– Ar mėgti saldų vyną yra prastas skonis? Gal galite pakomentuoti skirtingus žmonių skonius ir įpročius?
– Sakoma, kad dėl skonio nesiginčijama. Iš dalies tai tikra tiesa, nes kiekvieno mūsų patirtis, pomėgiai, tuo pačiu ir skonis bei jo suvokimas yra skirtingi ir unikalūs. Visgi skonį taip pat formuoja ir mados. Šiuo metu madinga tai, kas sausa – šampanas be pridėtinio cukraus (brut nature/zero dosage), sausas baltasis bei raudonasis vynas. Tuo tarpu prieš 150 metų labiausiai buvo vertinami kilmingi desertiniai vynai, tokie kaip soternas ar tokajus.
Blogo tono ženklu laikyčiau tokius dalykus, kaip ledukų dėjimą į gero vyno taurę. (...) Vienas ledo kubelis sugriauna visa tai ir pakeičia vyną neatpažįstamai.
Keičiasi laikmečiai, keičiasi ir žmonių skonis. Visgi, mano nuomone, saldumas, jei jis subalansuotas, didžiajai daliai žmonių patinka. Degustacijų pabaigoje patiektas geras desertinis vynas visada sužadina gausybę emocijų. Tai vienas brangiausiai ir sunkiausiai daromų vynų pasaulyje, sakyčiau, šiuo metu nepelnytai pamirštamas. Vakarienės pabaigoje prie desertų niekas neprilygs geram soternui, tokajui ar saldžiajam Mozelio rizlingui.
– Vieniems patinka lengvas vynas, kitiems sodresnis – kas tai nulemia? Kada tinka lengvesnis, o kada sodresnis?
– Kaip minėjau, žmonės skirtingi: vieniems gyvenime labiau patinka aštrūs ir ryškūs potyriai, kiti labiau vertina subtilumą ir dermę. Taip ir su vynu – mes skirtingai vertiname jo savybes. Tačiau jei kalbėti, kada koks vynas labiau tinka, reikia kalbėti ir apie maistą, su kuriuo vynas vartojamas. Kuo sodresnis ir ryškesnis, tvirtesnės tekstūros patiekalas, tuo ryškesnis ir galingesnis vynas turėtų būti pasirenkamas. Kitu atveju gėrimas pradings bendrame derinyje ir dominuos tik patiekalo skoniai.
– Ar koks nors pomėgis gali būti prasto skonio ženklu? Pavyzdžiui, jeigu nemėgstu baltojo vyno ir dieną, kai visi geria baltąjį, užsisakau raudonojo... Ar yra taisyklės, etiketas, kurių reikia paisyti labiau nei savo skonio?
– Manau, kad laikyti tam tikro stiliaus vyno pomėgį prastu skonio ženklu yra absurdiška. Juk, kaip sakiau, mes esame skirtingi ir mėgstame skirtingus dalykus.
Visgi blogo tono ženklu laikyčiau tokius dalykus, kaip ledukų dėjimą į gero vyno taurę. Tai nepagarba vyndariui ir didžiuliam triūsui, kurį jis įdėjo gamindamas vyną ir stengdamasis išgauti tam tikrus kvapus bei skonį. Vienas ledo kubelis sugriauna visa tai ir pakeičia vyną neatpažįstamai.
– Visos taisyklės turi savų išimčių. Ar tai galioja kalbant ir apie vyną?
– Be abejo. Vynas toks sudėtingas konstruktas ir jo stilių lemia daugybė faktorių, tad apskritai griežtų taisyklių, kalbant apie vyno vartojimą, nėra. Gali būti patarimų, bet pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (pvz., patiekalui ar net konkretaus vyno derliui) visada atsiras išimčių.
– Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti renkantis vyną?
– Kas jums patinka: kokio stiliaus vynas, kokios vynuogės, šalys. Tai suprasite sąmoningai ragaudami vyną ir užduodami sau klausimą: kas šiame vyne man patinka, o kas ne.
Taip pat svarbu proga, kuriai perkate butelį. Kiek pinigų planuojate skirti pirkiniui ir prie kokių patiekalų derinsite vyną. Visa tai pasakę parduotuvės konsultantui, tikėtina, gausite Jums tinkamo vyno.
Visgi jei norite rinktis patys, teks nemažai pasiskaityti ir pasidomėti, kad suprastumėte, kaip vyno stilių lemia vynuogių veislė, gamybos būdai, tam tikri regionų ypatumai ir juose apibrėžtos vyno gamybos taisyklės. Taip pat teks pasidomėti, kokie yra vyno ir maisto derinimo dėsniai. Daugelio šių dalykų trumpus aprašymus galime rasti ant galinių vyno etikečių.
