Pastaraisiais metais visame pasaulyje vis labiau ryškėja tendencija – domėtis produktų, kuriuos vartojame, kilme: kas kepė duoną, kurią valgau? kas augino grūdus? kokiame regione pagamintas vynas ar aliejus, kuriuos nusipirkau? kas spaudė sūrį, kurio skanauju? Tie patys klausimai galioja ir kavos pupelėms. Žinoma, daugybei žmonių kavinėse ar namuose norisi „tiesiog kavos“, o kas slypi už jos pakuotės – antraeilė ar net visai nesvarbi informacija. Tačiau kartu su smulkiaisiais kavos skrudintojais jau ir didieji kavos rinkos žaidėjai imasi vis dosniau teikti informaciją apie kavos pupeles, kurias pirkėjas perka vieno ar kito prekės ženklo pakuotėje.
-
15min studijoje – diskusija apie populiariausią gėrimą pasaulyje: ką būtina žinoti apie kavą?
-
Knygos apie kavą autorius E.Ryklys: „90 procentų lietuvių nepatenkinti kava, kurią geria“
-
Į pasaulio kavos čempionatus Lietuva siunčia baristas ir IT specialistą
-
Geriausia Lietuvos barista atskleidė, kiek valandų kasdien treniravosi
Anna Vanska šiuo metu dirba bendrovėje „Paulig“, kuri ją ir išsiuntė į minėtąją kelionę. Nors kavos ekspertė socialiniame tinkle „Instagram“ pasidalijo daugybe smagių šios komandiruotės akimirkų, kalbėdamasi su 15min ji prisipažino, kad keliaujant netrūko nei iššūkių, nei jaudinančių akimirkų.
Kavos vertintoja – po daugybės testų
Paklausta, ko reikia, kad dirbdamas įmonėje nusipelnytum tokios kelionės, Anna juokiasi, jog pirmiausia jai teko sukaupti nemažą žinių apie kavą bagažą – ir apie patį gėrimą, ir verslą. Kavos someljė pašnekovė gali vadintis, nes yra baigusi „Coffee Quality Institute“ („Kavos kokybės instituto“) licencijuotą mokymo programą ir dabar ji gali vertinti kavą remdamasi „Specialty Coffee Association“ kriterijais. Tokie kriterijai buvo sukurti prireikus bendros sistemos, kad kavos vertintojai iš skirtingų šalių galėtų susikalbėti ir įvertinti kavos pupeles remdamiesi objektyviais kriterijais.
Pašnekovė pasakoja, kad, norint gauti vertintojos licenciją, jai teko išlaikyti net 19 testų, kurie apėmė įvairiausių su kava susijusių žinių patikrinimą – nuo kavos ragavimo (cupping), pupelių paskrudinimo lygio nustatymų, jų skleidžiamų aromatų įvardijimo iki bendrųjų žinių. Paprastai egzaminus išlaiko tik nedidelė šiam išbandymui pasiryžtančių specialistų dalis, šiuo metu iš viso yra apie 6000 kavos kokybės vertintojų, vadinamų „Q Grader“, viena jų – Anna.
Pamatyti savomis akimis
Paklausta, gal jos, kaip kavos specialistės, kelias prasidėjo nuo baristos darbo kurioje nors Helsinkio kavinėje, Anna purto galvą – „ne“, tačiau ji, kaip ir absoliuti dauguma suomių, nuo pat paauglystės mėgo kavą ir išgerdavo jos nemažai.
„Kiek tik save pamenu, visada domėjausi maistu, jo skoniu, todėl ir Helsinkio universitete baigiau maisto ekonomikos studijas“, – pasakoja pašnekovė. Tačiau kava ir jos pasaulis kaip tyrimo objektas suomę sudomino prieš 5 metus, kai ji pradėjo dirbti „Paulig“.
Šioje bendrovėje egzistuoja praktika už kavos pirkimą iš ūkių atsakingus specialistus siųsti ten, kur pupelės ir užauga – tam, kad savo akimis jie išvystų, kaip viskas vyksta, kad žinios būtų praktinės, o ne teorinės. Pagaliau, jokia paslaptis, jog smulkieji ūkininkai, auginantys kavą, verčiasi sunkiai, jaunoji karta nebetrokšta dirbti taip sunkiai, kaip jų tėvai, seneliai, prisideda dar ir pasaulinio klimato atšilimo keliamos bėdos, tad kyla grėsmė, jog mažieji ūkiai, iš kurių atkeliauja tikrų „kavos perliukų“, ilgainiui sunyks. Įsigilinti į tokių kavos augintojų problemas ir grįžus į bendrovės būstinę kartu su kolegomis ieškoti sprendimų taip pat buvo viena iš Annos kelionės užduočių.
Kavos augintojai, neragavę kavos
2017-ųjų vasaros pabaigoje prasidėjusioje ir visus metus trukusioje kelionėje suomė aplankė Peru, Hondūrą, Kosta Riką, Nikaragvą, Gvatemalą, vėliau jos kelionė tęsėsi Ugandoje, Tanzanijoje bei Kenijoje. Daugiausia laiko kavos ekspertė praleido Kosta Rikoje, kur buvo ir bene daugiausia netikėtumų, mat atvykus čia spalio mėnesį šalį gerokai nusiaubė audra, ji pridarė nemažai žalos ir kurį laiką ūkininkai net nebuvo pajėgūs aplankyti plantacijų ir savo akimis išvysti, kiek jos nukentėjo. Kaip prisimena Anna, lietus ir drėgmė kavos pupelėms yra reikalingi, tačiau ne toks kiekis, kiek tą sezoną buvo sulaukta Kosta Rikoje.
Pašnekovė nustebina pasakodama, jog, nepaisant to, kad keliavo po kavą auginančias šalis, su savimi visada turėjo mėgstamų kavos pupelių. Kodėl? Nes yra šalių, iš kurių visos kokybiškos kavos pupelės iškeliauja, dar netikėčiau – yra ūkininkų, net neragavusių, koks gėrimas ruošiamas iš jų išaugintų pupelių! Su tuo susijęs ir Annos atsakymas apie įsimintiniausią, labiausiai sujaudinusį kelionės momentą – pasak jos, tai buvo tada, kai vienas iš kavos augintojų apsiašarojo pirmąsyk rankose laikydamas savo augintų kavos pupelių pakuotę, atkeliavusią jau iš Suomijos, o ant jos puikavosi to žmogaus vardas, pavardė bei ūkio pavadinimas. „Tokiais momentais ir pačiai sunku neašaroti“, – šypsodamasi pasakoja suomė.
Ar po metus trukusios kelionės nebuvo sunku vėl apsiprasti su darbu biure, o gal sugrįžimo į gimtinę Anna labai laukė? Apie tai paklausta pašnekovė pasakoja, jog buvo dalykų, kurių pasiilgo – namų, žmonių, savo miesto, kai kurių suomiškų skanėstų, tačiau ši neeilinė kelionė jai dovanojo neįkainojamų patirčių. „Galų gale, aš juk nenustojau keliauti, štai dabar lankau Lietuvą – skaitysiu pranešimą apie kavą, vėliau keliausiu vakarieniauti į vieną rekomenduotą Vilniaus restoraną, naujos patirtys tęsiasi“, – sako kavos someljė.
