Žalioji arbata
Nuo seno žinomas, tačiau, apmaudu, ne visų mėgstamas gėrimas, kurį rudenėjant tikrai verta prisiminti. Visai gali būti, kad kažkada paragavote netinkamai užplikytos žaliosios arbatos ir nuo tada „nurašėte“ šį gėrimą kaip neskanų. Labai svarbu, kad žaliąją arbata plikytumėte ne ką tik užvirusiu, tačiau iki 80 laipsnių atvėsusiu vandeniu. Užplikę stambialapę kinišką arbatą galite palaikyti ilgiau, o štai švelnesnes japoniškas žaliąsias arbatas nukoškite jau po 2–3 min.
Žalioji arbata švelniai tonizuoja, gana ilgai palaiko energijos lygį, be to, joje gausu antioksidantų ir kitų naudingų medžiagų. Galite gerti šiltą, galite prisipilti į gertuvę jau atvėsusios, paskaninti šaukšteliu medaus.
Juodoji arbata
Iš kokybiškų arbatžolių paruošta juodoji arbata gali tapti puikiu ryto ar priešpiečių gėrimu. Ji tonizuoja vos švelniau nei kava, tačiau veikia ilgiau. Juodąją arbatą taip pat ruoškite teisingai – užpilkite arbatžoles ne kunkuliuojančiu, o jau nurimusiu vandeniu, perkoškite jau po 5–6 min., nes ilgiau laikomos arbatžolės gėrimą apkartins.
„Matcha“ arbata
Galima sakyti, jog tai taip pat žalioji arbata, tačiau ji ruošiama kiek kitaip, stipriau tonizuoja. „Matcha“ arbata – tai iki miltelių sumalta žalioji japoniška arbata, kurią reikia ruošti užpylus 80 laipsnių vandeniu ir plakant specialia iš bambuko pagaminta šluotele. Kadangi ją geriant į organizmą patenka ir maltos arbatžolės, naudingųjų medžiagų gaunama dar daugiau, tonizuojamas poveikis stipresnis. Jei nesiryžtate šios arbatos ruošti namie, teiraukitės „matcha latte“ kavinėse, kai kurios jau siūlo jų savo klientams.
Matė
Pietų Amerikoje populiari matė nėra nepažįstama ir Lietuvoje – ir čia yra nemažai jos gerbėjų. Specialiame indelyje, pagamintame iš mažų išskobtų moliūgėlių, ruošiama matė gurkšnojama ilgai, jos tonizuojamas poveikis ne „smūginis“, tačiau tolygus ir ilgai išliekantis. Jei rugsėjo pradžia žada būti sunki, gal tai proga atrasti šį specifinį, bet tikrai įdomų gėrimą? Beje, į Lietuvą jau atkeliavo ir gaivinamųjų gėrimų buteliukuose, kurių sudėtyje yra matės.
Želmenų sultys
Želmenų sultys nėra tas gėrimas, kurį reikėtų beatodairiškai gerti visiems, tačiau kai trūksta energijos, šviežių sulčių bare galima paprašyti, kad į sulčių kokteilio ar glotnučio sudėtį būtų įtraukta ir jų – energijos ir naudingųjų medžiagų dozė bus garantuota.
„Chia“ sėklos
Mažas sveikuolių mėgstamas sėklytes, iš kurių gali būti ruošiamas pusryčių pudingas su augaliniu pienu ar kurias galima barstyti ant košės, salotų, verta įtraukti į kasdienį racioną. Šios naudingos mažylės dažnai vertinamos kaip supermaistas, jas į racioną įtraukia besitreniruojantys atletai. Pusryčiams suvalgę patiekalą, papildytą „chia“ sėklomis, gausite papildomą energijos porciją.
Granatų sultys
Granatų sultys ne tik skanios, bet ir sveikos, suteikiančios energijos – jose daug antioksidantų, vitamino C, kitų naudingųjų medžiagų. Žinoma, pirkdami pastudijuokite etiketes ir rinkitės kuo natūralesnes, be pridėtinio cukraus.
Riešutai
Kai įtemptą dieną pasijusite išsekę ir galvosite, ką čia įsimesti į burną, geriausia, jei rankinėje ar ant darbo stalo turėtumėte maišelį riešutų. Jie turi proteinų, skaidulų, riebalų, kartkartėmis galima užkandžiauti ir švelniai sūdytais riešutais, kurie padės atstatyti prarastą elektrolitų kiekį.
Avižinė košė
Energijos iki pat pietų nepritrūks tokiu atveju, jei valgysite visaverčius pusryčius – ne prancūziškus ragelius, saldžius sausainius ar jogurtus su daugybe cukraus, bet, idealu, šiltą košę, paruoštą iš kuo natūralesnių kruopų, dribsnių. Pavyzdžiui, ryte pavalgius avižinės košės, kelias valandas cukraus kiekis kraujyje bus stabilus, tad nepajusite energijos „duobių“, kurios ir skatina karštligiškai ieškoti kavos.