1. Dėmesio centre – sudedamosios dalys
Anot maisto žinovės, nurodyti sudedamąsias maisto produktų dalis gamintojams ir pardavėjams visada buvo privalu. Tačiau naujausia tendencija rodo – vartotojai jomis domisi labiau.
Kaip teigia įžvalgų autoriai, pasauliniai tyrimai demonstruoja didėjantį žmonių susidomėjimą maisto sudėtimi, o tai lemia gamintojų pastangas pastarąsias geriau parodyti. Ir ši tendencija, G. Azguridienės teigimu, yra labai gera. „Pirma dėl to, kad žmonės pasirenka kokybiškesnį maistą. Antra, vartotojams lengviau informaciją suprasti, nes gamintojai ją išmaniau perteikia, naudoja ne tik tekstą, bet ir grafiką, spalvas. Tačiau neužtenka tik sudedamąsias dalis parodyti. Dar reikia jomis pasirūpinti“, – atkreipia dėmesį maisto žinovė.
„Assorti“, – toliau tęsia pašnekovė, – prieš įvesdami produktus į asortimentą, atidžiai nagrinėjame jų sudėtis, kadangi laikomės „Švarios etiketės“ (angl. Clean label) standarto. Tai reiškia, kur įmanoma, stengiamės neturėti prekių su įtartinais maisto priedais – aršiais konservantais, dirbtiniais dažikliais, dirbtiniais saldikliais ir skonio stiprikliais. Kol nenagrinėji, negali pagalvoti, kiek tokių medžiagų maiste esama net ir ten, kur nėra būtina. Tačiau „Clean label“ nėra formalus standartas. Jis neturi specialaus žymėjimo, nors dalis gamintojų ir pardavėjų tokį deklaruoja. Tai yra minėtos tendencijos dalis, rodanti žmonių susidomėjimą tuo, ką jie valgo“.
2. Gamta rūpi vis labiau
Tyrėjų teigimu, vartotojų tyrimai rodo – antrasis jiems svarbus dalykas yra gamtos tausojimas. Anot G. Azguridienės, šiuo atveju taipogi vertinamas ne vienas formalus ir konkretus standartas, kurio gamintojai laikosi. Tyrėjams svarbesnis – bendras nusiteikimas.
Tačiau maisto žinovė tikina – šią nuostatą įgyvendinti ir komunikuoti gamintojams yra sunkiau, nes galimybė tausoti išteklius labai priklauso nuo maisto rūšies, jo auginimo ir vartojimo vietos. Taip pat – kas kam atrodo svarbiau.
„Pavyzdžiui, stiklo pakuotę vieni giria, kad ji – perdirbama. Kiti tam priekaištauja teigdami, esą tokia pakuotė sunki, todėl produktus pervežant išskiriama daugiau CO2. „Assorti“ mes laikomės nuostatos, kad ekologiški bei biodinaminiai produktai yra gerai, nes jie auginami be pesticidų, agresyvių cheminių trąšų, taip saugant vandenis bei gyvąją gamtą. Siekdami tvarumo, specialiai ieškojome ir šiuo metu klientams siūlome CHEEKY PANDA tualetinį popierių, virtuvės rankšluosčius, sauskelnes ir servetėles iš bambuko – atsinaujinančios ir panaudojus suyrančios medžiagos. Didžioji dalis mūsų turimos kosmetikos taip pat yra natūrali arba ekologiška – pagaminta be naftos chemijos. Problema čia kita – tvarumo teiginiai šiuo metu nėra labai aiškiai reglamentuoti. Taigi dalis mūsų gamintojų tvarių sprendimų lieka neiškomunikuoti“, – pažymi ekspertė.
3. Prioritetas – ligų prevencija
Vartotojai ieško produktų, kurie leistų jiems išvengti ligų ir ypač – viršsvorio. Tokia tendencija, pastebi pašnekovė, tikrai yra, ir Lietuvoje ji tikriausiai aplenktų gamtos saugojimą, gal net ir produktų sudėties aktualumą.
