„Kad ir kur vyktų konfliktas – prie stalo, einant miegoti ar atliekant namų darbus – efektas tas pats, t.y. kyla įtampa, pyktis, subjūra nuotaika. Jei barniai dėl maisto vyksta dažnai, bendra šeimos vakarienė vaikams tampa nemalonia pareiga, kurių tiek vaikai, tiek suaugusieji dažnai stengiasi išvengti. Dėl to net suaugus, vaikystės vakarienės gali būti prisimenamos ne kaip smagūs šeimos susiėjimai, o kaip prievolė, savotiška kankynė“, – sako A.Šapranauskienė.
Jei barniai dėl maisto vyksta dažnai, bendra šeimos vakarienė vaikams tampa nemalonia pareiga, kurių tiek vaikai, tiek suaugusieji dažnai stengiasi išvengti.
Pasak jos, liūdniausia tampa tada, kai tokie konfliktai perauga į nuolatinį karą tarp tėvų ir vaikų. Turbūt ne vienam pažįstama situacija, kai ašarojantis penkiametis rymo prie stalo šakute baksnodamas brokolį ar burokėlį, kol galiausiai kapituliuodamas praryja kąsnį daržovių. Psichologė pastebi, kad tokia neigiamomis emocijomis ir pykčiu paremta taktika neretai atneša ne lauktą, o priešingą rezultatą.
„Manau, kad tokia pykčiu paremto sveiko maisto vertė vaikui tampa labai abejotina. Maistas gal ir sveikas, tačiau atmosfera namuose ne. Visų pirma reikia suprasti, kad vaikai ima pavyzdį iš tėvų, taigi kopijuoja ir jų valgymo įpročius, perima šeimos maitinimosi tradicijas. Žinoma, kartais atsisako valgyti vienokį ar kitokį maistą, bando išsiderėti daugiau „skanumynų“, o tai tėvams kelia klausimą – kaip reaguoti? Reikia suprasti, kad kiekvieno nevalgymo priežastis gali būti skirtinga, todėl ir reaguoti į susiklosčiusią situaciją reikėtų skirtingai, atsižvelgiant į vaiko amžių“, – pastebi. A.Šapranauskienė.
Pasak jos, daugeliu atveju sprendimu gali tapti derybos, kurios su vaikais yra ne tik neišvengiamos, bet ir būtinos. Psichologė atkreipia dėmesį, kad jų metu vaikai išreiškia savo norus, išbando jėgas ir supranta ribas, be to, jaučiasi lygiaverčiai. Derybomis tėvai parodo, kad geba ir nori išklausyti mažųjų poreikius ir nuomonę, skatina suprasti ir gerbti kitus šeimos narius.
„Ne išimtis ir derybos prie vakarienės stalo. Tiesa, tėvams reikia mokėti derėtis ir suprasti, jog geriausių rezultatų pasieks tada, kai jais bus patenkintos abi pusės. Pavyzdžiui, vaikas suvalgys daugiau daržovių, tačiau nemėgstamų brokolių atsisakys“, – sako psichologė. „Maisto ir mitybos įpročių klausimais itin svarbu pačių tėvų pavyzdys. Jei vaikams draudžiama užkandžiauti, bet tėvai patys nuolat varsto šaldytuvą, kažin, ar žodiniai pamokymai duos naudos. Arba, jei tėvai patys beveik nevalgo daržovių, mažai tikėtina, kad ir vaikas jas mėgs“.
Psichologė psichoterapeutė A.Šapranauskienė atkreipia dėmesį, kad vaikai mėgsta žaisti ir jiems labai smagu, kai į žaidimus įsitraukia ir suaugusieji, tačiau bendra šeimos vakarienė ar pietūs – tam ne visai tinkamas metas. „Tai turėtų būti metas, kai visa šeima kartu skanauja, mėgaujasi maistu ir tarpusavio bendravimu. Tai ir tam tikras susikaupimo, nesiblaškymo metas. Idealiu atveju vaikai turėtų išmokti valgyti kartu su tėvais nežaisdami, nežiūrėdami televizoriaus ir nemaigydami telefonų. Žaidimų valanda galėtų laukti po valgymo, kaip apdovanojimas už pakanamai ramiai išbūtą laiką kartu su tėvais prie stalo“, – sako ji.
Kampanija „Penki per dieną“
Primename, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kiekvienam žmogui per dieną suvalgyti 400 g vaisių ir daržovių – maždaug penkias saujas. Tai daryti skatina ir pasaulyje ne vieną dešimtmetį vykstanti kampanija „Penki per dieną“, prieš kelis metus ir Lietuvoje. Kampanija „Penki per dieną“ yra pagrindinė programos „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimas Lietuvoje“ priemonė. Kampanijos tikslas – paskatinti mūsų šalies gyventojus gyventi sveikai ir suvalgyti per dieną bent penkis Europos Sąjungoje užaugintus šviežius vaisius ar daržoves.
