– Laura, kodėl tapai vegane?
– Trumpo atsakymo nėra, bet praeitą vasarą kartu su šeima užsibrėžėm bent savaitę valgyti tik augalinės kilmės maistą. Šeimai tai buvo trumpalaikis iššūkis, o aš taip ir likau vegane – man labai patiko! Ir nebuvo taip baisu, kaip atrodė iš pradžių – kaip ir dauguma, nežinojau, ar apskritai turėsiu, ką valgyti, ar nepritrūks jėgų, ar liksiu sveika, ir panašios baimės.
O tas ilgesnis atsakymas: iki tol beveik ketverius metus buvau atsisakiusi mėsos, pieno produktų nemėgau jau nuo vaikystės – negėriau pieno, jogurtą naudodavau tik padažams, varškė pradėjo tiesiog smirdėti... O ir aplinkui mačiau daug įkvepiančių pavyzdžių – ir tie žmonės atrodė kur kas energingesni ir sveikesni nei kad įsivaizdavau.
Tad tą vasaros savaitę turėjau apsieiti be žuvies bei sūrio, kurio maniau nesugebėsiu atsisakyti. Bet po truputį radau augalinių ingredientų, kurie atstojo sūrio skonį, o žuviai „atia“ pasakiau labai lengvai – kartą kavinėje užsisakiau blynų su lašiša ir supratau, kad nebegaliu jos valgyti. Atidaviau porciją vyrui ir nuo tada jūros gėrybių esu ragavus tik kartą – kai naktiniame kavinės meniu be žuvies ir mėsos nieko kito nebuvo, o valgyt norėjosi.
– Kas įkvėpė tapti vegane ir kas motyvuoja ja likti?
Labiausiai įkvepia tai, kad jaučiuosi kur kas gyvybingesnė ir energingesnė.
– Labiausiai įkvepia tai, kad jaučiuosi kur kas gyvybingesnė ir energingesnė. Taip kalba visi veganai, bet pajutau labai tiesiogiai – kai pradėjau sportuoti tiek, kiek niekada gyvenime.
Kartu su vyru atradome plento dviračius ir sezono pabaigoje vienu kartu sugebėjome įveikti 110 km distanciją. Neskaičiuojant paprastų išvažiavimų, kurie nebebūna trumpesni nei 50 km.
Taip pat nebejaučiu diskomforto valgydama – šis pojūtis paskutinius metus nuolat persekiodavo. Nesu idėjinė veganė – kalbu apie tą pasaulio ir gyvūnų saugojimo aspektą, nors jis darosi vis svarbesnis – įprastas maistas ilgą laiką buvo tiesiog nebeskanus. Skoniai nebedžiugindavo, kvapai erzindavo.
Taip pat motyvuoja šeima – nors asmeninė patirtis trumpa, jaučiu tik teigiamus pokyčius, tą mato ir vyras, ir nors nežada artimiausiu metu sekti mano pėdomis, tačiau labai palaiko ir gamintus patiekalus priima su entuziazmu. Dažniausiai.
– Kiek laiko maitiniesi tik veganiškai?
– Skaičiuoju beveik pusmetį, tačiau leidžiu sau išimtis – neatsisakau tų maisto produktų, kuriuose yra mažas procentas kiaušinių ar pieno produktų, o alternatyvos nepavyko rasti. Kaip, pavyzdžiui, makaronai, kartais – padažai.
Gyvenu su visavalgiu vyru ir dviem mažais vaikais, tad išlikti visiška vegane tokioje šeimoje gana sudėtinga.
Gyvenu su visavalgiu vyru ir dviem mažais vaikais, tad išlikti visiška vegane tokioje šeimoje gana sudėtinga. Taip pat dar negaliu atsispirti saldumynams – jei ant stalo šokoladas, vargu ar patikrinsiu jo etiketę, jei po ranka neturėsiu veganiškos versijos.
