Bavarijos dviratininkų išpopuliarintas gėrimas prigijo ir Lietuvoje
A. Briedienės teigimu, Lietuvoje sėkmingai prigijo ne tik nealkoholinis alus, bet ir tokio alaus kokteiliai. Ypač šiltuoju sezonu gyventojai noriai renkasi populiariausius greipfrutų, vyšnių ir citrinų-laimų skonio alaus kokteilius, kurių gamybai taikomi tokie pat aukšti kokybės standartai kaip ir kitiems darykloje gaminamiems gėrimas.
„Nors alaus kokteiliai nėra naujas „išradimas“, o jų istorija siekia XX a. pradžią, tačiau Lietuvoje jie itin išpopuliarėjo prieš gerą dešimtmetį. Be to, palyginti neseniai asortimente atsirado nealkoholinių pasirinkimų. O pirmasis alaus kokteilius sugalvojo vienas Bavarijos tavernos savininkas, kai į jo smuklę užsuko didelė grupė dviratininkų. Smuklininkas visiems jiems pavaišinti pritrūko alaus, todėl sugalvojo išeitį – turimą alų sumaišyti su gazuotu limonadu. Gaivus ir lengvas gėrimas dviratininkams itin patiko, todėl receptas prigijo, su laiku atsirado įvairių jo variacijų“, – pasakoja A. Briedienė.
Ieško vartotojams patrauklių skonių
Aludarės teigimu, tam, kad gėrimas atitiktų alaus kokteilio apibrėžimą, jį turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. alaus. Dėl to norint pagaminti gerą alaus kokteilį visų pirma reikia gero alaus.
„Alaus kokteiliams dažniausiai naudojamas šviesus lagerio stiliaus alus, kuris vėliau maišomas su uogų ar vaisių sultimis. Geriausių skonių derinių paieškos mums yra itin svarbi proceso dalis, nes siekiame sukurti vartotojams išties patinkantį produktą. Dėl to iki karantino organizavome nemažai alaus kokteilių degustacijų, rengėme vartotojų apklausą, kokių naujų skonių gėrimų jie norėtų, ir į tai atsižvelgėme kurdami naujus produktus. Būtent taip gimė praėjusiais metais pristatytas vyšnių skonio alaus kokteilis“, – sako A. Briedienė.
A. Briedienės teigimu, vykdytoje internetinėje apklausoje vartotojams buvo pateikti trys galimi alaus kokteilių skonių pasirinkimai – mangų, aviečių ir vyšnių. Naujajam alaus kokteiliui vartotojai pasirinko būtent pastarąjį skonį. Vartotojų nuomonė lėmė, kad būtent vyšnių skonio alaus kokteilis išvydo dienos šviesą.
„Taip pat nuolat sekame ir pasaulines tendencijas, stebime, kas populiaru kitose rinkose, kas galėtų prigyti mūsų šalyje. Tokiu būdu išsigryninome naujojo arbūzų skonio nealkoholinio alaus kokteilio idėją. Arbūzas daugeliui asocijuojasi su vasara, gaiva ir lengvumu. Be to, tai yra vienas mėgstamiausių lietuvių vaisių. Kartu arbūzų skonio gėrimai pastaruoju metu vis labiau populiarėja visame pasaulyje. Dėl to šiemet arbūzų skonio naujovę nusprendėme pristatyti ir savo vartotojams“, – sako A. Briedienė.
Daug dėmesio nealkoholinio alaus kokybei
Jos teigimu, reaguojant į vartotojų poreikius šiandien itin didelis dėmesys skiriamas nealkoholiniams alaus kokteiliams. Jie gaminami taip pat, kaip ir įprasti, tačiau jų pagrindui naudojamas nealkoholinis alus. Jis „Kalnapilio“ darykloje gaminamas naudojant specialias fermentacijos procese alkoholio beveik neišskiriančias mieles.
„Džiugu, kad mūsų nealkoholinio alaus kokybę ir skonį įvertino patys vartotojai. Jiems šviesaus nealkoholinio alaus segmente „Kalnapilis“ yra pirmas pasirinkimas. Turbūt tai viena priežasčių, dėl kurios didelio dėmesio susilaukia ir mūsų nealkoholiniai alaus kokteiliai. Jų skonių įvairovę siekiame plėsti, tačiau visų pirma žiūrime ne kiekybės, o kokybės. Dėl to darbas su vartotojais, jų skonio ir prioritetų įvertinimas mums yra esminis“, – sako A. Briedienė.
Vartotojų poreikiai keičiasi
Tuo metu prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sako, kad nealkoholinio alaus ir nealkoholinių alaus kokteilių pardavimai per pastarųjų keletą metų Lietuvoje išaugo itin ženkliai. Nuo 2017 metų nealkoholinio alaus dalis pardavimuose išaugo daugiau nei dvigubai.
„Nealkoholinio alaus ir nealkoholinių alaus kokteilių pardavimų augimą visų pirma lemia didėjantis tokių produktų asortimentas. Savo ruožtu gamintojai jį plečia reaguodami į kintančius vartotojų poreikius, naujas gyvenimo būdo tendencijas. Dažnam vartotojui šiandien išties yra svarbu alaus skonio savybės, o ne alkoholio koncentracija. Kartu vis daugiau gyventojų mėgsta aktyvų laisvalaikį, o rinkdamiesi nealkoholinius gėrimus siekia neriboti savo galimybių keliauti, užsiimti įvairiomis veiklomis ir leisti laiką su šeimą“, – sako E. Dapkienė.
Anot prekybos tinklo atstovės, šiuo metu maždaug dešimtadalį visų alaus pardavimų sudaro nealkoholinis alus. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius nealkoholinio alaus pardavimai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, paaugo 3 proc..
