Nors blynus išsikepti, atrodo, visiškai paprasta, kasdieniniame bėgime ir tam dažnai pritrūkstame laiko. Tada išgelbsti jau iškepti švieži blyneliai parduotuvės vitrinoje.
Apsilankę bendrovės „Rivona“ kulinarijos ceche, tiekiančiame skanėstus visoms prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvėms, pasmalsavome, kaip gi kepami auksaspalviai lietiniai. Ceche randame stovinčią modernią mašiną, tarsi audinio ritinį vyniojančią iškeptą milžinišką tešlos lakštą, kuris vėliau supjaustomas į mažesnius blynus.
„Tačiau taip buvo ne visada, – šypsosi Kulinarijos ir žuvies padalinių technologė Jūratė Abračinskienė. – Visai neseniai kulinarijos skyriuje stovėjo moteris su dviem keptuvėmis ir kepdavo lietinius blynus. Tada nusipirkome du prancūziškus įrenginukus, kurie kepdavo po 90 blynų per valandą kiekvienas. O prieš metus įsigijome modernų itališką aparatą, kuris per valandą iškepa maždaug 900 lietinių“.
Šiuolaikinę blynų kepimo mašiną aptarnauja vienas žmogus, kuris supjaustytą iškepusią tešlą nurenka nuo konvejerio, o paskui blynai suvyniojami su įdaru – kumpio ir sūrio bei varškės. Specialistė išduoda, kad norint išgauti gražesnę lietinių spalvą, gaminant tešlą naudojama ciberžolė, kuri nudažo juos skania geltona spalva.
Ar žinojote?
- Panašūs į blynus tešlos gaminiai buvi žinomi dar Senovės Egipte. Blynus senovėje buvo įprasta valgyti rankomis ir buvo draudžiama pjaustyti peiliu, nes tai būtų prišaukę nelaimę.
- Švenčių metu blynų būdavo kepama daug, kadangi tikėta, jog kuo daugiau jų suvalgysi, tuo sėkmingesni bus metai tai šeimai.
- Kodėl blynai apvalūs ir plokšti? Iš pirmo žvilgsnio tai keistas klausimas, tačiau ne viskas taip paprasta, kaip atrodo. Mat blynai nuo senų laikų buvo naudojami įvairiose apeigose, juos valgė tam tikru metų laiku, kada, kaip buvo tikima, į žemę nusileisdavo mirusiųjų sielos.
- Taigi blynai buvo tarsi junginys tarp gyvojo ir pomirtinio pasaulio. Buvo manoma, kad mirusiųjų sielos praranda erdvinio matymo galimybę ir regi viską tik plokščiai. Dėl šios priežasties blynai kepami apskritimo formos ir plokšti.
- Dėl savo sakralumo blynai buvo tik apeiginis maistas, kurio šiukštu nebuvo galima valgyti paprastomis dienomis. Šią taisyklę buvo leidžiama pažeisti tik žyniams, nes jai nusižengę paprasti žmonės galėjo visam laikui iškeliauti pas protėvius.
- Blynus vynioti į ritinėlius pradėta ne taip jau seniai – prieš 200 metų. Prieš tai lietinius buvo įprasta lankstyti „vokeliu“ ir kitomis formomis. Tačiau iš pradžių jie buvo valgomi be jokių įdarų, o įdarai naudoti tik pyragams, kurie, beje taip pat buvo siejami su ritualiniais patiekalais, siekiant pagerbti savo mirusius protėvius.
- 2013 m. buvo užfiksuotas aukščiausio blynų „bokšto“ rekordas, kurį pasiekė TV kanalo Food Network UK darbuotojai. Blynams buvo sunaudota 253 kiaušiniai, 5 kilogramai miltų ir 15 litrų pieno. Bokštą sudarė 725 blynai, o pats kepimo procesas truko 13 valandų.
- 1092 blynai per valandą – tokį blynų kepimo greičio rekordą taip pat 2013 m. pasiekė amerikietis Rosas Makerdi. Jis pagerino Stivo Hamiltono rezultatą, kuris per valandą iškepė 956 blynus.
- 2012 m. amerikiečių studentai pasiekė dar vieną – blynų apvertimo rekordą. Renginyje vienu metu blynus keptuvėse apvertė 930 dalyvių.
- Komandinis blynų kepimo rekordas buvo pasiektas ir 2009 m. viename Atlantos viešbutyje, kur per 8 valandas buvo iškepti 76382 blynai. Juos kepė 175 savanoriai, per 8 valandas pavalgydinę blynais 20 tūkstančių žmonių.
- Aukščiausiai išmesto blyno rekordas priklauso niujorkiečiui Dominikui Kuzakri, kuris 2009 m. blyną nusviedė 9 metrus ir 47 cm auštyn.
- Pats didžiausias pasaulyje blynas buvo iškeptas 1994 m. Didžiojoje Britanijoje. 15 metrų skersmens ir 2,5 cm storio gigantas svėrė net 3 tonas! Blynas pasirodė pakankamai sotus, jo energetinė vertė buvo 2 mln. kilokalorijų.
- Pati seniausia blynų šventė Europoje – Didžiojoje Britanijoje vykstančios blynų lenktynės, kurios žinomos jau nuo 1445 m. Pasak legendos, viena namų šeimininkė bekepdama blynus visiškai pamiršo, kad turi dalyvauti bažnytinėse apeigose. Išgirdusi varpų skambesį ji rėkdama puolė bėgti iš namų, vienoje rankoje laikydama keptuvę su blynais, o kitoje – kepurę. Iš šio nutikimo atseit ir gimusi „blynų lenktynių“ idėja.
