ES atlikti tyrimai rodo, kad apie 80 proc. išmesto maisto dar tinkamas vartoti. Maisto švaistymas yra didžiulė ekologinė, ekonominė ir socialinė problema, prie kurios sprendimo gali prisidėti kiekvienas iš mūsų.
Šveicarijoje gyvenanti Ieva Vaičiūnaitė, „Kitchen Rules“ įkūrėja, gastronominių verslų tvarumo ekspertė ir edukatorė teigia, kad pastaruosius trejus savo veiklos metus stengiasi keisti požiūrį į maisto švaistymą: „Prisiimu socialinę atsakomybę edukuodama lietuviškus verslus pasirenkant kiekvienos dienos sprendimus.“
Pasak I.Vaičiūnaitės, turime suvokti, kad kiekvienas mūsų pasirinkimas daro įtaką ateinančioms kartoms: „Skaičiai yra dramatiški – maisto atliekų pėdsakas sudaro net 3,3 mlrd. tonų CO2 – tai turi įtakos klimato kaitai, kurios padarinius jaučiame jau ir Lietuvoje. Maisto švaistymas labai brangiai kainuoja mūsų planetai, o planetos B, deja, neturime. Ruošdami Velykų stalą galime pasirinkti tokį šventės scenarijų, kuris sumažintų maisto likučius.“
Švenčių buhalterija pasitarnaus maisto pertekliaus prevencijai
Ieva dalijasi patarimais, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti planuodamas šventinį Velykų stalą: „Vaišių meniu ir maisto produktų kiekis pirmiausia priklauso nuo to, ar šventinį stalą ruošite namuose ar lauke, kiek dalyvaus žmonių – vaikų ir suaugusiųjų. Dažniausiai vaikai nesėdi už stalo, jiems įdomesnės įvairios veiklos, kiaušinių ridenimas, žaidimai, kurių jiems sugalvoja tėvai ir seneliai, o maistą jie tiesiog užkandžiauja.“
Tvarumo ekspertė pataria atsižvelgti ir į tai, kokių mitybos principų laikosi svečiai – ar jie pesketarai (nevalgo mėsos, tačiau neatsisako jūros gėrybių) ar fleksitarai (mažiau valgo mėsos), ar laikosi kitų mitybos krypčių – atsisako gliuteno, cukraus.
„Reikėtų įsivertinti, ar jūs vieni ruošite vaišes, ar ir kiekvienas svečias atsineš savo patiekalų. Tai koreguoja maisto kiekius ir bendrą meniu“, – teigia Ieva.
Dar vienas praktiškas patarimas: ruošdami šventinį stalą šiais metais užfiksuokite, kiek iš viso yra maisto, kad kitais metais galėtume dar efektyviau sumažinti maisto likučių kiekį.
„Galiu pasidalinti savo šeimos Šveicarijoje patirtimi – mano vyras turi savo receptų knygutę, kurioje po kiekvienos šventės susirašo, kiek dalyvavo suaugusiųjų, vaikų, kokie patiekalai pagaminti ir kiek liko nesuvalgytų likučių. Pastaraisiais metais po švenčių pastebime, kad likučių beveik nelieka. Matau iš savo šeimos praktikos, kad tokie paprasti dalykai turi poveikį“, – pasakoja I. Vaičiūnaitė.
Verta pagalvoti ir apie tai, kaip sumažinti šventinį meniu vienu patiekalu, jį pakeisti kokia nors veikla, žaidimais, pasivaikščiojimu. „Kai įsitrauki į įdomią veiklą, norisi mažiau valgyti“, – šypsosi Ieva.
Kiekviena maisto porcija palieka CO2 pėdsaką
Studijuodama ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vadovų magistrantūroje, Ieva kursiokams pateikė pavyzdį, kiek pasirinktas patiekalas sugeneruoja CO2: Pavyzdžiui, mėsainis – 8666 g CO2, pica – 1342 g CO2, keptų bulvyčių porcija – 688 g CO2, makaronai – 385 g CO2, keptas kalafioras – 311 g CO2.
„Tai sužinoję žmonės tą dieną atsisakė mėsos produktų. Tokia informacija tikrai paskatina susimąstyti, todėl švenčių metu pasirenkant patiekalus galime edukuoti savo artimuosius ir paskatinti įsitraukti į sąmoningumo ugdymą“, – pasakoja I.Vaičiūnaitė.