„Assorti“, kaip premium klasės supermarketas, klientų sveikata rūpinasi visų pirma per produktų kokybę, jau minėtą „Clean label“ sudėtį, ekologiškų produktų gausą. „Svarbu suprasti, kad žmonėms dėl sveikatos aktualūs skirtingi dalykai. Alergiškiems labiausiai rūpi, jog produktuose nebūtų juos sargdinančių sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, glitimo. Todėl produktai be glitimo ir be laktozės mūsų parduotuvėse tikrai paklausūs, siūlome gausų jų pasirinkimą. Kiti, norėdami naudos sveikatai, renkasi konkrečius, tuo metu išpopuliarintus gaminius – lašišą, avokadus, matcha ar proteino miltelius. Dar kiti ieško produktų su daug baltymų ir mažai cukraus, pavyzdžiui, proteininių batonėlių, ledų. Tačiau mūsų, kaip premium klasės supermarketo, pagrindinis įsipareigojimas sveikumui – aukšta produktų kokybė ir „Švarios etiketės“ sudėtis“, – akcentuoja G.Azguridienė.
4. Augalinės alternatyvos
Minėto tyrimo autoriai pasauline maisto tendencija įvardijo ir augalines alternatyvas. Anot pašnekovės, Europoje jos populiarios jau daugiau nei dešimtmetį, o Lietuvoje – tik atskirose kategorijose.
„Augalinis pienas – avižų, migdolų, sojų, kokosų gėrimai – yra tikrai mėgstamas ir daug žmonių jo net nevadina pakaitalu, labiau – baziniu produktu. Tai, visų pirma, siečiau su laktozės netoleravimu. Mėsos pakaitalai Lietuvoje nėra tokie populiarūs, todėl jų vartojimo nevadinčiau tendencija. Sūrio pakaitalai – dar rečiau pasirenkami, tokie produktai tik atsiranda. Verta pastebėti, kad dėl išaugusios paklausos Europos gamintojai gerokai pagerino mėsos ir sūrio augalinių pakaitalų skonį bei kokybę, išplėtė pasirinkimą. Dabar paieškojus galima rasti skanių, tokius klientams ir siūlome patys“, – sako ji.
5. Pasaulio virtuvės: lokalumas tampa globaliu
Pasaulio virtuvių pasirinkimo tendencija, kalba maisto žinovė, Lietuvoje tikrai yra. Žmonės mėgsta ragauti svetimų kraštų patiekalus, todėl nori įsigyti jiems reikalingų ingredientų. Tik, anot pašnekovės, „svetimi“ valgiai greitai tampa savi.
Ir kaip pavyzdį ji pateikia italų virtuvės patiekalus, kurie jau seniai buvo integruoti į lietuvišką kasdienybę. „Kartais, ypač po Vilnių vedžiojant svečią iš Italijos, tenka ieškoti, kur itališkų patiekalų pas mus nėra. Šiaip, Europos virtuvė yra visa sava, žmonės ją mėgsta. „Assorti“ tradiciškai siūlome puikų visos Europos šalių geriausių sūrių, kumpių, alyvuogių, aliejaus, acto ir šokolado pasirinkimą. Taip pat graikiškos fetos ir alyvuogių, norvegiško saldaus sūrio, šviežių austrių, gruziniškų pagardų, vokiškų meduolių. Azijos virtuvės išskirtinumas – du ekologiški prekės ženklai: japoniškos virtuvės „Arche“ ir Tailando virtuvės „Onoff Spices“. Tai stipri kokybės garantija, ypač žmonėms, kurie nori žinoti, kaip ir iš ko jų maistas gaminamas“, – pasakoja „Assorti“ asortimento vadovė.
6. Gaminimas namuose
Tendencija gaminti maistą namuose, teigia ekspertė, Lietuvoje niekada nebuvo išnykusi. O per pandemiją ji dar labiau sustiprėjo. Lietuvoje, sako G.Azguridienė, lyginant su Vakarų ir ypač – Pietų Europos šalimis, žmonės rečiau eina valgyti į kavines ar restoranus.