– Ar yra universalesnių ir labai specifinių vynų, kurie tinka išskirtinai prie kokių nors produktų, pavyzdžiui, žuvies?
Vynas toks sudėtingas konstruktas ir jo stilių lemia daugybė faktorių, tad apskritai griežtų taisyklių, kalbant apie vyno vartojimą, nėra.
-Sunku atsakyti. Yra gaivių, gana neutralaus skonio bei aromato baltųjų vynų tokių, kaip Chablis, Muscadet ar Soave. Jie yra gana universalūs, derinant su maistu, nes jie nesikerta su patiekalo skoniu, o dažniausiai prisitaiko. Visgi vyno ir maisto derinimo pasaulyje yra labai daug vietos eksperimentams ir kartais deriniai, kurie teoriškai neturėtų pasisekti, sukelia neįtikėtinų pojūčių. Bet gali būti ir atvirkščiai.
– Kaip išsirinkti gerą vyną, kuris nebūtų labai brangus? Ko ieškoti etiketėje, kas gali garantuoti, kad vynas bus geras?
– Čia reiktų šiek tiek išmanyti vynų geografiją, vynuogių ypatumus, gamybos būdus, žymėjimus ant vyno etikečių. Trumpo atsakymo į šį klausimą neturiu. Visgi jeigu reiktų kažką išskirti, atkreipčiau dėmesį į šiuos dalykus:
1. Ieškočiau vyno iš kuo aiškiau apibrėžtos teritorijos (t.y. vynas su geografine nuoroda arba vynas su geografine kilmės vietos nuoroda). Neretai vynas daromas iš mažesniame plote augančių vynuogių (pavyzdžiui, atskiro vynuogyno) bus aukštesnės kokybės nei iš didesnės teritorijos (viso regiono ar visos šalies).
Gerų (kad ir didelių) gamintojų nebrangūs vynai bus kokybiškesni nei nežinomų vyno išpilstytojų.
2. Kiek informacijos ir kaip detaliai ta informacija pateikiama apie vyną ant galinės butelio etiketės. Ar kalbama apie vynuogynus, dirvožemį, klimatą, gamybos būdą. Jei nurodyta, kad vynuogės skinamos rankomis, tikėtina, jog vynas bus aukštesnės kokybės.
3. Galiausiai, kokios reputacijos yra pats vyno gamintojas. Gerų (kad ir didelių) gamintojų nebrangūs vynai bus kokybiškesni nei nežinomų vyno išpilstytojų.
– Ar kamštis gali pasufleruoti, kad vynas geras? Mitas ar tiesa, kad geresnis vynas turi natūralųjį kamštį, o prastesniam naudojamas plastmasinis?
– Apie vyno kamštį dažniausiai sužinome tik atkimšę butelį ir kategorizuoti vyną pagal tai, kaip jis užkimštas, yra sudėtinga. Visgi plastikiniai kamščiai dažniausiai naudojami pigesniam, ilgesniam laikymui netinkamam vynui, nes jie praranda elastingumą ir neužtikrina tinkamos apsaugos nuo deguonies. Natūralaus medžio arba techniniai (pagaminti iš ąžuolo žievės pjuvenų) kamščiai gali būti labai aukštos kokybės, tačiau yra brangūs, tad visada reikia pasverti, kokia yra nebrangaus vyno turinio vertė, jei jis užkimštas brangiu natūralaus medžio kamščiu.
Apie vyno kamštį dažniausiai sužinome tik atkimšę butelį ir kategorizuoti vyną pagal tai, kaip jis užkimštas, yra sudėtinga.
Užsukamas kamštis yra visuomet puikus pasirinkimas – jis sąlyginai nebrangus ir užtikrina tinkamą vyno apsaugą nuo deguonies. Jis itin tinkamas gaiviems baltiesiems vynams, kuriuose vyno jaunatviškumą svarbu išlaikyti kiek galima ilgiau. Be to, užsukamas kamštis garantuoja, jog jūsų nusipirktame vyne nepasitaikys vadinamoji „kamščio yda“, kuri kartais aptinkama buteliuose su natūraliais kamščiais. Tai itin svarbu, kai konkretus ar retas vynas yra šventinės vakarienės atributas.
– Kai kas vyną renkasi pagal butelio dugną – jeigu dugne yra didesnis įdubimas, vynas geras, jei visai plokščias – prastas. Ar tai tiesa?
– Tai – vienas labiausiai paplitusių mitų. Įdubimas dugne tiesiog padeda padidinti stiklo plotą ir taip padaryti butelį atsparesniu. Tai ypač svarbu putojantiems vynams.
