Neretam miestiečiui viešbučių restoranai iki šiol vargiai buvo pirmasis pasirinkimas sprendžiant, kur pietauti ar vakarieniauti. Tai lėmė ir įspūdis, jog viešbučių restoranuose brangu – kartais pagrįstas, kartais ne, taip pat gana formali aplinka ir įvaizdis, jog viešbučių restoranai pirmiausia skirti juose gyvenantiems svečiams, o ne „žmonėms iš gatvės“.
Panašu, jog tokią nuostatą dabar tenka griauti tiems viešbučių restoranams, kurie atvėrė duris, kol turistų dar mažoka. Ryškėjanti tendencija: viešbučių restoranai stengiasi tapti demokratiškesni, net mažina kainas ir stengiasi prisikviesti miestiečius ne tik iškilmingesnėms progoms, bet ir vėlyviesiems pusryčiams, pietums, vakarienei, o gal tik puodeliui kavos.
Žinoma, yra ir viešbučių restoranų, kuriems teko imtis radikalesnių pokyčių, nei meniu keitimas ar komandos mažinimas.
Nematė perspektyvų net ir viešbučiui atsidarius
Birželio pradžioje apie sprendimą uždaryti restoraną „Time“, veikusį viešbutyje „Comfort Hotel“ Kauno gatvėje, paskelbė žinomi restoratoriai, virtuvės šefas Egidijus Lapinskas ir gėrimų žinovas Arminas Darasevičius. Anot pastarojo, viešbutis vis dar nebuvo atsidaręs po karantino, kai jie priėmė sprendimą uždaryti restoraną, tačiau verslo partneriai jau ir nebematė sėkmingo verslo perspektyvų šioje vietoje, net kai viešbutis ir atnaujintų veiklą – turistų šiemet jie nesitiki.
Be to, šiam duetui priklauso dar kelios maitinimo įstaigos sostinėje – nuo vyno baro „Somm“ iki prabangaus restorano „Dine“ Gedimino prospekte, tad dabar pagrindinis jų interesas, pasak A.Darasevičiaus, „ištempti šias vietas“.
Su „Time“ uždarymu darbo neteko beveik 40 čia dirbusių žmonių, A.Darasevičius nė neslėpė, jog mažino komandas ir kitose jiems su verslo partneriu priklausančiose vietose.
Atsisveikino su išgirtu šefu, specialiai grįžusiu į „Stiklius“
Legendiniu dažnai vadinamas „Stiklių“ viešbutis ir 3 jo savininkams priklausančios maitinimo įstaigos taip pat išgyveno ir ilgą užsidarymo pauzę, ir nemenkus pokyčius.
Šalia viešbučio įsikūrusi kavinė „Ponių laimė“ jau veikia, atvėrė duris ir „Stiklių aludė“, o štai pagrindinis viešbučio restoranas, kuriame yra valgiusi ne viena įžymybė, rašant šį tekstą žadėjo atsidaryti liepos 1-ąją. Tiesa, jau be virtuvės šefo Gerdvilo Žalio, kuris grįžo į šią vietą dirbti iš Prancūzijos ir buvo inicijavęs didžiulius pokyčius restorane – pradedant naujos komandos formavimu, baigiant autoriniu meniu, kuriame pynėsi lietuviški akcentai ir prancūziškos maisto gaminimo technikos.
Kaip teigė G.Žalys, jo ir viešbučio bei restorano savininkų keliai išsiskyrė „dėl nesutapusių požiūrių į maistą ir ateities vizijos“. Be šefo restoranas, žinoma, neliks. Kurį laiką jame darbavosi virtuvės šefė iš Prancūzijos, kuri, kaip žadama, suformavo lietuviškus patiekalus pristatantį meniu panaudojant prancūzišką techniką. Restoranas bent jau kol kas žada dirbti gana kukliu režimu – tik ketvirtadieniais–šeštadieniais nuo 18 val.
Panašu, jog keičiasi ir dar vieno restorano Vilniaus senamiestyje, „Amandus“, maitinusio viešbučio „Artagonist“ svečius, planai. Jam vadovaujantis žinomas šefas Deivydas Praspaliauskas dar karantino pradžioje tikino, jog restoranas viešbutyje bus užvertas iki pat rudens, mat nesitikima turistų srauto. O štai šią savaitę restorano „Facebook“ paskyroje paskelbta, jog antroje liepos pusėje „Amandus“ vis tik atveria duris, tačiau kitoje vietoje, Užupyje, ir su nauju meniu. Viešbutis „Artagonist“ svečių kol kas nepriima.
