Šiuo metu populiarėja ne tik įvairios cukraus alternatyvos – druskos taip pat galime įsigyti pačių įvairiausių rūšių. Pavyzdžiui, tikrai teko girdėti apie Himalajų rožinę, jūros, pilkąją druską... Kuo jos ypatingos ir kuo skiriasi viena nuo kitos?
Didelį vaidmenį vaidina ne tik skonis, išvaizda, bet ir maistinė vertė. Juolab, kad jeigu cukraus patariama vengti, tai druskos specialistai rekomenduoja suvartoti per dieną ne daugiau kaip 5 g. Pasidomėkime, kaip druska veikia mūsų kūną.
Koks druskos poveikis sveikatai?
Druska – natūralus antiseptikas. Ji slopina uždegimą, naikina bakterijas, dezinfekuoja odą ir gleivinę. Druskos tirpalai ir vonelės greitina žaizdų gijimą, mažina prakaitavimą ir neleidžia atsirasti nemaloniam kūno kvapui. Vonia su druska padeda atsikratyti įtampos, šalina nuovargį ir atpalaiduoja.
Valgomoji druska – svarbus natrio, organizmui labai reikalingo mineralo, šaltinis. Jis skatina inkstų veiklą, skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina virškinimą, suteikia energijos. Taip pat „atsakingas“ už nervinių impulsų perdavimą, padeda palaikyti organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, patekti maisto medžiagoms ir deguoniui į ląsteles. Taigi jei dėl ligos gydytojas neuždraudė vartoti druskos, jos tikrai nereikia visiškai išbraukti iš valgiaraščio.
Rafinuota druska
Ją vartojame dažniausiai – tai balta, smulki, išvalyta nuo įvairiausių priemaišų ir mineralų druska. Didžiausia bėda, kad tokia druska sulimpa, tad dėl šios priežasties į ją dedamos tam tikros medžiagos, kad ji būtų biri. Jeigu paskaitytumėte etiketes, rastumėte, kad ją sudaro net 97 proc. ir daugiau natrio ir chloro.
Beje, dabar dažnai įprastos druskos galime nusipirkti papildytos jodu. Ar tokia druska yra sveikesnė? Nepasiginčysime, kad jodas yra būtinas sveikatai, juolab, kad mūsų regione jo negauname su kaupu, tačiau apskritai druskos vartoti reikia su saiku. Jodo trūkumas gali atsiliepti pačiomis įvairiausiomis ligomis, protiniu atsilikimu, sutrikusiu fiziniu vystymusi ir pan. Ir jeigu pasirinkote visai kitą druskos rūšį, verta žinoti, kad jodo aptiksite žuvyje, pieno produktuose, kiaušiniuose, jūros kopūstuose.
Rūkyta druska
Rūkyta druska – tai ant malkų be žievės rūkyta, aromatizuota druska. Priklausomai nuo rūkymui parinktos medienos druska įgauna skirtingų skonio atspalvių – nuo lengvo ir subtilaus, iki stipraus ar net salsvo, bei skirtingų spalvų. Dažniausias pasirinkimas – alksnio ar ąžuolo malkos, tačiau prekyboje galite rasti ir egzotiškesnių skonių, pavyzdžiui, citrinmedžio.
Taip pat skaitykite: Patarimai, padėsiantys išsirinkti tinkamiausią pjaustymo lentelę
Jūros druska
Gaunama iš vandens telkinių, ji dažniausiai taip pat daugiausiai turi natrio ir chloro, tačiau atsižvelgiant į išgavimo būdus, jūros druskos sudėtis skiriasi nuo, tarkime, iškastinės akmens druskos. Ji švaresnė, taip pat papildyta tokiais mineralais kaip kalis, geležis, cinkas.
Kuo jūros druska tamsesnė, tuo joje daugiau priemaišų, mineralų, pavyzdžiui geležies.
Kuo jūros druska tamsesnė (gali būti, net juodos (tokia vulkaninės kilmės), pilkos spalvos), tuo joje daugiau priemaišų, mineralų, pavyzdžiui geležies.
Nepamirškite ir to, kad tokioje druskoje gali būti ir sunkiųjų metalų, kaip švino ar gyvsidabario liekanų.
Jūros druska yra rupesnė, išraiškingesnio skonio nei įprasta rafinuota, juolab, kad iš jūros išgautoje didelį vaidmenį vaidina ir mineralai.
Himalajų druska
Himalajų druska išgaunama Pakistano regione, kitur rašoma, kad Indijoje, tačiau svarbiausia tai, kad šie rožiniai druskos kristalai išties užkariavo lietuvių virtuves. Akivaizdu, kad Himalajų druską mėgsta sveiko gyvenimo būdo propaguotojai, taip pat ji vilioja ir rožine spalva, kurią suteikia tokie mineralai, kaip geležis, varis, magnis ir pan.
Beje, Himalajų druskoje mažiau natrio ir chloro nei kitose druskų rūšyse, tačiau daugiau kalcio, geležies, kalio ir magnio.
Pilkoji druska
Ji labai populiari Prancūzijoje, kur yra išgaunama Bretanės provincijoje. Pilkos spalvos ši druska tampa dėl tam tikrų priemaišų bei mineralų.
Skonių variacijos
Specialistai rekomenduoja suvartoti per dieną ne daugiau kaip 5 g druskos.
Kadangi druskų rūšių, kaip matome, yra nemažai, išsirinkti gali būti kebloka. Tačiau dauguma renkasi atsižvelgdami į pagrindinius kriterijus: skonį, spalvą, tekstūrą ir patogumą naudoti. Siūlome ir jums išmėginti šį planą ir taip atrasti tai, kas jūsų patiekalus paverčia nepakartojamai gardžiais.
Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai, jei persūdėte patiekalą
Kuri sveikiausia?
Dažniausiai įvairių rūšių druskų sudėtis yra labai panaši ir skiriasi vienų ar kitų mineralų kiekis. Tačiau ir pastarųjų ne jūra. Taigi, geriausia rinktis pagal skonį ir skanauti tiek, kiek rekomenduoja mitybos žinovai. Ne daugiau kaip 5 g per dieną. Skanaus!