Paisau ir to, kad maistas netaptų svarbesnis už žmogiškąjį aspektą – tad jei prie stalo kas siūlo namų gamybos torto su mascarpone, neatsisakysiu. Turbūt „ne, aš nevalgau“ būtų skaudesnis siūlančiai pusei, nei man jį suvalgius. Tačiau tik tiek – nebeįsivaizduoju, ar galėčiau paragauti mėsos, žuvies patiekalų.
-
Aliejinių augalų augintojas: kanapių sėklos ir aliejus – lietuviškas supermaistas
-
Smidrų ūkio įkūrėja E.Karvelienė apie verslo pradžią: „Pamaniau, jei niekam nereikia, tada reikia man“
-
Ieva Šidlaitė: „Laukinių valgomų augalų Lietuvoje begalės, skonių – nerealiai daug“
-
Po motinystės atostogų į darbą su apskaita negrįžo: sužavėjo duonos su raugu stebuklas
– Kas sunkiausia?
– Vis dar sudėtingiausia suderinti visų šeimos narių poreikius. Nors jau ilgą laiką visi valgydavom kiek skirtingą maistą ir ruošti dvi vakarienes nebebuvo sunku, tačiau dabar siekiu ir vyrą bei vaikus įtikinti, kad ir veganinės virtuvės patiekalai gali būti ne ką prastesni už jų pamėgtus.
Gal toks tikslas skambės kiek egoistiškai, tačiau siekius palaiko ir vyras – jis mato, kad tapau kur kas gyvybingesnė, ir net galiu tapti partnere treniruojantis.
Tai čia, manau, sekasi puikiai. Nors šaldytuve – įprasti produktai, kaip ir kiekvienoje šeimoje, o vaikams gaminu ir varškės blynus, ir žuvį, tačiau po truputį siūlau kažką iš savo raciono. Per pusmetį vaikai jau pamėgo tofu – dukra net ploja rankomis pamačiusi. O varškės blynus vis dažniau gaminu iš minkšto tofu – ir nei vienas nejaučia skirtumo.
Labiausiai stebina vyras – jis prisiekęs mėsėdis. Maniau, bus sudėtinga bandyti įtikinti bent pabandyti, bet vis dažniau prie mano patiekalų neatsiranda papildomų komponentų, kaip kad mėsos kepsnys. O tokius patiekalus, kaip azijietiškas bowl’sas, Cezario salotos, čili troškinys ar įdarytos tortilijos šeima jau valgo be jokios nuostabos ar nusivylimo, nes išties, labai skanu!
– Kaip atrodo tavo dienos racionas? Ar atrandi reikiamų produktų paprastoje parduotuvėje?
– Daugumai veganinė mityba – kažkokia mistika, nors ir man atrodė panašiai. Tačiau specializuotų produktų perku gan mažai, tai dažniausiai sojų ar žirnių baltymų „faršas“, kepsneliai. Šiuos naudoju, jei gaminu šeimai. Taip pat perku įvairius daržovių kepnelius, augalinį „pieną“, tam tikrus papildus – su baltymais, B vitaminais (nors nenaudoju jų reguliariai).
Apsieinu be veganiško sūrio – nėra jis man itin skanus. Bet pasigendu didesnės ledų pasiūlos – esu didelė jų mėgėja.
O visa kita – daržovės, ankštiniai produktai, riešutai... Toks kasdienis pagrindas. Tačiau niekada neįsivaizdavau, kokiais būdais visa tai galima panaudoti. Ir tai ne tik salotos su troškiniais – jei būtų tik taip, vargu ar ilgai išbūčiau vegane.
– Kas labiausiai patinka tapus vegane?
– Nors slapčia vyliausi, bet netikėjau, kad pradės tvarkytis kelios sveikatos problemos. Turiu žvynelinę, nors ji nedingo, bet plitimas apstojo ir būklę stabilizuoti kur kas lengviau. Taip pat kamavo kelių sąnarių bėdos – jų nebeskauda.
Kaip ir minėjau, energijos kiekis išties net neįtikėtinai didesnis. Virškinimo problemų jau seniai nebėra likę. Taip pat veganinė mityba padeda dorotis su kita problema – emocinio valgymo bėdomis. Ir čia, nors ne visiškai, bet situaciją vis dažniau pavyksta suvaldyti.
