Įnoringųjų kanelių testas: kaip Vilniaus kepykloms sekasi jas teisingai iškepti?

Pasak profesionalios konditerės, studijos Baker Street įkūrėjos ir vadovės Valerijos Livanovos, visų pirma, kanelė turi būti... iškepusi. O tai reiškia, kad jos paviršiuje neturi būti šviesių neiškepusių plotų – visa kanelė privalo būti pasidengusi ruda, traškia, blizgia plutele, tačiau neturi būti pajuodusi ar su degėsio prieskoniu. O štai kanelės vidus – kontrastas išorei: šlapias, minkštas ir būtinai korėtas.

„Tačiau reikia atskirti teisingą šlapią kanelės tekstūrą nuo neiškepusios šlapios konsistencijos. Neiškepusi kanelė stipriai veliasi burnoje ir primena „neiškepusį storą blyną“. Iškepusi kanelė maloniai šlapia, tačiau neturi žalios tešlos poskonio. Be to, viduje negali būti didelių oro tarpų, kurie rodo, jog kepimo metu kanelės tešla stipriai bandė „lipti“ iš formos“, – sako V.Livanova.

Tiesą sakant, neprisimename, kad mūsuose būtume ragavę kažką panašaus, taigi įtariame, kad laukia iššūkis, kurio gera pabaiga negali būti užtikrintas.

Strelkabelka nuotr. /Kanelių iš įvairių kepyklų ir kavinių rinkinys

Šįkart nusipirkome kanelių 8 vietose (kepyklose ir kavos namuose): „Mon Ami“, „Thierry“, „Crustum“, „Biržų duonos“, „Bruzgų“, „Markizetės“, „Mindaugo“ ir „Huracan“. Jų kaina svyravo nuo 0,6 Eur iki 1,5 Eur, taigi vidutinė – 0,96 Eur. Beje, jos būna dviejų dydžių, ir taisyklės, kad mažos kanelės kainuos mažiau, negalima taikyti 100 proc. atvejų – pasitaiko ir anomalijų.

Mon Ami kepyklėlė. Kanelė iš didesniųjų – aukšta, bet siaura ir palyginti lengva – greičiausiai tai lemia tekstūra, kuri iš visų ragautų kanelių lengviausia. Kanelė porėta, tačiau turi keletą didesnių oro pūslelių, kurių teoriškai neturėtų būti, be to, vidus turėtų būti drėgnesnis. Kaina iki 1 Eur, tačiau lyginamoji – tarp didesnių.

Svoris 37 g, kaina – 0,89 EUR, lyginamoji kaina už 50 g – 1,17 EUR.

Strelkabelka nuotr. /„Mon Ami“ kanelė

Thierry kepykla. Kanelė iš didžiųjų, galima rinktis su romu ir vanile (tai turėtų būti ir šiaip numatyta originaliam recepte) arba su apelsino žievele. Tekstūra porėta, pakankamai drėgna, tačiau per minkšta ir veliasi. Tačiau paragavus kitą dieną – tekstūra jau normali.

Svoris 53 g, kaina – 1 EUR, lyginamoji kaina už 50 g – 0,93 EUR.

Strelkabelka nuotr. /„Thierry“ kanelė

Crustum. Kanelė iš didžiųjų, vieną kartą stipriai karamelizuotu paviršiumi ir lipniu vidumi, kitą kartą – mažiau apskrudusia išore ir sausesniu vidumi. Beje, ši kepykla kaneles parduoda pagal svorį (19 Eur už kg), tiesa, mūsų svarstyklės rodė mažiau gramų, nei jų.

Svoris 52 g, kaina – 1,1 EUR, lyginamoji kaina už 50 g – 1,1 EUR (oficialiai 0,95 EUR).

Strelkabelka nuotr. /„Crustum“ kanelė

Huracan coffee. Kanelė iš didžiųjų, mažai porėta, gumos tekstūros su kažkokiu vaistiniu prieskoniu, primenančiu žolelių bitterį. Esame girdėję, kad jas vežasi šaldytas iš Prancūzijos – na, mūsų galva ir skoniu, tai nepasiteisina.

Svoris 62 g kaina – 1,2 EUR, lyginamoji kaina už 50 g – 0,97 EUR.

Strelkabelka nuotr. /„Huracan Coffee“ kanelė

Biržų duona@Kmyninė. Kanelės smulkios, paviršius stipriai karamelizuotas, vidus porėtas, kiek per stangrus, tačiau dar ne guminis. Kaina, taip pat ir lyginamoji, mažiausia.

