Degustacinėmis vakarienėmis labiausiai garsėjančio šefo knyga skirta namų virtuvei. Tai jau trečioji jo knyga – pirmoji buvo itin asmeniška, pasakojusi apie šefo kelią į profesionalią virtuvę, joje ir receptai buvo gana rafinuoti, o antroji buvo išleista anglų kalba ir labiausiai buvo orientuota į restorano svečius, ypač turistus.
-
Buvęs mokytojas, dabar – šefas ir tinklaraštininkas Aurimas: „Žmonės nori paprasto, naminio maisto“
-
Po etapo Londone konditerijos talentas E.Juška jaukinasi Kauną: jo kūriniai sužavi visus
-
L.Čeprackas – apie šefų nuotaikas, darbuotojų trūkumą ir nukentėjusius mažiausiai
-
Septintas kartas ir sėkmė: vyno ir desertų derinių čempionato laurai – restoranui „Dine“
Knygai įkvėpė dukra, laiko suteikė pandemija
O štai į namų virtuvę D.Praspaliauską sugrąžino ir parašyti naujausią knygą paskatino netrukus pirmąjį gimtadienį sutiksianti dukrelė, taip pat, žinoma, stabtelėti ir naujai į gyvenimą privertusi pažvelgti pandemija.
„Pamenu, tą pavasarį, kai masinis nerimas užvaldė, rodos, visų mūsų mintis, buvau tas, kuris iki paskutinio „laisvo“ penktadienio neprarado vilties, kad visa tai – tik slogus sapnas. Kai svečiai vis tik ėmė atšaukinėti rezervacijas, neilgai trukus su likusiais komandos bičiuliais ėmėmės socialinių projektų – be paliovos gaminome ir dalinome maistą benamiams ir vienišiems senjorams. Neprireikė išmesti produktų, o mes jautėmės užsiėmę ir darantys bent šį tą prasmingo“, – pasakojo DPraspaliauskas. Jis sako, jog jei būtų tik sėdėję ir laukę, ko gero, šiandien nebūtų nei jo naujosios knygos, nei paties restorano „Amandus“.
Beje, jis prisipažįsta, jog pandemijos laikas jį išmokė ir sulėtinti darbų tempą, išmokti deleguoti kai kurias užduotis kitiems. Jei iki tol mėgavosi beprotišku darbo restorane tempu, tai dabar jis mažiau plėšosi tarp darbo ir namų.
Ko gero, tai dukra mane ir sugrąžino į namų virtuvę, apie kurią sukasi ši knyga.
„Šiuo metu, kol dienos ritmui diriguoja mažoji dukrytė Elena, mėgstamiausias mūsų su Rasa laikas – vėlyvos vakarienės. Kai mano merginos ruošiasi miegoti, aš lėtai ir pasimėgaudamas gaminu. Elenai užmigus mudu su Rasa sėdame prie stalo vakarieniauti – tai mūsų laikas. Ko gero, tai dukra mane ir sugrąžino į namų virtuvę, apie kurią sukasi ši knyga“, – pasakojo D.Praspaliauskas.
Iki tol maistas namie jam buvo antraplanis ir neretai tapdavo tik priverstiniu prisėdimu prie stalo, o šeima sudėliojo prioritetus į savas vietas: „Man nuoširdžiai patinka ruošti maistą savo namų virtuvėje mums trims, improvizuoti ir klysti, netikėtai atrasti naują skonį ar seniai primirštą seną gerą receptą.“
Nuo bazinių receptų iki patiekalų su „cinkeliu“
Naujojoje D.Praspaliausko knygoje galima rasti daugiau nei 100 receptų: nuo duonos, kurios kepimas šefui yra savotiška meditacija, iki desertų, nuo kurių savo kelionę po profesionalų gastronomijos pasaulį jis ir pradėjo.
Sudėjau visas per daugybę metų sukauptas gudrybes, kurios bėgant laikui tapo tvirtu mano virtuvės pagrindu
„Norėjau, kad knygoje rastumėte ne tik bazinių, bet ir kiek neįprastesnių patiekalų idėjų, kurių parsivežiau keliaudamas po Pietų Amerikos kaimelius ar tyrinėdamas grynuolišką Skandinavijos virtuvę. Į šiuos puslapius sudėjau visas per daugybę metų sukauptas gudrybes, kurios bėgant laikui tapo tvirtu mano virtuvės pagrindu“, – teigė šefas.
Knygoje jis pažeria ir daug praktiškų patarimų: kokie virtuvės įrankiai būtini, kaip susikurti erdvę, kurioje būtų įdomu ir paprasta gaminti, kaip produktai, kuriuos neretai išmetame, gali atgimti naujai, kaip įgusti patiems pasigaminti sultinį, sviestą ar prieskonių mišinį ir, pasitelkus juos, kurti improvizuotus receptus ar suteikti naują skonį įprastam patiekalui.
Knyga „Maistas: namų virtuvė“ išsiskiria jaukiu nedideliu formatu, patogiu įrišimu, joje gausu ir iliustracinių, ir pačių patiekalų bei, žinoma, paties D.Praspaliausko nuotraukų. Tai puikus fotografės Dovilės Rozmanaitės-Bružienės darbas, o knygą į visumą sujungė dizainerė Jurga Želvytė.