Lietuviai, anot jos, dažniau gamina namuose. Ir, kaip nurodo tyrimo autoriai, žmonės tai daro dėl to, kad taip maistą ruošti yra ir pigiau, ir sveikiau. „Laikas virtuvėje savaitgaliais yra buvimo bei veikimo kartu su šeima ir vaikais forma. O šiokiadieniais svarbu maistą pasigaminti greitai. Todėl jaučiame paklausą ne tik kokybiškų ingredientų, bet ir iš karto suvalgyti tinkančių patiekalų, jų ruošinių ar net jau pagamintų. Iš to kyla susidomėjimas šaldytais produktais, ypač – premium kokybės“, – pabrėžia ekspertė.
Jos teigimu, prekės ženklas „Assorti“ bene geriausiai žinomas dėl užkandžių stalui būdingiausių patiekalų, tačiau pastaruoju metu ypač daug pastangų skiriama pagerinti daržovių ir vaisių, šviežios žuvies bei mėsos pasirinkimą. „Taip pat, – priduria pašnekovė, – esame stipriai išplėtę šaldytų gaminių asortimentą. Iš šių produktų žmonės labiausiai pamėgę ekologiškas šaldytas daržoves, žuvį ir, visų pirma, lašišą, duoną be glitimo, „Gyoza“ koldūnus bei kitus virtinius“.
7. Maistas sveikatai pagerinti
Tyrimas rodo – žmonės nori valgydami būti sveikesni, ir tai yra neabejotinai ryški tendencija. Tačiau nėra vieningos teorijos, kas yra sveika, o ir Europos Sąjungos teisės aktai draudžia konkretų maistą įvardinti tokiu. Reglamentai, sako ekspertė, leidžia tik griežtai nustatytus vadinamuosius sveikumo teiginius.
„Jų nėra daug. Tuo metu papildomus dažniausiai užregistruoja ir legalizuoja didžiosios kompanijos. Svarbu pažymėti, kad tai taikoma ir pažadui tokį maistą valgant numesti svorio. Todėl gamintojai, kurie sugeba kažkaip pasakyti, jog jų produktai leidžia sulieknėti, tikrai sulaukia didelio pirkėjų susidomėjimo. Teisiškai toks kelias yra rizikingas, taigi gamintojai dažniau renkasi alternatyvą. Jie eina funkcinio maisto keliu, kur į įprastą maistą pridedama mineralų, vitaminų, omega 3 ar kitų pripažintų maistingųjų medžiagų“, – dalinasi G.Azguridienė.
Jos teigimu, „Assorti“ teikia pirmenybę natūraliai sveikiems produktams – polifenolių turtingam extra virgin alyvuogių aliejui, omega 3 riebiųjų rūgščių daug turinčiai riebiai žuviai, ispaninių šalavijų ar kitoms sėkloms. Taip pat iš vaisių ir uogų, bet ne iš miltelių, pagamintoms įvairioms sultims, fermentuotiems gaminiams – kimči ir miso. „Turime liniją ekologiškų pusryčių produktų ISWARI, sukurtų specialiai geriausiam poveikiui sveikatai: be pridėto cukraus ir glitimo, su daug baltymų, omega 3 bei skaidulų, vitaminų ir mineralų. Beje, šis prekės ženklas visiškai atitinka ir tendenciją Nr. 1 – ingredientai bei naudingųjų medžiagų kiekiai labai aiškiai pateikti ant pakuotės. Tačiau reikia suprasti – norint išmatuoti kiekvieną vitaminą ar mineralą, natūraliai esantį produkte, reikia daryti atskirą tyrimą, o tai kelia kainą“, – pažymi maisto žinovė.
