Visuomenę apsėdusi ekologiškumo manija vis dar nepraranda populiarumo: vieni giriasi ėmę gyventi sveikiau, nes perka tik ekologiškus produktus, kurių galima įsigyti specializuotose parduotuvėse arba prekybos centruose esančiuose ekologiško maisto skyriuose.
Kiti prekybininkais nepasitiki („kokia ekologija gali būti prekybos centruose?!“), todėl ekologiškas daržoves augina patys. Treti parduotuvių lentynose žvalgosi ekologiškesnių, tai yra sveikesnių maisto produktų, bet ne itin kreipia dėmesį į jų sudėtį. Tokių pirkėjų akys dažniausiai užkliūva už patraukliai skambančių užrašų ir to pakanka, kad prekė įkristų į krepšelį.
Ilgainiui galima pastebėti, kad sveikesni maisto produktai yra tarsi dviejų tipų: vieni vilioja užrašais „ekologiškas“, „eko“, „natūralus“, „organinis“, „biologinis“ , „bio“ (tarsi peršama mintis, kad produktas su šiuo užrašu yra 100 procentų naudingas žmogui). Kiti tarsi teigia, kad jie yra šiek tiek sveikesni už visus kitus stovinčius lentynoje, nes ant jų pakuočių puikuojasi prierašai „be GMO“, „be jokių E“, „be E621“ ir pan. Tad kaip nepasiklysti „sveikų, sveikesnių ir pačių sveikiausių“ produktų etikečių labirintuose?
Ar tikrai sveikas maistas?
Žiniasklaidoje dažnai dedamas lygybės ženklas tarp sveiko ir ekologiško maisto. Tai nėra visiška tiesa. Sveiko maisto samprata yra daug platesnė nei ekologiško. Tačiau niekas nepaneigs, kad tai, kas yra ekologiška, yra ir sveika.
Taip pat skaitykite: Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: natūralus maistas sureguliuoja skonio receptorius
Jeigu nusprendėte rinktis ekologišką maistą, turėtumėte žinoti, kad Europos Sąjungos reglamente 2092/91/EEB ir Lietuvos įstatymuose yra įteisintas tik terminas „ekologiškas“. Visi kiti užrašai – „natūralus“, „organinis“, „bio“ ir pan. – dažnai tėra skambūs ir neapibrėžti pavadinimai, kurių nereglamentuoja jokie teisės aktai.
Kas yra ekologiškas maistas?
Klysta tie, kurie mano, kad ekologiškas daržoves gali užauginti kiekvienas ūkininkas. Pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktus ekologiški produktai turi atitikti itin griežtus reikalavimus. Štai keli pagrindiniai:
1) nekenkti žmogui ir aplinkai nė vienu produkto realizavimo etapu (nei auginant ar gaminant, nei apdirbant, sandėliuojant, transportuojant, pakuojant ir net parduodant);
2) nepriklausomos sertifikavimo įmonės bent kartą per metus tikrina ekologiškus ūkius, ar jie nepažeidžia nustatytų normų, o apie 10 proc. ūkių tikrinami neįspėjus iš anksto;
3) pagal teisės aktus ekologiškais produktais laikomi tie, kuriems suteikiami tai įrodantys sertifikatai. Kitaip tariant, ūkininkas gali laikytis visų pirmame punkte nurodytų reikalavimų, tačiau jei jų nepatvirtins nepriklausoma laboratorija, prekės nebus laikomos ekologiškomis.
Kaip atpažinti ekologišką prekę?
Kadangi ekologiška – madinga, neretai mėginama iš šio sambrūzdžio pasipelnyti. Kaip atpažinti ekologišką prekę? Atsakymas paprastas: atidžiai perskaityti etiketę. Pagrindinis ekologiškumą patvirtinantis požymis – sertifikuotas logotipas, kuriuo žymimos visos ekologiškos prekės.
Ekologiškumą įrodančius sertifikatus išduoda nuo gamintojų ir pirkėjų nepriklausomos įstaigos. Be specialaus logotipo, ekologiško gaminio etiketėje taip pat turi būti nurodytas gamintojas, sertifikato numeris ir jį išdavusios įstaigos pavadinimas.
Tekstas B. Ramutienės.
