Raktas į maisto tausojimą – turimų produktų peržiūra ir likučių panaudojimas
Socialinės aktyvistės ir rinkodaros specialistės Dovilės Filmanavičiūtės teigimu, pagrindines valgio planavimo ir maisto produktų pirkimo taisykles jos namuose geriausiai apibūdina vyro frazės: „O ko turime šaldytuve? Gal reikia jį ištuštinti ir kažką prioriteto tvarka likviduoti?“. Tai padeda nepamiršti apie jau turimus produktus, kurie paprastai užsilieka šaldytuve ar virtuvės spintelėse.
„Dar labai padeda sekmadienio vakarą atsisėsti ir preliminariai susiplanuoti visos savaitės valgymus. O tada pagal tai planuoti ar neplanuoti pirkinius. Gal kažko ir šaldymo kameroje yra, gal kažkas gailiai verkia stalčiuose, tad ir tokių produktų neužmirštu. Nesakau, kad taip disciplinuotai pavyksta visada. Tačiau, kai pavyksta – namuose daug mažiau erzelio „o ką šiandien valgysim“ ir maisto produktų išmesti netenka“, – pasakoja D.Filmanavičiūtė ir priduria, kad taip pat mėgsta panaudoti maisto likučius kitiems patiekalams.
„Man asmeniškai tobuliausias maisto likučių panaudojimo pavyzdys – „Chilli con carne“ troškinys. Aš tiesiog imu tortilijų lapus, dažnu atveju nuo praėjusio karto gailiai laukusius šaldytuve, suku į juos troškinio likučius ir šildau juos grill keptuvėje. Drįsčiau teigti, kad nutinka skonio bomba. Matyt, „chilli con carne“ yra iš tos serijos patiekalų, kuriems naktis suteikia dar daugiau gylio ir brandos“, – tikina moteris.
Metas atsisakyti stereotipų dėl nukainotų besibaigiančio galiojimo produktų
Ilgą laiką vyravę stereotipai apie besibaigiančio galiojimo produktus, neva jie nėra kokybiški ar tinkami valgyti, po truputį praranda savo įtaigą. Rinkodaros specialistė pripažįsta, kad ir pati ilgą laiką jais tikėjo, tačiau viskas pasikeitė susidūrus su viena tinklaraštininke ir pastebėjus prekybos tinkle „Rimi“ vykdomą nukainotų produktų pardavimo iniciatyvą.
„Labiausiai mitus apie besibaigiančio galiojimo produktus sugriauti padėjo maisto tinklaraštininkė, gastronominių knygų autorė Esta Galgatavičiūtė. Atrodo, kad jai maisto nešvaistymas – gyvenimo būdas. Nerealiai įkvepianti moteris. Prie tų stereotipų laužymo prisideda ir „Rimi“: kai aš pamačiau parduotuvėje, kad toje lentynoje su oranžinėmis kainomis guli puikiausi steikai... Taip ir tiesiasi rankos juos gelbėt ir kelt puotą namuose. Tuo labiau, kad daržovių stalčiuje liūdi žolelės, puikiai tinkančios čimičiuri padažo prie kepsnių gamybai. Be to, neseniai arčiausiai namų esančioje „Rimi“ parduotuvėje radau ir puikios nukainotos duonos, ir kitų kepinių bokštą. Jame slėpėsi ir perpus nukainotas lavašas, kurį skaniai sukirtome prie sriubos“, – atradimais dalijasi D.Filmanavičiūtė.
Neapsieinama be šaldymo
Maisto produktų šaldymas yra vertinga priemonė, padedanti mažinti maisto švaistymą, nes prailgina greitai gendančių produktų galiojimo laiką, išsaugo jų maistinę vertę ir leidžia patogiai kontroliuoti porcijas. Užšaldžius perteklinį maistą galima sumažinti maisto švaistymą, sutaupant pinigų ir prisidedant prie tvaraus vartojimo praktikos. D.Filmanavičiūtė pabrėžia, kad tai – bene mylimiausias jos būdas nešvaistyti maisto.
„Neslėpsiu, mūsų namuose tikrai dažniausiai kliūna ne koks likimas daržovėms ir prieskoninėms žolelėms. Norėčiau jų supūdyti kur kas mažiau. Vis dėlto, stengiuosi kaip įmanoma labiau to išvengti. Šaldau įvairius produktus pradedant nuo pajuodusių bananų, kurie vėliau puikiai tinka košes gardinti ar ledus gaminti. Taip pat sumetu šaldymo kameron ir duoną, ir burgerių bandeles, ir daržoves prieš išvažiuojant į kokią kelionę suruošiu taip. Pavyzdžiui, dabar šaldymo kameroje turiu kale kopūsto, nes jį gavusi dovanų žinojau, kad jis gali ir neišgyventi, jei nenuskabysiu lapelių ir jų nesušaldysiu. Dabar aš daug namuose nedetalizuoju, bet tie kale kopūstai kažkaip stebuklingai ir tyliai įsliuogia į spagečių padažus ir padaro daug gero darbo. Be to, ir rauginimo neatsisakau: mes gi visi iš tos kartos, kai jokios žiemos neįsivaizduojam be raugintų daržovių“, – pasakoja D.Filmanavičiūtė.
Moteris atvirauja, kad maisto švaistymas kartais tampa neišvengiamas auginant vaiką, tačiau šią problemą padeda spręsti pokalbiai. „Sūnaus Kristijono likučių stengiuosi nepabaiginėti, nors dažna mama turbūt man pritars, kad sunku to išvengti. Dažnu atveju mes su juo tiesiog tariamės, ko jis norėtų, taip, pastebėjau, tikrai švaistom mažiau. Tikrai nesibodžiu ryto košės pašildyti vakare. Ar kotletukus kepti porai dienų. Vis dėlto, labai laukiu, kai pats užsimaišęs vaflius, juos ir suvalgys. Nutinka ir taip, kad tie sprangūs vafliai tampa mamos užkandžiu visą savaitę“, – šypteli Dovilė.
Gaminkite iš likučių
Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, maisto švaistymo mažinimas taip pat neapsieina be maisto likučių panaudojimo patiekalų gamyboje. O.Suchočeva rekomenduoja derinti panašaus tipo ingredientus bei nepamiršti, kad mėsos ir daržovių likučius taip pat galima panaudoti sveikatai palankioje kulinarijoje.
„Jei turite daržovių, grūdų ir kitų baltyminių produktų likučių, apsvarstykite galimybę iš jų pagaminti gardų troškinį. Be to, iš mėsos, daržovių ir padažų likučių galima pagaminti skanius sumuštinius ar apkepus. Tačiau, jei pritrūkstate idėjų, kaip kūrybingai panaudoti tokius maisto likučius, verta apsilankyti www.rimi.lt ar mobilioje „Rimi“ programėlėje ir pasinaudoti dirbtinio intelekto įrankiu „Gaminu – neišmetu“. Ši programa padės iš turimų ingredientų pasigaminti maistingų patiekalų visai šeimai – tereikia pasirinkti turimus produktus. Verta atkreipti dėmesį ir į specialiais oranžinės spalvos lipdukais pažymėtus maisto produktus „Rimi“ parduotuvėse: jais pažymėti nukainuoti besibaigiančio galiojimo produktai, kuriuos galima sunaudoti tą pačią dieną, o likučius – užšaldyti. Taip prisidėsite prie aplinkos tausojimo ir ženkliai sutaupysite namų biudžetą“, – rekomenduoja ekspertė.
Daugiau su projektu susijusių straipsnių bei video turinio rasite čia.
