„Maistas yra neatsiejamas nuo tapatybės. Amerikoje net yra pasakymas „esi tai, ką valgai“. Būtent maistas ilgiausiai ir išlieka išeivijoje. Antra trečia karta užsienyje praranda lietuvių kalbos supratimą, bet lietuviškas maistas jų gyvenime išlieka.
Net jei lietuvis vyras parsiveda žmoną italę ar airę, jos mokydavosi gaminti itališką maistą – vyro pilvas nuo mažens įpratęs prie lietuviško maisto, tad jos turėjo išmokti gaminti šaltibarščius, koldūnus, kugelį... Net ir svetimtautės turėdavo išmokti gaminti lietuviškai“, – pasakoja E.Bradūnaitė-Aglinskienė.
Ji sako, kad su lietuvišku maistu susijusių istorijų Havajuose yra ir daugiau. Pvz., lietuviškus šaltibarščius dėl spalvos E.Bradūnaitė-Aglinskienė daug kam pristatė kaip karališką sriubą.
„Havajuose yra labai gražus iškilmingas viešbutis, kaip tik šaltibarščių spalvos. Tai – karališkas viešbutis, dėl to šaltibarščius daug kam įpiršome kaip karališką sriubą. Ko gero, ir tam viešbučiui reikėtų įpiršti šaltibarščius. Juk tai – šalta, puiki, gaivinanti sriuba“, – šypsosi moteris.
Nepaisant linksmų nutikimų, E.Bradūnaitė-Aglinskienė tikino, kad gyvenimas Havajuose jai neretai atrodė tarsi tremtis rojuje.
