„Pesto padažas yra paprastai pagaminimas, sveikas ir gaivus pagardas, padėsiantis nesunkiai leistis į kulinarines improvizacijas. Šis padažas puikiai dera valgant pačius įvairiausius patiekalus. Italijoje jis mėgstamas su makaronais, juo gardinami sumuštiniai, salotos, o kartais netgi sriubos. Pesto itin pamėgtas ir Lietuvoje“, – tvirtina pranešime žiniasklaidai cituojama prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė.
Legenda nukelia į vienuolyną Italijoje
Teigiama, jog pesto padažas pradėtas gaminti Genujoje, Šiaurės Vakarų Italijoje. Jo receptas pirmą kartą pasirodė 1860 metais, Giovan Battista Ratto kulinarinėje knygoje „Genujos virtuvė“. Originaliame recepte šį padažą sudarė trinti česnakai, kedrinės pinijos, baziliko lapai, parmezano ir pekorino kietieji sūriai, jūros druska bei alyvuogių aliejus. Tačiau įvairūs istoriniai šaltiniai nurodo, jog pesto padažas iš tiesų atsirado dar viduramžiais.
Legenda pasakoja, kad viename šalia Genujos įsikūrusiame vienuolyne gyveno vienuolis, kuris mėgdavo rinkti vaistažoles. Vieną dieną eksperimentuodamas jis baziliką sumalė kartu su kitais keliais ingredientais. Taip ir buvo sukurtas pirmasis pesto padažas, kuris palaipsniui buvo tobulinamas.
Pesto padažas visuomet buvo siejamas su Genujos miestu ir jo kultūra. Šiame mieste kas dvejus metus netgi vyksta pasaulio pesto čempionatas. Be to, pesto padažo entuziastų grupė planuoja jį pateikti kaip kandidatą į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Gaminamas ne tik iš bazilikų
Pesto – ne tik skanus, bet ir naudingas padažas, jame galima rasti daug vitaminų A, C, geležies, kitų vertingų medžiagų – baltymų, kalcio. Alyvuogių aliejuje, kurio yra pesto sudėtyje, yra nesočiųjų riebalų, kurie gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.
Pesto gaminamas su saulėje džiovintais pomidorais, alyvuogėmis, petražolėmis, mėtomis, lapiniais kopūstais ar žaliaisiais žirneliais.
Ir nors klasikinis pesto padažo variantas yra gaminamas iš bazilikų, šio padažo, kaip ir dažno patiekalo, receptas patyrė įvairiausių transformacijų. Šiuo metu yra daugybė pesto variantų. Jis gaminamas su saulėje džiovintais pomidorais, alyvuogėmis, petražolėmis, mėtomis, lapiniais (kale) kopūstais ar netgi žaliaisiais žirneliais. Sicilietiškame pesto vietoj bazilikų naudojami pomidorai, o kedro riešutai pakeičiami migdolais. Aitrusis Kalabrijos pesto gaminamas iš keptų paprikų bei juodųjų pipirų.
V.Juodkazienė siūlo ir porą neįprastų pesto padažo receptų. Juos galėsite patiekti kartu su makaronais, užtepti ant itališkų sumuštinukų crostini arba pagardinti mėgstamos mėsos ar jūros gėrybių patiekalus.
Alyvuogių pesto
Ingredientai:
- 1 česnako skiltelės;
- žiupsnelio jūros druskos;
- 25 g kedro riešutų;
- 250 g juodųjų alyvuogių be kauliukų;
- saujos šviežių petražolių;
- 125 ml itin tyro alyvuogių aliejaus;
- 25 g smulkiai sutarkuoto parmezano sūrio.
Gaminimas:
Į elektrinį smulkintuvą dėkite česnaką, jūros druską, tuomet įberkite kedro riešutų, sudėkite alyvuoges, petražoles ir viską sutrinkite. Galiausiai į padažą atsargiai sumaišykite alyvuogių aliejų ir smulkiai tarkuotą parmezaną ir vėl viską gerai išmaišykite.
Saulėje džiovintų pomidorų pesto
Ingredientai:
- 1 puodelis saulėje džiovintų pomidorų;
- 1/3 puodelio migdolų;
- kelios skiltelės česnako;
- šviežių rozmarino lapelių;
- žiupsnelis druskos;
- žiupsnelis juodųjų pipirų;
- šlakelis itin tyro alyvuogių aliejaus.
Gaminimas:
Į elektrinį smulkintuvą sudėkite česnaką, druską, pipirus, rozmarino lapelius, migdolus bei saulėje džiovintus pomidorus ir viską sutrinkite. Galiausiai į padažą atsargiai sumaišykite alyvuogių aliejų.