibrėžiantis produkto suvartojimo laiką.
„Spinter tyrimų“ duomenimis, vos 6 proc. Lietuvos gyventojų kasdien arba kelis kartus per savaitę tenka išmesti pasibaigusio galiojimo maisto produktus. Daugiau negu pusė (52 proc.) apklaustųjų teigė, kad tai jiems tenka daryti kartą ar kelis kartus per mėnesį, o 42 proc. respondentų tokių maisto produktų išmesti praktiškai netenka.
D. Lubytė atkreipia dėmesį, kad nors du iš penkių šalies gyventojų sako, kad iš esmės niekada maisto produktų neišmeta, europinė maisto išmetimo kiekių statistika rodo, jog tą darantys maisto išmeta daug.
Jos teigimu, norint sumažinti iššvaistomo maisto kiekį, prieš einant į parduotuvę vertėtų užmesti akį į tai, ką turime, ką reikėtų suvartoti pirmiausiai, tada atidžiai suplanuoti, kokių maisto produktų trūksta, ką ketinate gaminti ir kada suvalgysite pagamintą maistą.
„Tuomet neliks pagundos pirkti papildomų produktų, kurie savo egzistavimą užbaigs sąvartyne. Pirmiausia reikėtų stengtis suvartoti tuos produktus, kurie genda greičiausiai.
Atidžiai suplanuoti, kokių maisto produktų trūksta, ką ketinate gaminti ir kada suvalgysite pagamintą maistą.
Tai įprastai būna termiškai neapdoroti produktai: šviežia mėsa, vaisiai arba daržovės. Juos šaldytuve vertėtų laikyti priekyje, prieš akis. Taip pat naudotis įrankiais, kurie galėtų pasufleruoti receptus, atsižvelgiant į asmeniškai jūsų turimus maisto produktus“, – pataria pašnekovė.
Kartu su maistu „išmetame“ ir savo laiką
8 proc. apklaustųjų kasdien arba kelis kartus per savaitę tenka išmesti jau pagaminto, bet nesuvalgyto maisto likučius, 47 proc. respondentų tai nutinka kartą arba kelis kartus per mėnesį, tuo tarpu likusiems 45 proc. – beveik niekada, rodo apklausa.
Organizacijos „Žiedinė ekonomika“ steigėjo Domanto Tracevičiaus teigimu, tai, kad su šia problema susiduria tik mažuma, džiugina, tačiau vertėtų prisiminti, jog išmetant jau pagamintą maistą kartu švaistome ir elektrą bei vandenį, kuriuos naudojome ruošdami patiekalus.
„Negana to, „išmetame“ ir savo asmeninį laiką, kurį skyrėme maisto gamybai. Jeigu pastebite, kad pagaminote per daug maisto, jo likučius galima supakuoti ir laikyti šaldymo kameroje, o išalkus nereikės gaminti iš naujo.
Kita vertus, jeigu neturite jokios galimybės maistą suvartoti vėliau, tačiau netoli jūsų gyvenamosios vietos yra komposto dėžė, turėkite omenyje, kad tokie likučiai puikiai tinka kompostavimui“, – pataria jis.
Jis sako, kad maisto švaistymo problema slypi negebėjime planuoti – žmonės nori daug, tačiau neįvertina savo poreikių bei galimybių.
„Tačiau tai galioja ne tik pavieniams asmenims, bet ir mažmeninės prekybos centrams. Jie taipogi turi daugybę maisto produktų, kurių galiojimas greitu metu pasibaigs – idealiu atveju, šie produktai galėtų būti išdalinami organizacijoms, kurios rūpinasi skurde esančiais žmonėmis, negalinčiais įsigyti tam tikrų maisto produktų.
Galime pasidžiaugti, kad tokių įmonių Lietuvoje tikrai yra, tačiau norėtųsi, kad prie to prisijungtų ir dauguma“, – sako žiedinės ekonomikos specialistas.
Maisto pramonė atsakinga už vieną didžiausių indėlių į klimato kaitą.
Paklaustas, kodėl apskritai svarbus atsakingas maisto produktų vartojimas, D.Tracevičius atsako, jog maisto pramonė atsakinga už vieną didžiausių indėlių į klimato kaitą.
„Todėl maisto švaistymas yra labai aktuali problema. Kažkas įdėjo daugybę pastangų ir laiko, siekdamas užauginti ar paruošti maisto produktą vartojimui, o tai tuo pačiu jau yra savotiškas aplinkos teršimas, kadangi kai kuriuose ūkiuose vis dar naudojamos mineralinės trąšos arba iškastiniu kuru varomi traktorius bei kombainai, todėl švaistydami maistą mes šią taršą kone padvigubiname“, – tikina jis.
Pašnekovo manymu, išmetamo maisto kiekius padėtų sumažinti ne tik planavimas, bet ir gausesnė bei labiau prieinama informacija.
„Žmogus turėtų užtikrintai žinoti, kad jeigu ant maisto produkto etiketės parašyta „geriausias iki“, maistas tikrai bus tinkamas vartoti net ir praėjus nurodytai datai.
Taip pat svarbu vartotojams suteikti įgūdžių ir žinių apie maisto tausojimą – ką daryti su likučiais, kaip juos panaudoti dar kartą, o jeigu jų nesigauna panaudoti, ką daryti, kad nereikėtų išmesti. Būtų puiku, jeigu to būtų mokoma dar mokyklose ar darželiuose – tai leistų jaunesnėms kartoms mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir sukurti tvaresnę ateitį“, – reziumuoja ekspertas.
„Spinter tyrimai” reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko nuo šių metų rugsėjo 18 iki 26 dienos. Joje dalyvavo 1013 žmonių, kurių amžius sudarė 18-75 metų.
