3 geriausi pasaulio restoranai – Europoje
Visi 3 šiemet geriausiais pripažinti restoranai yra įsikūrę Europoje. „50 geriausių pasaulio restoranų“ laimėtojas yra Modenos mieste Italijoje esanti „L'Osteria Francescana“ su šefu Massimo Bottura priešaky.
Antros ir trečios vietos laimėtojai yra „El Celler de Can Roca“ restoranas, įsikūręs Žironoje, Ispanijoje, ir 2013 m. pirmos vietos nugalėtojas „Mirazur“, esantis Mentono mieste, Prancūzijoje. Pernai metų laimėtojas – „Eleven Madison Park“ Niujorke – šių metų balsavime liko ketvirtas, bet vis dar išlieka geriausias Šiaurės Amerikoje.
Apie „30 geriausių restoranų“ virtuvę – iš akademijos įkūrėjo lūpų
Trečius metus iš eilės vykstantis „30 geriausių restoranų“ Lietuvoje projektas auga ir po truputį įgauna vis daugiau reikšmės. Jis tampa atskaitos tašku, ilgainiui padėsiantis sekti Lietuvos gastronominį progresą.
Artėjančio projekto finalo proga į dažniausiai užduodamus klausimus atsako Gero maisto akademijos, kurios apie 100 narių balsuoja už geriausias patirtis Lietuvos restoranuose, įkūrėjas Linas Petrukaitis.
– Linai, kaip kilo mintis pradėti šį tęstinį „30 geriausių restoranų“ projektą?
– Idėja rinkti geriausius šalies restoranus nebuvo nauja, nes kaimyninės šalys panašius projektus organizuoja jau seniai, o Lietuvos gastronominį žemėlapį ilgą laiką reprezentavo tik „TripAdvisor“. Pirmą kartą Lietuvoje šį projektą rengiantys partneriai kartu nusprendė, kad Lietuvos geriausius restoranus turėtų rinkti Lietuvos ekspertai, t.y. žmonės, kurie daug metų dirba horecos sektoriuje ir kuriems restoranų lankymas yra kasdienybė. Be to, tai yra žmonės, išmanantys Lietuvos restoranų kultūrą.
– Ar nekilo abejonių, kad „savi“ „savų“ neįstengs objektyviai vertinti?
– Taip, daug kam iškart kyla skeptiškas klausimas, ar gali „savi“ vertinti „savus“, ypač šalyje, kur visi visus pažįsta. Tačiau alternatyva atsivežti kelis ekspertus, vertintojus-profesionalus iš užsienio, kurie greitai prabėgtų restoranus kandidatus, mums nepasirodė realistiška. Juk iš viso trumpajame sąraše yra netgi 60 restoranų! Taigi tokie užsieniečių vertinimai būtų labai fragmentiški ir atlikti nejaučiant Lietuvos restoranų konteksto. Be to, kas galėtų būti tie ekspertai, kurių autoritetas Lietuvoje būtų visiems vienodai priimtinas?
– Ar tai reiškia, kad kiekvienas balsuojantis turi už savo lėšas apsilankyti visuose 60 restoranų kandidatų?
– Pirmiausia, akademijos nariai yra žmonės, kurie restoranus lanko nuolat, o ne kada jiems duodamas „startas“. Kitas svarbus aspektas – nė vienam balsuojančiam nėra privaloma aplankyti visų restoranų kandidatų. Restorano neaplankę balsuotojai restorano balo vidurkio negadina, nes vidurkis skaičiuojamas pagal restoraną lankiusiųjų skaičių. Pernai metais visus restoranus nominantus aplankė tik 2 balsuojantys. Visi kiti vidutiniškai aplankė apie 70 proc. restoranų. Ir taip, už restoranus jie moka savo lėšomis.
– Gal balsuojant verta restoranus skirstyti į kategorijas?
– Restoranus išskirti į atskiras kategorijas, manome, kad dar yra per anksti – itin aukštos klasės restoranų labai nedaug. Be to, šio sąrašo sudarymo tikslas yra ne suklasifikuoti kuo panašesnius restoranus į atskiras kategorijas, o surinkti kuo įdomesnę ir įvairesnę patirtį svečiams sukuriančias valgymo vietas. Šiam projektui restoranų įvairovė – siektinas dalykas.
– Kokį esminį skirtumą įžvelgiate tarp „Michelin“ klasifikavimo ir kasmetinio „Pasaulio 50 geriausių restoranų“ sąrašo?
– Esminis skirtumas turbūt yra toks – „Michelin“ restoranus klasifikuoja, o „Pasaulio 50 geriausių restoranų“ atrenka geriausius/įdomiausius/originaliausius, t.y. savaip geriausius. Nors, tarkime, ir pats „Michelin“ – konservatyviausia restoranų vertinimo sistema – pamažu naikina ribą tarp klasikinių restoranų ir kasdienių maitinimo užeigų. Nuo 2014-ųjų „Michelin“ ėmė sudarinėti Airijos gastropubų gidą, 2016-aisiais sudarė gidą, skirtą Hong Kongo ir Macau gatvės maisto vietoms, ir tais pačiais metais skyrė „Michelin“ žvaigždes Singapūro gatvės maisto vietoms.
Šis projektas nėra vieno geriausio restorano rinkimai, kur pirmas yra pats geriausias, antras mažiau geras, o trisdešimtas – tai jau prastas.
– Koks būtų jūsų patarimas – kaip tapti geriausiu restoranu?
– Šis projektas nėra vieno geriausio restorano rinkimai, kur pirmas yra pats geriausias, antras mažiau geras, o trisdešimtas – tai jau prastas. Tai yra 30-ies restoranų, kurie, labai tikimės, reprezentuoja Lietuvos restoranų rinką tuo didžiuodamiesi, sąrašas. Kitais žodžiais tariant, tai yra Lietuvos restoranų rinktinė, sudaryta vieniems metams. Tad jeigu visi šie 30 restoranų siūlys nepriekaištingą aptarnavimą ir nuostabų maistą, tai kurs pasitikėjimą ne tik šiuo projektu, bet restoranais apskritai. Tokiu būdu laimės visi – ir restoranai, ir visa rinka.
