Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Dovana 700-ąjį gimtadienį švenčiančiam Vilniui – istorinis meniu

„Laikas atsigręžti atgal, perimti senąsias tradicijas ir atsikratyti įsitikinimo, kad lietuviška virtuvė – tik prasčiokams“, – tikina restorano „Paupio 12“ savininkas Andrius Lapinskas, gaminti mėgstantis jo tėtis Remigijus Lapinskas, kandidatuojantis į Vilniaus merus, ir virtuvės šefas Evaldas Žaliukas.
Visos keturios Lapinskų šeimos kartos mėgsta suktis virtuvėje
Visos keturios Lapinskų šeimos kartos mėgsta suktis virtuvėje / Loretos Kondratės

Vilniaus 700-ojo gimtadienio proga šeimos restoranas „Paupio 12“ dovanoja vilniečiams istorinį meniu. Užupyje esančio restorano savininkas Andrius Lapinskas, pasikvietęs į pagalbą istorinių patiekalų entuziastą Evaldą Žaliuką, sukūrė meniu iš penkių senovinių patiekalų.

Šaltajam užkandžiui virtuvės šefas parinko ant naminės ruginės duonelės patiektą foršmaką – silkės kapotinį. Lietuvoje šis patiekalas paplito XIX a. pabaigoje ir buvo ypač populiarus litvakų (žydų) bendruomenėje.

Karštajam užkandžiui restoranas svečiams siūlo naminius virtinukus su grybais puodelyje, užpiltus lietuviškų grybų sultiniu. Su mėsa gaminamus koldūnus į Lietuvą atvežė totoriai. Lietuvės šeimininkės juos ėmė gaminti su įvairiausiais kitais įdarais – taip virtinukai tapo lietuviškos virtuvės dalimi.

Lapinskų giminės receptas

Pagrindinis karštasis patiekalas – plėšytos avienos ir perlinių kruopų šutinys. Šis patiekalas, tiksliau, jo interpretacija kilo iš Lapinskų giminės, kurios, beje, visi nariai mielai sukasi virtuvėje. Senovinį šutinį ruošdavo jauniausios Lapinskaitės proprosenelė. Tačiau jau daugiau nei 30 metų Lapinskai gyvena Vilniuje, tad iš kartos į kartą perduodamas giminės receptas tapo Vilniaus dalimi.

Žavu, kai išsaugomos senosios tradicijos, nors kiekviena karta jas ir pritaiko pagal save.

Andriaus Lapinsko tėtis Remigijus Lapinskas, kandidatas į Vilniaus merus, pasakoja puikiai prisimenantis, kaip jo močiutė senoviniame pečiuje labai ilgai šutindavo avieną.

Jo sūnus receptą šiek tiek modernizavo (mėsą ne pjausto didesniais kubeliais kaip anksčiau, o suplėšo), tačiau avieną, kad būtų minkšta ir sultinga, taip pat visą naktį šutina – picų kepimo krosnyje.

„Žavu, kai išsaugomos senosios tradicijos, nors kiekviena karta jas ir pritaiko pagal save“, – tvirtina Vilniaus meru siekiantis tapti Remigijus Lapinskas.

Loreta Kondratė /Kandidatas į Vilniaus merus Remigijus Lapinskas pamena, kaip močiutė senoviniame pečiuje per naktį šutindavo avieną
Loreta Kondratė /Kandidatas į Vilniaus merus Remigijus Lapinskas pamena, kaip močiutė senoviniame pečiuje per naktį šutindavo avieną

Žagarėliai „Angelo sparnai“

Į restoraną užsukę svečiai gali paragauti dar vieno nuo seno Lietuvoje populiaraus patiekalo – zrazų iš jautienos, tiekiamų su bulvių švilpikais. Manoma, kad juos į lietuvišką virtuvę atvežė iš Italijos kilusi kunigaikštienė Bona Sforza.

Desertui virtuvės šefas restorano „Paupio 12“ svečiams siūlo netradicinės formos žagarėlį, patiektą su ledais ir natūralaus medaus koriu. Spėjama, kad žagarėliai atsirado ir išplito Abiejų Tautų Respublikoje (Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje). Lenkai šį kepinį iki šiol vadina „Angelo sparnais“.

Lietuviška virtuvė nėra prasčiokiška

Nors visi restorano „Paupio 12“ šefo sukurti patiekalai remiasi istoriniais šaltiniais, bet tai yra šiuolaikinės jų interpretacijos.

Keičiantis laikotarpiams, keitėsi produktai, valgytojų skoniai, tradicijos, tačiau šie patiekalai išlieka lietuvių kulinarinio paveldo dalimi. Šį meniu žmonės, užsisakę iš anksto, galės ragauti visus 2023 metus.

Visi restorano „Paupio 12“ šefo sukurti patiekalai paremti istoriniais šaltiniais, bet tai yra šiuolaikinės jų interpretacijos.

Anot meniu ruošusio virtuvės šefo Evaldo Žaliuko, turime atsigręžti į savo praeitį ir nebesigėdyti lietuviškos virtuvės. O pastarųjų metų tendencijos rodo, kad net ir pasaulinio garso šefai įkvėpimo ieško močiučių virtuvėse.

„Mes visko turime, tik nesugebame įvertinti, pateikti kaip savo pasididžiavimo. Kai kas dar turi močiutes, kurios moka ruošti senovinius valgius, bet iš jų neperima tradicijos. Maža to, kažkodėl laikome lietuvišką pradą prasčiokiškumo išraiška“, – sako jaunystėje istoriku norėjęs tapti virtuvės šefas.

Lapinskų giminės receptas

Loreta Kondratė /Firminis Lapinskų giminės patiekalas – krosnyje šutinta aviena su perlinėmis kruopomis
Loreta Kondratė /Firminis Lapinskų giminės patiekalas – krosnyje šutinta aviena su perlinėmis kruopomis

Plėšytos avienos ir perlinių kruopų šutinys

4 porcijoms reikės:

  • 600 g avienos mentės be kaulo,
  • vidutinio dydžio morkos,
  • vidutinio dydžio svogūno,
  • 150 ml sauso raudonojo vyno,
  • 1–1,5 stiklinės perlinių kruopų,
  • šviežių čiobrelių ir rozmarinų pagal skonį,
  • druskos ir pipirų pagal skonį.

  1. Perlines kruopas iš vakaro užmerkiame šaltame vandenyje santykiu: 1 stiklinė kruopų – 3 stiklinės vandens.
  2. Stambiai supjaustome morką ir svogūną, apkepiname keptuvėje. Įpilame vyno ir nugariname alkoholį.
  3. Apkeptas daržoves sudedame į indą, kuriame troškinsime mėsą. Uždedame rozmarinų ir čiobrelių.
  4. Avienos mentę apkepame keptuvėje ir dedame prie daržovių. Pagardiname druska ir pipirais.
  5. Į troškinį įpilame vandens arba daržovių sultinio, kad apsemtų mėsą su daržovėmis.
  6. Uždengtą indą šauname į orkaitę. Troškiname 4–5 valandas 180 laipsnių temperatūroje.
  7. Kruopas (1 dalis kruopų – 2 dalys vandens) verdame ant silpnos ugnies 45 minutes.
  8. Ištroškintą mėsą suplėšome ir kartu su kruopomis patiekiame lėkštėje.


Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos žaliųjų partijos rinkimų sąskaitos. Užsakymo nr. PR20230202/2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai