Kauno kolegijos Maisto technologių V.Stumbraitės ir A.Šimonėlienės pagamintą vyną išvydę smalsuoliai pirmiausiai neslepia nuostabos dėl jo spalvos – vynas šviesiai gelsvas, skaidrus, nėra jokio panašumo su pomidorų sultimis. Anot V. Stumbraitės, esą galimas ir šviesiai oranžinis variantas, jeigu pakeičiama vyno gaminimo technologija.
„Pirma žmonių reakcija, paragavus šio vyno, kad tai – vynuogių vynas. Gėrime juntamas vaisiškumas, obuolių, kriaušių skoniai,“ – pasakoja vyno kūrėjos.
Degustacijų metu atliktos juslinės analizės rezultatai rodo: pomidorų vyno kūnas ryškus, produkte jaučiamas labai lengvas karstelėjimas, gėrimui būdingas ryškus išliekamasis poskonis. Laikant vyno taurę keletą minučių ir ilgiau, pomidorų aromatas išsiskleidžia tarsi vėduoklė, nors iš pradžių jų kvapo dėl atšaldymo neįmanoma užuosti.
Degustacijų dalyviai visi kaip vienas kartoja – pomidorų vynas primena aukštos kokybės baltąjį vyną, pagamintą iš vynuogių. Pasak A.Šimonėlienės, pomidorų vynas ragaujamas atšaldytas, kaip ir baltasis vynas. Jis dera su lengvais sūrio, žuvies, mėsos užkandžiais.
„Mano nuomone, tai yra nauja kryptis, kai žaliavos visiškai nutolusios nuo įprastai naudojamų. Todėl nusprendžiau paeksperimentuoti ir aš,“ – pradžią prisimena V.Stumbraitė, kuriai idėją gaminti vyną iš pomidorų pirmoji pasiūlė dėstytoja A.Šimonėlienė.
Eksperimentuoti skatino ir nenuspėjamos pomidoro savybės: „Pomidoras – vienas populiariausių vaisių pasaulyje. Buitiniu požiūriu, pomidoras yra daržovė, iš botanikos pusės – uoga. Pomidorai – plačiausiai vartojama nekrakmolinga daržovė visame pasaulyje,“ – vardina eksperimentatorės.
Pradėjusi domėtis pomidorų vyno gamyba V.Stumbraitė sužinojo, kad ji nėra išplėtota ne tik Lietuvoje, tačiau jo dar neatrado ir kitos šalys. Pasaulyje pomidorų vynas skinasi kelią labai pamažu, šioje srityje daugiausiai yra nuveikę Belgijos, Kanados vyndariai.
V.Stumbraitė pasakoja, kad garsiai užsiminusi kitiems apie sumanymą gaminti vyną iš pomidorų neretai sulaukdavo skeptiškos reakcijos arba santūraus nutylėjimo. Mergina juokauja, kad vynas iš tiesų parodė savo charakterį, jo gamybai reikėjo dėmesio, pastangų ir užsispyrimo. Mergina vyną gamino naudodama tris skirtingas žaliavas: pomidorų sultis, pomidorus, įsigytus prekybos centruose, ir aukštos kokybės, ūkininkų užaugintus pomidorus. Pirmieji eksperimentai nebuvo sėkmingi – iš pirkinių pomidorų vynas visai nepavyko. „Prekybos centruose įsigyta atvežtinė žaliava pomidorų vyno gamybai netinkama,“ – sako V. Stumbraitė.
Pomidorų vyno gamyba technologiškai buvo atliekama taikant 12 žingsnių schemą: pomidorai nuvalomi, susmulkinami, susmulkinta masė apdorojama fermentais, vėliau maišoma su vandeniu ir cukrumi, vėl fermentuojama, presuojama, vėl maišoma su cukrumi, fermentuojama mielėmis. Galiausiai vyksta skaidrinimas, 9 mėnesių brandinimas, filtravimas ir išpilstymas. Tokiu būdu iš geros kokybės ūkininko augintų pomidorų V. Stumbraitei pavyko pagaminti sėkmingą partiją ir į butelius buvo išpilstyti 5 litrai, kuriuos ragavo ne tik eksperimentuose dalyvavę kolegos, studentės artimieji, tačiau ir solidūs vyno žinovai. Maisto technologės džiaugiasi palankiais jų atsiliepimais, juolab, kad kai kurie iš jų priklauso Lietuvos vyndarių asociacijai, vienijančiai mažuosius Lietuvos vyndarius.
Vyno kūrėjos pasakoja, kad kuriant eksperimentinį gėrimą buvo siekta išgauti įprasto vyno skonį, tačiau gaminant jį iš neįprastų žaliavų. „Baigtas brandinti vynas savo cheminiais ir jusliniais rodikliais pagal spalvą, kvapą ir skonį yra labai artimas standartiniams vynams,“ – teigia A. Šimonėlienė, pabrėždama, kad sukurtas produktas – pakankamai aukštos kokybės, kurio brandinimas dar labiau pagerina vaisiškąsias gėrimo savybes. Pagaminto pomidorų vyno cheminiai rodikliai buvo nustatomi pagal Europos Bendrijos vynų analizės metodus, kurie išdėstyti specialiame reglamente.
Studentės ir dėstytojos duetas apie pomidorų vyno gamybą parengė mokslinių publikacijų. Pomidorų vyno gamybos rezultatus studentė V.Stumbraitė pristatė jaunųjų tyrėjų konferencijoje. Ir tai dar ne viskas: merginą labiausiai nudžiugino, kad griežta baigiamųjų darbų vertinimo komisija profesionaliai įvertino pomidorų vyno gamybos eksperimentus, aprašytus diplominiame darbe.
Studentės ir dėstytojos norą eksperimentuoti palankiai vertina ir Kauno kolegijos bendruomenė. Joje laikomasi nuostatos, kad naujos idėjos neatsiranda tuščioje vietoje, todėl studijų ir mokslo procese būtina skatinti studentų ir dėstytojų bendradarbiavimą, sudarant sąlygas jiems dirbti kokybiškoje aplinkoje.
Tai, kad kryptis teisinga, patvirtina ir ankstesni pasiekimai: bene prieš metus Kauno kolegijos Maisto technologijų katedros studentai Lietuvos gurmanams pasiūlė unikalią šokoladinių saldainių su topinambais receptūrą. Parodoje „Agrobalt 2016“ išradingas studentų sumanymas apdovanotas aukso medaliu jaunojo maistininko idėjos kategorijoje, dar anksčiau medaliais įvertinti ir netradiciniai duonos gaminiai.
