Ar jums tikrai svarbu, ką valgote? Kokie chemikalai gali slėptis dažytame maiste

Vyrauja įsitikinimas, kad tai, kas sveika, yra mažiau skanu, mažiau traukia akį, tačiau ar tikrai sveikesnis maistas būtinai turi būti neišvaizdus? Toks klausimas iškyla dažnam vartotojui sustojus prie produktais nukrautos lentynos. Siekiant nepasiklysti prekių pasiūlos, skambių šūkių apie „sveikesnį pasirinkimą“ ir kitokių rinkodaros specialistų sugalvotų triukų labirintuose, reikia atkreipti dėmesį į pasirinkto produkto sudėtį ir jo priedus.
Desertas
„Makaronsai“ / 123RF.com nuotr.

Šiuo metu itin madingas maistas, nuspalvintas įvairiausiomis spalvomis. Jis labai traukia akį, o juk ne paslaptis, kai maistas atrodo patraukliai – jį norisi valgyti.

Maistas „gražinamas“ spalvomis buvo jau nuo senų laikų, tačiau tikrai ne pačiais sveikiausiais būdais. Pavyzdžiui, 1820 metais dažant saldainius buvo naudojami cheminiai mišiniai su gyvsidabrio sulfidu, variu, arsenitu ir kt. Tai buvo daroma tik tam, kad produktas atrodytų patraukliau.

1856 metais britų chemikas Williamas Hendry atsitiktinai atrado pirmąjį sintetinį dažiklį. Tai buvo didžiulis atradimas maisto pramonėje, nuo kurio prasidėjo maisto spalvinimas įvairiais sintetiniais dažais, kurie tuo metu buvo sveikesnė alternatyva minėtiems cheminiams mišiniams.

Šiais laikais, tobulėjant technologijoms, parduotuvių lentynose galime rasti įvairaus spalvoto maisto. Jau nieko nebestebina spalvoti konditerijos gaminiai, gėrimai, tačiau neatsilieka ir įvairūs užkandžiai, traškučiai, sausainiai, makaronai. Taip elgtis gamintojai turi savų priežasčių: siekiama, kad maistas vartotojui atrodytų patrauklesnis, atitiktų lūkesčius, kai kuriais atvejais, gaminant produktą, jis praranda spalvą, o natūrali atrodo neskaniai.

123RF.com nuotr./Spurgos
123RF.com nuotr./Spurgos

Maisto pasirinkimas yra didžiulis ir gudrybių jį pateikti patraukliai – taip pat daugybė. Ne paslaptis, dažymo būdų vis dar yra skirtingų – nuo sintetinių dažų iki iš vaisių ir daržovių koncentratų gaunamų natūralių spalvų. Pastarasis metodas yra naujausia pastebima mada maisto gamyboje. Tik pagaminti produktus naudojant dažantį maistą (angl. coloring food) kainuoja brangiau, o ir spalvos ne visuomet būna tokios ryškios, kaip norėtųsi, todėl neretai gamintojams iškyla dilema – kaip elgtis?

Dauguma gamintojų sintetines spalvas pakeitė į natūralias, todėl dabar ant pakuočių galime rasti tokį užrašą kaip „natūralūs dažai“. Vartotojui sunku nepakliūti į šiuos spąstus. Klausiate, kas slepiasi už šio skambaus šūkio? Viskas paprasta – vadinamieji „natūralūs dažai“ gaunami iš tikrų vaisių ir daržovių, tačiau naudojant cheminius mišinius, kurių pėdsakai lieka ne tik gautoje spalvoje, bet ir mūsų lėkštėse.

Tuo tarpu kiti gamintojai naudoja sąvoką „dažantis maistas“ (angl. coloring food). O tai reiškia, jog spalvos išgaunamos iš vaisių ir daržovių koncentrato, nenaudojant jokių kitų cheminių mišinių.

Pavyzdžiui sausi pusryčiai „Fruity Froops“ – tai produktas, kuriame naudojami tik vaisių ir daržovių koncentratai, kas reiškia, jog ten esančios spalvos yra 100 proc. natūralios. Jos išgaunamos iš ridikėlių, juodųjų serbentų, obuolių, morkų, kinrožių, ciberžolių koncentrato.

Gamintojo nuotr./Sausi pusryčiai „Fruity Froops“
Gamintojo nuotr./Sausi pusryčiai „Fruity Froops“

Puikus pasirinkimas rytą pradėti skaniai ir spalvotai, o kas svarbiausia – nekenkiant sau.

2020 metų spalva paskelbta klasikinė mėlyna, todėl galite neabejoti, kad šiemet bus labai daug maisto produktų, nuspalvintų šia spalva. Tačiau renkantis maistą, kuris šiuo metu yra ne tik poreikis, bet ir mados dalykas, reikia nepamiršti savęs, visuomet rinktis sveikesnį produktą bei būtinai perskaityti etiketėje pateiktą informaciją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis