Italijoje – siūlymai griežtinti augalinio maisto ženklinimą ir drausti kultivuojamą mėsą

Augalinio maisto vartotojai ir gamintojai tokį siūlymą vertina kaip Italijos žingsnį atgal visuotinėje kovoje su klimato kaita.

Nevyriausybinė organizacija „Gyvi gali“, siekianti populiarinti augalinį maistą Lietuvoje, pranešime žiniasklaidai teigia, kad augalinio maisto gamybos procesuose išskiriama perpus mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei gaminant gyvūninės kilmės produktus, todėl šalių įstatymai turėtų ne riboti, o kaip tik skatinti visuomenę pereiti prie labiau fleksitarinės mitybos, kurioje pirmenybė teikiama augaliniam maistui. Platesnis mėsos pakaitalų vartojimas gali padėti sprendžiant ne vieną šių laikų problemą – nuo gyvūnų gerovės užtikrinimo, poveikio klimato kaitai mažinimo iki geresnės maisto saugos.

Vida Press nuotr./Daržovės

Susirūpinimas dėl maistinės vertės – nepagrįstas

Italijoje siūlomame įstatymo projekte rašoma, kad „mėsiškai“ pavadinti augaliniai produktai gali klaidinti žmones dėl jų maistinės vertės, palyginti su gyvūnų mėsa. Šį argumentą nevyriausybinės organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė vadina neatitinkančiu realybės.

Augaliniai mėsos pakaitalai padeda vartotojams paįvairinti savo racioną ir valgyti daugiau daržovių.

Shutterstock nuotr./Suvožtiniai su ant grilio keptais lęšių paplotėliais

Pasak jos, keliose šalyse vykdyti tyrimai parodė, kad vartotojai pirkdami augalines alternatyvas supranta, jog tai yra augaliniai produktai. „Augaliniai mėsos produktai gali nenusileisti savo maistine verte, būti pilni baltymų ir kitų organizmui reikalingų medžiagų. Be to, jie pasižymi ir daugeliu kitų pranašumų, lyginant su gyvūnų mėsa, nes jų sudėtyje ne tik gausu sveikų skaidulinių medžiagų, bet ir nėra sveikatai žalingo cholesterolio, antibiotikų likučių, hormonų, sunkiųjų metalų ir virusų. Be to, augaliniai mėsos pakaitalai padeda vartotojams paįvairinti savo racioną ir valgyti daugiau daržovių, nes tokie produktai paprastai gaminami iš įvairių pupelių, daržovių, grybų ar grūdų“, – teigia M.Šermukšnė.

Italijoje toks įstatymo projektas buvo pasiūlytas po to, kai kitų šalių reguliavimo institucijos ir gyvulininkystės pramonė bandė griežčiau kontroliuoti, kaip ženklinami augalinės kilmės mėsos ir pieno produktai. Pavyzdžiui, dar praeitais metais Prancūzijoje buvo priimtas vadinamasis augalinio burgerio draudimas (angl. Veggie Burger Ban), tačiau po didelio visuomenės nepasitenkinimo galiausiai sustabdytas šalies aukščiausiojo teismo. Augalinio maisto vartotojų ir gamintojų teigimu, tokiais draudimais bandoma sulėtinti ryškų augalinio maisto populiarėjimą ir priešintis tvaresnės maisto sistemos plėtojimui, kuris yra vienas iš esminių Europos Sąjungos prioritetų.

123RF.com nuotr./Įvairių rūšių augalinis pienas

Nepaisant įvairių griežtinimų siūlymų, Italijoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio valstybių, pastebimas augantis susidomėjimas augaliniu maistu. Statistika rodo, kad 2022-aisiais metais augalinių produktų vartotojų skaičius Italijoje padidėjo beveik trimis procentais, ir net 22 milijonai italų šiuos maisto gaminius vartoja reguliariai. Populiariausi produktai prekyboje – augaliniai burgeriai, valgymui paruošti patiekalai („Ready-to-Eat“), veganiški ledai ir įvairūs desertai. Įdomu tai, kad net 50,4 proc. italų reguliariai vartoja augalinius pieno gėrimus, pagamintus riešutų, avižų ar kitų augalinės kilmės produktų pagrindu.

Siekiama uždrausti ir kultivuojamą mėsą

Augalinio maisto ženklinimo griežtinimas – ne vienintelis kritikuojamas Italijos užmojis maisto srityje. Neseniai Italijos valdžia pradėjo vystyti įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti kultivuojamą mėsą ir kitą iš ląstelių auginamą maistą.

Kultivuojama mėsa – tai gyvūnų mėsa, užauginta ne gyvūno kūne, o ląstelių dauginimuisi palankioje terpėje, tiesiogiai veikiant gyvūnų kamienines ląsteles. Nors ši technologija daugelyje šalių tik pradedama vystyti, prognozuojama, kad jau per kelerius metus tokios mėsos produktai pasieks Europos parduotuvių lentynas.

Ne viena Europos šalis, įskaitant Jungtinę Karalystę, Nyderlandus ir Ispaniją, skiria daug investicijų tyrinėti ir tobulinti kultivuojamos mėsos technologiją, kuri leistų sumažinti (o gal net visai atsisakyti) žalingų industrinių gyvūnų fermų skaičių bei aplinkos taršą dėl jų. Remiantis moksliniais tyrimais, kultivuojamos mėsos produkcija sukurtų iki 92 proc. mažiau oro teršalų nei įprasta mėsa, o jai pagaminti reikėtų iki 90 proc. mažiau žemės ploto. Taip pat kultivuojamos mėsos produkcijos paplitimas leistų ženkliai sumažinti gyvūnų fermų poreikį, o kartu ir gyvūnų mirčių skaičių.

Vida Press nuotr./Mėsa laboratorijoje

Tendencijos rodo, kad susidomėjimas alternatyviais baltymais – tiek augaline, tiek kultivuojama mėsa dėl įvairių priežasčių auga. Pokyčiams maisto sistemoje kurti skiriamos didelės investicijos, kai kur – net valstybiniu lygmeniu. Vartotojai, kuriems svarbūs gyvūnų gerovės ir aplinkai draugiškesnės mitybos klausimai, alternatyvius mėsos ir pieno produktus sutinka pozityviai, o augantys pardavimai bei platėjanti pasiūla parduotuvių lentynose tai puikiai įrodo.

Atsižvelgiant į klimato kaitą ir kitas šių laikų problemas, mėsos alternatyvų gamyba turėtų sulaukti didesnio paskatinimo, o ne skubotų draudimų valstybiniu lygmeniu.

Dėl šių priežasčių kai kuriose šalyse vis pasigirstantys siūlymai griežtinti tokių produktų ženklinimą ar gamybą sulaukia pasipiktinimo iš visuomenės. Organizacijos „Gyvi gali“ vadovė M. Šermukšnė teigia, kad prie alternatyviųjų baltymų populiarinimo dirbančios nevyriausybinės organizacijos stebi situaciją ir yra pasiruošusios reaguoti, jeigu tokie ar panašūs įstatymai būtų bandomi įgyvendinami ir kitose šalyse, ne išimtis ir Lietuva. „Atsižvelgiant į klimato kaitą ir kitas šių laikų problemas, mėsos alternatyvų gamyba turėtų sulaukti didesnio paskatinimo, o ne skubotų draudimų valstybiniu lygmeniu. Esame pasiruošę imtis veiksmų, kad mūsų šalyje alternatyviųjų baltymų rinka turėtų galimybę augti, o ne jų gamintojai susidurtų su pagalių į ratus kaišiojimu“, – sako M. Šermukšnė.