„Muros“ vilioja sumažintomis kainomis ir naujais formatais
Prieš porą metų pačioje Senamiesčio širdyje duris atvėrusio viešbučio „Pacai“ kiemą aplankė, ko gero, nemažai vilniečių – ši erdvė nustebina ir savo dydžiu, ir tvyrančia tyla, paveldą čia gražiai papildo modernūs sprendimai.
Tiesa, žymiai mažiau žmonių drįso aplankyti viešbutyje įsikūrusį restoraną, nes „Pacai“ tikrai turi prabangaus viešbučio įvaizdį. Nuo šių metų pradžios viešbučio restoranas liko vienas, vietoje veikusių dviejų, įgijo naują pavadinimą – „Muros“, jo virtuvės kūrybos vadovu tapo žinomas šefas Liutauras Čeprackas, restoranui vadovauja gėrimų žinovas Simonas Gudelis.
„Pacų“ viešbutis jau veikia, anot jo vadovės Rūtos Pulkauninkaitės-Macikės, svečių nors ir gana kukliai, tačiau daugėja – po karantino čia jau viešėjo pora iš Olandijos, šeima iš Estijos, viešbučiui dar toloka iki buvusio užimtumo, tačiau, pasak vadovės, optimizmo netrūksta. Tiesa, dėl saugumo reikalavimų kol kas neveikia restorano pusryčių bufetas, kurį buvo pamėgę ir svečiai iš miesto, tačiau pietauti, vakarieniauti, o gal tik išgerti kavos su desertu ar kokteilio svečiai mielai laukiami.
Pasak restorano vadovo S.Gudelio, „Muros“ labai nori prisikviesti į savo erdvę bei kiemą vasarojančius vilniečius, siekiant tokio tikslo po atsidarymo kito meniu, kiek sumažintos patiekalų kainos. Ilgainiui tikimasi atnaujinti ir vėlyvųjų pusryčių su šampanu formatą, ir pristatyti britišką popiečio arbatėlę (five o'clock tea).
Šiame restorane ir dabar galima skanauti patiekalų, be kurių prabangaus viešbučio restoranas vargiai įsivaizduojamas – ir itin kokybiško jautienos kepsnio, ir šviežios žuvies, kuri kinta, priklausomai nuo to, ką geriausio gali pasiūlyti tiekėjai, yra čia ir tokia klasika, kaip jautienos tartaras ar lašišos karpačas. Išskirtiniais desertais bei kepiniais rūpinasi viena geriausių konditerių Lietuvoje Jekaterina Zvonkuvienė.
Atsinaujinusį restoraną aplankė ir G.Nausėda, ir R.Šimašius
Panašios strategijos, kaip ir „Muros“, nutarė imtis ir kito viešbučio, „Narutis“, restorano komanda. Ji savo veiklą duris atvėrusiame restorane pradėjo visai neseniai, naujuoju restorano šefu tapo žinomas virtuvės šefas Justinas Kapkovičius.
Šis su mažyte, vos 5 žmonių, komanda kol kas besisukantis šefas pasakojo pirmiausiai norėjęs sukurti kiek modernesnį restorano meniu, kurio patiekaluose figūruotų ir prabangūs ingredientai – ančių kepenėlės, labai kokybiška jautiena, šukutės, ir tiesiog labai kokybiški – sūriai, aštuonkojis.
Beje, kiek daugiau kaip prieš savaitę atsidaręs restoranas jau spėjo sulaukti ir tokių svečių, kaip jo ekscelencija Gitanas Nausėda, ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Tačiau J.Kapkovičius tikino, jog restorane laukiami ne tik viešbučio svečiai, kurių kol kas tėra vos keliolika keliose dešimtyse kambarių, ar garbūs valdžios vyrai, bet ir paprasti miestiečiai.
„Norime išsiskirti kitų Pilies gatvės restoranų kontekste – jei kas nors svajoja apie cepelinus, tai pas mus ne pakeliui, bet yra kai kas įdomesnio, kokybiško. Manau, esame maždaug per vidurį tarp fine dining ir casual restorano, o ir kainomis negąsdiname – pavyzdžiui, puikų aštuonkojį pas mus galima suvalgyti už 16 eurų, tačiau kviečiame svečius užsukti ir kavos su desertu, jei norisi tik to“, – sakė virtuvės šefas ir pridūrė, jog neilgai trukus bus imtas siūlyti ir vėlyvųjų pusryčių meniu.
Šio formato meniu banga, akivaizdu, dar neslūgsta, o gal net dar labiau kyla, nes maisto ne namie miestiečiai tebėra pasiilgę, ypač, jei jis gardus ir neišgąsdinantis itin aukšta kaina.