Svoris 26 g, kaina – 0,25 EUR, lyginamoji kaina už 50 g – 0,49 EUR.

Strelkabelka nuotr. /„Biržų duonos“ kanelė

Bruzgų saldumynų namai@SmallTalk. Kanelė maža, atrodo neišvaizdžiai, sukrypus (matyt per anksti išimta iš formos) vidus ne visai tolygiai iškepęs – apačioj labiau, viršuje – mažiau, tačiau skonis nėra blogas. Tačiau tai pati brangiausia kanelė, kurios lyginamoji kaina kavinėje visiškai neadekvati.

Svoris 31 g, kaina – 1,5 EUR, lyginamoji kaina už 50 g – 2,42 EUR

Strelkabelka nuotr. /„Bruzgų saldumynų namų“ kanelė

Markizetė@VeroCafe. Kanelė iš mažųjų, iš išorės gerokai per mažai apskrudusi, prapjovus nustebina tekstūra – vidus beveik neporėtas. Vis dėlto jis nėra panašus į gumą, greičiau į minkštą, neiškepusią tešlą.

Svoris 35 g, kaina – 0,65 EUR, lyginamoji kaina už 50 g – 0,90 EUR

Strelkabelka nuotr. /„Markizetės“ kanelė

Mindaugo kepykla. Kanelė iš mažųjų, išorė gerai karamelizavusis, vidus porėtas, drėgnas.

Svoris 25 g, kaina – 0,6 EUR, lyginamoji kaina už 50 g – 1,11 EUR

Strelkabelka nuotr. /„Mindaugo kepyklos“ kanelė

Beje, Niujorko kanelių testuotojai labai akcentavo natūralios vanilės ir romo kvapą – tuo tarpu tokio vilnietiškų kanelių dvelksmo nepajutome...

Pasak Baker Street vadovės, klasikinė kanelė – su vanile ir romu, tačiau kanelių tešla gali būti gardinama ir kitais prieskoniais. Be to, šiuo metu populiarios skirtingais kremais įdaromos kanelės. Tokių Vilniuje esame užtikę „Biržų duonoje“ ir „Clafuti“ kepykloje Lazdynuose – su mango ir aviečių įdarais.

Apibendrinimas: suprantame, kad tobulą kanelę iškepti sunku, tačiau nei viena iš testuotų kanelių išskirtinai nesužibėjo. Daugelis jų laikomos šaldymo vitrinose, kuriose kepiniai sudrėksta ir iš jų nebegali tikėtis jokio traškumo.

Be to, kaip ir minėjome pradžioje, kanelė yra toks lepus kepinys, kad daugelyje vietų negali tikėtis nekintančios kokybės – vieną kartą bus gerai, kitą nelabai – pvz., per daug guminis, per daug panašus į pudingą ar per daug lengvas ir sausokas vidus.

Kanelės yra skaniausios maždaug po šešių valandų nuo iškepimo. Jos turi būti visiškai atvėsusios ir šiek tiek „susistovėjusios“.

Šiuo konkrečiu atveju, t.y. tą dieną, kai ragavome, prasčiausios kanelės buvo kavinėse „Huracan“ ir „Vero cafe“ (tiekia „Markizetė“) kavinėse, viena kavinė stipriai išsišoko su kaina. Gana geras kainos-kokybės santykis buvo „Thierry“ ir „Crustum“ kepyklose (abejose kanelės didesnės) ir „Mindaugo kepykloje“ (kanelės mažos, tačiau bene geriausios kokybės).

Pasak V.Livanovos, kanelės yra skaniausios maždaug po šešių valandų nuo iškepimo. Jos turi būti visiškai atvėsusios ir šiek tiek „susistovėjusios“. Nuo ilgo laikymo kanelės tampa minkštos, praranda žavingą savo traškesį, todėl rekomenduotina jas suvalgyti ne vėliau nei po 48 valandų nuo iškepimo.

Net jei kažkas Vilniuje ir iškepa ar iškeps tobulas kaneles, svarbiausia sugebėti tą kokybės lygį išlaikyti.

Strelkabelka.lt yra dviejų autorių tinklaraštis apie dvi gyvenimo ir asmenybės puses: kietą ir minkštą, racionalią ir juslingą, ironišką ir sentimentalią. Strelkos ir Belkos gyvenimo būdas per kūno ir proto praktikas, psichologiją, patiekalų receptus, restoranų bei kitų dalykų apžvalgas.

Tinklaraščio paskyros socialiniuose tinkluose: Facebook ir Instagram