Likučių sumažės, jei naudosite „paruoštukų“ praktiką
Norėdama sunaudoti maisto likučius, Ieva savo šeimoje taiko „paruoštukų“ praktiką: „Kad ir kaip planuotume, visuomet per šventes nutinka neplanuotų dalykų – kažkas pagamino maisto ir atsinešė daugiau nei buvo sutarta iš anksto, todėl laikomės tokio principo: tarkime, salotoms paruošiame visus ingredientus, bet jų nesumaišome, laikome atskirose dėžutėse. Tik prieš tiekiant ant stalo pagal poreikį sumaišome salotų tiek, kiek iš tiesų reikia. Taip pat ir su mėsos patiekalų paruošimu – kepame ne iš anksto, o prieš sėdant už stalo pagal poreikį. Įvertiname, kiek yra svečių, kiek galime suvalgyti, kaip galėtume pasidalinti ir parsinešti kiekvienas namo likučius.“
Taip pat Ieva iš likučių pataria kitą dieną išsivirti sriubos, pasigaminti garnyro ar tiesiog užšaldyti, juk tikriausiai jau liko laisvos vietos šaldiklyje suvalgius praeito sezono uogas ir grybus.
Išmetamo maisto pakaktų planetos badaujantiems pamaitinti
Remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis, daugiausia išmetama vaisių ir daržovių – 45 proc., antroje vietoje – žuvies (35 proc.), mažiausia – mėsos (20 proc.).
Daugiau maisto išvaisto didžiosios šalys – Kinija, Indija. Tai lemia didelis gyventojų skaičius ir tradicijos – kinai ir indai įpratę kiekvieno valgymo metu ant stalo dėti daug patiekalų.
„Pažįstama indė pasakojo, kad namuose šeimininkė kasdien ruošdama maistą vyrui neštis į darbą pagamina 7 užkandžius, pusryčiams paruošia 11 skirtingų patiekalų ir dar tiek pat pietums“, – pasakoja Ieva.
„Forbes“ skelbiamais duomenimis, trečdalis pagaminto maisto pasaulyje prarandama arba išmetama. Tai sudaro apie 1,3 mlrd. tonų per metus, kurių vertė siekia maždaug 1 trilijoną JAV dolerių.
Viso pagaminto, bet taip ir nesuvalgyto maisto užtektų pamaitinti du milijardus žmonių. Tai daugiau nei dvigubai daugiau nei pasaulyje badaujančių žmonių.
Jei iššvaistytas maistas būtų šalis, ji būtų trečia pagal dydį anglies dioksido gamintoja pasaulyje po JAV ir Kinijos.
Turtingų šalių vartotojai kasmet išmeta beveik tiek maisto, kiek jo pagaminama visoje į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikoje.
Besivystančiose šalyse 40 proc. maisto nuostolių patiriama po derliaus nuėmimo ir perdirbimo.
Pramonės šalyse daugiau kaip 40 proc. maisto nuostolių patiriama mažmeninėje prekyboje ir dėl vartotojų įpročių.
Ideali porcija, kad lėkštė grįžtų tuščia
Aplinkai draugiško miesto bendruomenės centro „Miesto laboratorija“ Vilniuje, kuriame veikia kavinė, edukacinis sodas ir kitos erdvės, viena iš įkūrėjų Goda Sosnovskienė pasakoja apie tvarų požiūrį į aplinką: „Gaminant maistą kavinėje maisto atliekos susidaro trijuose taškuose: pirma, ruošiant maistą – tai daržovių lupenos, nenaudojamos ar sugedusios maisto produktų dalys, antra – klientų lėkštėse liekantis nesuvalgytas maistas ir trečia, maistas, kurio neparduoda kavinė, nes atėjo nepakankamai žmonių.“
Pastaruoju metu „Miesto laboratorijos“ komanda dėmesį sutelkė į tai, kaip sumažinti maisto likučius lėkštėje. „Tai, kas lieka lėkštėse pradėjome stebėti prieš metus laiko, kai susidūrėme su statistika, kiek maisto yra išvaistoma pasaulyje. Pavalgę klientams, lėkštėje dažnai palieka duoną, kuri patiekiama kaip priedas prie sriubų, salotų, arba lieka nesuvalgytos braškės prie blynų, jogurtas prie varškės apkepo“, – pasakoja Goda.
Galvodami apie tai, kokius sprendimus priimti, kad tokie likučiai negrįžtų – duona, jogurtą ir kitus priedus atskyrė nuo pagrindinio patiekalo. „Jei klientas užsisako sriubos, duonos galima nusipirkti atskirai. Nenorėdami branginti patiekalo, galėjome papildomai neapmokestintai duonos, duoti jos nemokamai. Bet po ilgų diskusijų nusprendėme apmokestinti, nes žmogaus pasirinkimas turi būti atsakingas, kad neliktų perteklinio maisto švaistymo. Žmogaus psichologija yra tokia – jei duoda nemokamai, tai ir imu. Toks sprendimas labai pasiteisino, duonos likučių negrįžta“, – teigia G.Sosnovskienė.
