Pora į Daniją išvyko 2019-ųjų vasaros pabaigoje. Dovilė nė neslepia, jog į svečią šalį patraukė dėl finansinių motyvų, be to, abu nutarė, jog kol nėra rimtų finansinių įsipareigojimų, paskolų, vaikų, verta surizikuoti ir pasimatuoti gyvenimą užsienyje.
Pašnekovė Vilniuje apie porą metų dirbo kelionių agente, dabar mano, jog, atėjus pandemijai, reikalai su darbais nebūtų susiklostę gerai, tad šis sprendimas buvo savalaikis. Rasius yra architektas.
Daniją pora pasirinko dėl nemokamų studijų galimybės, tiesa, įstoti pavyko tik Dovilei, tačiau jos draugas neilgai trukus sėkmingai įsidarbino, jis dabar yra finansinio stabilumo garantas ir palaikytojas. O Dovilė, per porą metų Danijoje baigusi studijas, turėjusi ir tebeturinti su maistu susijusių darbų, šiuo metu labiausiai susitelkusi į projektą, kuris, abu su Rasiumi tikisi, galėtų išaugti į stabilų judviejų verslą – azijietiškų produktų e.parduotuvę „Miso Gero“. Jos idėja porai gimė būtent Danijoje.
Tiesa, pati meilė Azijos maistui užgimė kur kas anksčiau. Kaip dabar su šypsena pasakoja iš Tauragės kilusi Dovilė, jai dar gyvenant tėvų namuose, juose visada būdavo tiems laikams ne tokio jau įprasto produkto – sojų padažo. „Mama ruošdavo traškią vištieną, lipnius šonkauliukus, gamino ir sušius, kurių dėdavom net ant Kūčių stalo. Dabar kiek juokingai skamba, tačiau iki šiol pamenu, kaip prieš gerus 10 metų apsilankėme viename Azijos virtuvės restorane Kaune. Man ten viskas buvo nepaprastai skanu, o mama, žinoma, daug ką bandė atkartoti namie“, – pasakoja Dovilė, teigianti, kad azijietiški skoniai, ypač egzotiškasis umami jai labai limpa. Neatsitiktinai net 60–70 proc. jos gaminamų patiekalų, kaip pati sako, yra „į Azijos virtuvės pusę“.
Sužavėjo specializuota parduotuvė
„Kai tik atvykome į Kopenhagą, apsilankėm viename rytietiškame supermarkete, kurių čia gausu. Mes ten tiesiog aikčiojome, prisipirkome daugybę produktų. Prieš išvykdama iš Lietuvos žinojau tik tas egzotiškų produktų lentynas prekybos centruose, su tokia gausa nebuvau susidūrusi. Man taip toje parduotuvėje patiko, kad net sušnibždėjau, kaip būtų gerai tokią atidaryti Lietuvoje, – prisimena ji. – Praėjo kokie metai, o mano draugas, kuris yra labai verslus, ėmė kalbėti, jog grįžę į Lietuvą jau galėtume būti susikūrę kažką savo. Taip grįžom prie idėjos apie parduotuvę, kuri prekiautų produktais iš Azijos.“
Virtuvėje jaučiuosi kaip žuvis – galiu gaminti nepavargdama, tačiau tinklalapio, vizualikos kūrimas tapo iššūkiu, laimei, padėjo draugai.
Idėja kūną ėmė įgauti praėjusių metų pradžioje – pora ėmė ieškoti tiekėjų, su tam tikromis kliūtimis, tačiau pavyko juos rasti, vėliau teko kurti e.parduotuvę, vizualinį identitetą, organizuoti visą produktų logistiką. „Startas buvo sunkus, jaučiau daug frustracijos. Virtuvėje jaučiuosi kaip žuvis – galiu gaminti nepavargdama, tačiau tinklalapio, vizualikos kūrimas tapo iššūkiu, laimei, padėjo draugai“, – pasakoja Dovilė ir priduria, kad į savo verslo projektą sudėjo visas Danijoje sukauptas santaupas.
Beje, būtent draugai padėjo sugalvoti ir smagų parduotuvės pavadinimą – pradžioje buvo nutarta griebti japoniškos pastos „miso“ pavadinimą, tačiau šalia kažko dar trūko. Taip atsirado Miso Gero – skambus, smagus, ne atsisveikinantis, bet liudijantis apie daug gero maisto, gerų produktų.
Pašnekovė teigia, kad nėra itin patogu, kad jie gyvena Danijoje, o parduotuvė veiklą vysto Lietuvoje, tačiau po truputį procesai susidėliojo. Beje, pora nė neabejoja, kad Danijoje jie tik laikinai.
„Būdami Danijoje antrus metus supratome, kad grįšime į Lietuvą – emigracija nėra tai, ko abu norėtume. Labai mylim savo šalį, čia mūsų šeima, artimieji, o emigracijoje esame lyg svečiai“, – sako pašnekovė.
