Paklaidžioti savo vaikystės prisiminimuose ir bent mintyse atgaivinti savo vaikystės Kalėdų dvasią į restoraną „The Gallery“ pakvietė „Borjomi“.
Čia virtuvės šefai Ruslanas Bolgovas, Aurimas Labanauskas ir lietuviškų švenčių istoriją puikiai išmananti etnologė Gražina Kadžytė ne tik pasidalino savo vaikystės kalėdinio stalo prisiminimais, bet ir pademonstravo, kaip turėtų atrodyti šiuolaikinis modernusis Kalėdų stalas ir tas, kurį ruošdavo mūsų senoliai ir proseneliai XIX a. pab.–XX a. pr. laikotarpiu.
Renginio metu etnologė Gražina Kadžytė dalijosi senovės lietuvių papročiais, tradicijomis bei dažniausiai ant stalo dedamais valgiais.
„Ant Kalėdų stalo senovėje būdavo tikra patiekalų įvairovė, tačiau kiekvieno jų paragauti reikėdavo po nedaug. Dažnai ant jo dėdavo šerno kepsnį ir miške spąstais sugautą zuikį arba putpeles, kurias šiais laikais jau ir draudžiama medžioti.
Taip pat skaitykite: Etnologė Marija Liugienė: „Adventas – tai skolų atidavimo ir atsiprašymo metas“
Ant stalo atsirasdavo ir vištų, ir naminių ančių ar žąsų. Žinoma, joks lietuvis savo stalo neįsivaizduodavo ir be kiaulienos – gamindavo įvairius paštetus, kepenėles, apkepus, lengvus vyniotinius“, – pasakojo etnologė.
Ir savo pačios Kalėdų stalo be mėsos torto etnologė G. Kadžytė neįsivaizduoja. „Anksčiau vaikai taip vadindavo šaltieną, – juokiasi. – Kalėdoms ją ypatingai išpuošdavo: ant dubens dugno pildavo skaidraus sultinio, kai sustingdavo drebučiai, ant jų sudėliodavo raštus iš žvaigždutėmis raižytų morkų griežinėlių, petražolių lapų, žirnelių. Visa tai sustingdydavo, o svečiui atėjus šaltieną išversdavo į dubenį puošniąja puse aukštyn“.
Panašiai šeimininkės, pasakoja G.Kadžytė, puošdavo ir liežuvį, o kepenų paštetą puošdavo riešutų branduoliais ir džiovintų grybų skiltelėmis. Ypatingu stalo patiekalu tapdavo iš šonkaulių sukomponuotas mėsos kelmas, kurio vidurį sumanios šeimininkės užpildydavo malta arba kapota mėsa.
Ypatingu stalo patiekalu tapdavo iš šonkaulių sukomponuotas mėsos kelmas, kurio vidurį sumanios šeimininkės užpildydavo malta arba kapota mėsa.
„Be abejo, ir ant Kūčių, ir ant Kalėdų stalo nestigdavo žuvies, per Kūčias dažniausiai būdavo tiekiamas karpis drebučiuose – be jo ir šiandien neįsivaizduojamas Kūčių stalas, o jau per Kalėdas – įvairūs troškintos grietinėlėje, piene ar baltuose padažuose žuvies patiekalai. Ir, žinoma, – silkė. Tik dabar ji atrodo visiems įprastas produktas, tačiau iš tiesų Lietuvoje ji atsirado tik XIX a.“, – pasakoja etnologė.
Anot jos, ant senojo Kalėdų stalo bulvių nedėdavo. Mėsą pagardindavo krienais ar specialiai sumaišytais padažais. Užkąsdavo šventine plikyta duona, ragaišiu ar baltu pyragu.
„Neįsivaizduodavo lietuviai savo stalo ir be miško gėrybių: spanguolių kisieliaus, taip pat be aguonpienio ar medumi saldinto vandens. Įvairiausi būdavo ir kepiniai: su riešutais, cinamonu, marcipanais ir, žinoma, aguonomis. Štai, tarkime, aguonų vyniotinis, dar ir dabar dažnoje šeimoje puošia Kalėdų stalą“, – pasakoja G. Kadžytė.
Etnologės tikinimu, ypatingas dėmesys buvo teikiamas ir Kalėdų stalo dekoracijoms: „Jį šeimininkės puošdavo įvairiai: pabarstydavo ant stalo riešutukų, kur ne kur padėdavo raudonšonių obuolių, keptų meduoliukų ar figūrinių sausainukų. Darydavo netgi ir keptą kalėdinę eglutę, kuri atrodydavo panašiai kaip šiais laikais visiems žinomas skruzdėlynas.
Staltiesę senovėje taip pat tiesdavo pačią iškilmingiausią ir tik šiai progai skirtą. Per Kūčias visada ji būdavo baltos spalvos, o per Kalėdas įvairiai – daugiausia būdavo baltos, tačiau dvaruose kartais puošdavo ir iš užsieninių – žalsvos, rusvos ar dar tamsesnių medžiagų“.
Taip pat skaitykite: 5 virtuvės virtuozo Dano Černiausko receptai: tiks ir kasdienai, ir šventiniam stalui
Savo vaikystės Kalėdų stalą buvo pakviestas prisiminti ir virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas, kuris sujungęs senąsias tradicijas su šiuolaikinėmis gastronomijos galimybėmis ir paruošė visus senojo Kalėdų stalo patiekalus.
„Iki šiol pamenu ganėtinai netradicinį savo mamos ruoštą patiekalą – įdarytą vištieną su karamelės ir kmynų padažu. Taip pat mėgdavau ir silkę pataluose – man ji visuomet primindavo tortą“, – renginio metu savo vaikystės prisiminimais dalijosi virtuvės šefas.
Dabar jo Kalėdų stalą visada puošia keptas kalakutas. „Per Kalėdas mes kažkodėl jau daugybę metų verdame šiupininę sriubą“, – dar pridūrė šefas.
Renginio metu buvo pristatytas ir modernusis Kalėdų stalas, kurį vien tik iš lietuviškų produktų ruošė restorano „The Gallery“ virtuvės vadovas Aurimas Labanauskas.
„Žinoma, Lietuva nepasižymi didele produktų gausa, kad galėtum sukurti daug įvairių maisto variacijų, tačiau šiuo atveju mus gelbėja tekstūros. Štai, tarkime, iš paprasčiausio burokėlio galima padaryti tirštą ir stipraus skonio padažą, taip pat burokėlį galima išdžiovinti ir pasidaryti miltelius ar su juo daryti karamelę, ledus, pyragus ir įvairiausius kitus desertus“, – tikino A. Labanauskas ir paragino ruošiant savo Kalėdų stalą nepabijoti leistis į eksperimentus.