Blynus nuo išmetimo išgelbėjęs sprendimas
Norint sukontroliuoti maisto likučių kiekį, kavinėje priimtas ir kitas sprendimas: „Savaitgaliais per vėlyvuosius pusryčius vienas iš populiarių patiekalų yra purūs blyneliai, kuriuos patiekdavome porcijomis. Socialiai atsakingi ir sąmoningi darbuotojai pastebėjo, kad lėkštėje grįžta blynai – pusė ar visas. Priežastis tikrai ne ta, kad neskanu, nes blynai populiarūs ir jų daug užsako. Pagalvojome, kad pagrindiniai klientai – šeimos su vaikais, todėl gali būti, jog porcija yra per didelė. Nusprendėme pardavinėti šį patiekalą ne porcijomis, o blynais. Jei ateini su mažu vaiku, jam gali užsakyti vieną blyną, jei su didele šeima – 10 blynų. Iš karto pastebėjome, kad likučių sumažėjo“, – patirtimi dalijasi Goda.
Bendruomenės įkūrėja priduria, kad visuomeninio maitinimo įstaigose maisto likučių kiekio dažnai niekas nekontroliuoja, jau nekalbant apie tokias maitinimo įstaigas, kuriuose yra savitarna – klientai tiesiog išmeta likučius į šiukšliadėžę.
Išmaniosios technologijos stebi, kas lieka lėkštėje
Pasak G.Sosnovskienės, centrui rūpi aplinkosauga: „Pasaulyje išmetama apie 30 proc. nesuvalgyto maisto. Tai absurdiška ir socialiai neteisinga. Kiekvienas galėtume prisidėti, kad situacija keistųsi.“
„Miesto laboratorijos“ kavinėje pastatytos išmaniosios svarstyklės, ant kurių kiekvienas klientas gali pasisverti nesuvalgyto maisto likučius – kompiuterio ekrane iš karto mato paskaičiavimus: ką ir kiek išmetė, kiek tai kainavo pinigų, vandens ir degalų.
„Kiekvienas išmestas likutis turi vertę – aplinkosauginę ir ekonominę. Tai labai geras edukacinis sprendimas suaugusiems ir vaikams“, – teigia Goda.
G.Sosnovskienė tikisi, kad tokia priemonė padeda ugdyti sąmoningumą – neįkyriai, be pamokslų: „Paprastas, atraktyvus ir lengvai suprantamas sprendimas. Norime, kad kiekvienas suprastų savo atsakomybę už savo veiksmus – tai nėra nei sudėtinga, nei sunku.“
Tvarūs sprendimai kavinėje lengvai pritaikomi ir namuose
Tuos pačius principus ir dar daugiau galime pritaikyti ir namuose. Anot Godos, vienas smagiausių ir paprasčiausių dalykų, kuriuos galime pasidaryti kiekvienas – ruošiant maistą nupjausčius morkų galiukus, žolelių kotelius, kitas daržovių dalis kurių nepanaudojame, surinkti į maišelius ir laikyti šaldytuvo kameroje, o kai susikaupia daug – išsivirti sultinį, kurį galima naudoti sriuboms: „Tikrai daug dalykų galime pasidaryti. Jau nekalbant apie tai, kad reikia pirkti tiek produktų, kiek reikia, nesivadovauti emocijomis, o paskui išmesti.“
„Miesto laboratorijos“ kavinės virtuvėje atskirai surenkamos organinės atliekos ir kavos tirščiai. „Turime savo elektrinę kompostinę, kurioje organines atliekas apdoroja bakterijos ir perdirbamos į kompostą per 24 valandas. Pagamintą kompostą panaudojame savo sode, turime 6 lysves – auginame žalumynus, daržoves“, – pasakoja Goda.
Surenkamas ir kavinėje panaudotas bei kaimynų suneštas aliejus, kuris atiduodamas perdirbėjams – iš jo gaminamas biokuras.
Vieni neišmes, kiti – pavalgys
G.Sosnovskienė pasakoja, kad domisi, kas vyksta pasaulyje maisto švaistymo prevencijos srityje ir gerąją praktiką nori pritaikyti savo mieste: „Sapiegų parke, kuriame įsikūrusi „Miesto laboratorija“, norėtume pastatyti bendruomenės šaldytuvą. Tai socialinė vietinė iniciatyva – šaldytuve neišparduotus patiekalus paliktų aplinkinės kavinės, atneštų kaimynystėje gyvenantys žmonės – jei išvažiuoja atostogų ir lieka neatidarytas grietinės indelis ar keli bananai. Žmonės, kuriems trūksta pinigų maistui, galėtų jį pasiimti nemokamai. Europoje tokių pavyzdžių matėme, šaldytuvą prižiūri vietos žmonės.“
Dėl šios iniciatyvos jau sutarta su kitomis Antakalnyje įsikūrusiomis kavinėmis, suderinta su seniūnija, kad šaldytuvas stovėtų lauke, gerai matomoje, apšviestoje vietoje ir veiktų visą parą. Planuojama, kad toks šaldytuvas turėtų atsirasti gegužės mėnesį.