Smagiausias aspektas – jau seniai nebejaučiau tokio azarto virtuvėje. Kiek daug netikėtų ingredientų, kokių gali būti receptų!
O smagiausias aspektas – jau seniai nebejaučiau tokio azarto virtuvėje. Kiek daug netikėtų ingredientų, kokių gali būti receptų! Kaip kad praėjusių Kalėdų atradimas – „žuvies“ kepsneliai iš bananų žiedų. Skamba neįtikėtinai, bet reikia paragauti, kad suprastum!
– Ar susiduri su neigiamais vertinimais?
– Niekada pirma nesakau, kuo ypatinga mano mityba – nes paaiškėjus dažniausiai laukia nemaloni diskusija... Veganizmas, o kartu ir veganai, apipinti keisčiausiais stereotipais, ir retai kada diskusijos oponentas supranta, apie ką vystosi pokalbis.
Nemalonu pripažinti, tačiau visuomenėje trūksta paprasčiausios tolerancijos. Ne tik kalbant apie kitokį pasirinkimą prie stalo.
Esu gan nestandartinis pavyzdys – šeimoje esu vienintelė veganė, o taip pat intensyviai sportuojanti, bet pilnesnio kūno sudėjimo, tad žmonės dažnai nustemba sužinoję, kad kurį laiką maitinuosi tik augaliniu maistu.
Tačiau esu atidi savo sveikatos būklei, darausi kraujo tyrimus – o jų atsakymais dažniausiai gydytoja netiki ir įtikinėja, kad meluoju, jog esu atsisakiusi viso įprasto raciono.
– Koks mėgstamiausias veganiškas patiekalas ar produktas?
– Minėjau, kad sunkiausia buvo atsisakyti sūrio, tad labiausiai džiaugiuosi atradusi maistinių mielių dribsnius. Čia toks mažmožis – tiesiog menkas ingredientas pikantiškuose patiekaluose, bet suteikia neįtikėtiną panašumą – lyg būtų įtarkuota „Parmezano“. Nekalbu apie maistinę vertę – turi labai daug vitaminų, mineralų.
O patiekalo negalėčiau išskirti – vis dar esu tyrinėjimų stadijoje, tad kas savaitę favoritai keičiasi. Tačiau bent kelis kartus per savaitę valgau grikių košę, tik kiek maistingesnį variantą – su apkeptais grybais, špinatais, šaldytuve turimomis daržovėmis, maistinėmis mielėmis ir būtinai alyvuogėmis.
– Ką galėtum patarti norintiems tapti veganais?
– Labiausiai siūlyčiau neskubėti! Taip radikaliai per dieną pakeisti mitybą, manau, neįmanoma. Dienos pabaigoje galiausiai būsit pavargę nuo informacijos gausos, parduotuvėje – nuo pasimetimo, o gal tiesiog gurgs pilvas, nes neatrasit nieko geriau nei daržovių salotos.
Siūlyčiau po truputį ieškoti alternatyvų įprastam racionui, ir kai pajusit, kad jau viskas išsiaiškinta, žengsite į veganizmą drąsiai.
– Kokie tavo linkėjimai prasidėjus naujiems metams?
– Sau pačiai net nelinkėsiu nesustoti, nes neįsivaizduoju, kokios aplinkybės galėtų grąžinti į įprastą mitybą. Be to, matau šeimos, draugų entuziazmą ragaujant mano gamintus patiekalus. Tas palaikymo pojūtis itin svarbus.
Taip pat labai džiaugiuosi mūsų maža, bet labai sparčiai stiprėjančia bendruomene „Instagram“ platformoje. Kuriame iššūkius, gaminame veganiškus patiekalus – ir tuo susidomi vis daugiau žmonių. Įdomiausia, kad didelė dalis iššūkiuose dalyvaujančių merginų net nėra veganės.
Tad ir palinkėčiau drąsiau imtis iššūkių, ir bent pabandyti!
Jei norite stebėti veganišką Lauros kelionę, tapkite jos Instagram profilio sekėjais!