8. Maisto galimybės ir tausojimas vandenynuose
Jūros daržovių (kelpo, nori, wakame) ir mikrodumblių (spirulina, chlorella) ne veltui maiste naudojama vis daugiau. Tai daroma dėl tos pačios sveikatos – omega 3, jodo, mažo kaloringumo. Kaip teigia tyrėjai, nuo 2020-ųjų iki 2023-ųjų maisto bei gėrimų, kuriuose yra spirulinos arba chlorelos, padaugėjo 42 %.
Pasak G. Azguridienės, „Assorti“ jūros daržovių – dumblių – pasirinkimą siūlo su japoniško maisto „Arche“ linija. Ši produkcija yra ekologiška, o tai – labai reta jūros žolių atveju. Spirulina paklausiausia kaip supermaistas – žmonės ją patys deda į sveikuoliškus kokteilius ar kitus patiekalus. Svarbu paminėti, kad laukinė žuvis ir jūros gėrybės nesertifikuojamos „Eko“ ženklu. Juo ženklinama tik ūkių produkcija. Savo ruožtu žvejybos tvarumo ženklinimas egzistuoja, bet gamintojai tik pradeda tokius produktus siūlyti.
9. Funkcinis maistas
Funkcinio maisto kategorija, anot G.Azguridienės, yra šiek tiek persipynusi su maisto papildais. Kai kuriose kategorijose Lietuvoje ji aiškiai matyti, ypač kalbant apie užkandžius ir gėrimus. Tačiau kaip plačiai funkcinis maistas išplis, ekspertė nesiryžta prognozuoti.
„Žmonės, – sako ji, – sportuoja ir šiaip daugiau geria skysčių, todėl logiška – jie vitaminų, mineralų ar kitų naudingų medžiagų mielai gauna su ta pačia gėrimo porcija, užuot gėrę juos kapsulėmis. Čia didžiausiu iššūkiu visgi išlieka skonis. Mat cukraus, suprantama, tokiame gėrime neturėtų būti arba būti minimaliai. Todėl gėrimai saldinami saldikliais ir tai ne visiems priimtina. „Assorti“ sėkmingai prekiauja funkciniu maistu su padidintu baltymų kiekiu – visų pirma, batonėliais, taip pat ledais ir granola. Dėmesio susilaukia ir produktai, praturtinti kolagenu. Tai batonėliai, kava, gaivieji gėrimai. CARE LAB gėrimai labiausiai atitinka papildų pakaitalo funkciją, nes yra su kolagenu, probiotikais, vitaminais, mineralais“, – pasakoja ekspertė.
10. Mažiau informacinio triukšmo
Informacinis nuovargis visose gyvenimo srityse žmones kankina vis labiau. Todėl ekspertė sutinka su tyrėjų nuomone, kad šį triukšmą nori mažinti vis daugiau vartotojų. Viena vertus, anot jos, pirkėjai siekia sužinoti kuo daugiau – domisi produktų sudėtimis, maistingosiomis medžiagomis, istorija, savybėmis. Kita vertus, sako ekspertė, žmonės nenori skirti laiko etiketėms skaityti.
„O tai yra didysis išbandymas gamintojui. Kaip tą informaciją atspindėti glaustai, suprantamai. Mes, „Assorti“, stengiamės prekių etiketėse nurodyti tik privalomą informaciją. Tai darome tam, kad ji tik minimaliai gadintų produkto vaizdą. Todėl išsamesnį aprašymą dedame internetinėje parduotuvėje. Svarbu suprasti – skirtingiems klientams rūpi visai kitokia informacija. Tarkime, sūriai. Ar juos sudėlioti pagal tai, kad gaminiai yra karvės, ožkos ar avies, ar pagal kietumą? O gal – pagal šalį, tai, ar pasterizuotas pienas? Visi variantai turi savo logiką, bet renkiesi vieną. Dalis klientų tai mėgsta, kiti lieka nepatenkinti ir skundžiasi, kad neranda prekių. Ieškoti, kaip informaciją pateikti aiškiau, mūsų kasdienybė, kuri verčia geriau pažinti savo pirkėjus“, – tendencijų sąrašą užbaigia „Assorti“ asortimento vadovė.
