Eurostato duomenimis, šių metų rugpjūtį kavos kaina Europos Sąjungoje (ES) vidutiniškai buvo 16,9 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu, o Lietuvoje ji augo bene labiausiai.
Brango viskas: keliolika procentų ar net kartais
Paklaustas, kas lėmė pastaruoju metu itin pastebimą kavos gėrimų kavinėse kainų ūgtelėjimą, UAB „Vero Coffee House“ vadovas Darius Vėželis replikuoja, jog vartotojai kainos išaugimą pastebi vėliausiai. Ir tam, anot jo, yra daug priežasčių.
-
Nida Degutienė pristatė naują kulinarinę knygą, joje – 100 „auksinių“ tinklaraščio receptų
-
Restoranus džiugina rudenį grįžę svečiai, bet pagrindinis siekis – kaip nors išgyventi
-
Kavos puodelis Lietuvoje per metus pabrango bene labiausiai ES
-
5 restoranų rudens naujienos Vilniuje ir Kaune, kur verta užsukti
Kavos žaliava pabrango 2,5 karto lyginant su 2021 m. liepos mėnesio kainomis.
„Nors kava irgi yra biržos prekė, kaip, pavyzdžiui, nafta, kavinėse kaina nesikeičia taip, kaip degalinėse. Kavos žaliavos brangimas tęsiasi jau pusantrų metų, o tam yra įvairių priežasčių – gamtos sąlygos, darbo jėgos kaina, COVID pasekmės, logistikos iššūkiai, stiprus doleris ir aišku spekuliacija biržose“, – vardina jis. Pasak pašnekovo, jei kavinėse jau seniau naudojama išskirtinė (rūšinė – aut.) kava, tada biržos indeksas atsiliepia vėliau, bet tai vis tiek įvyksta. Jis pateikia pavyzdį, jog jei dabar arabica rūšies kavos pupelių iš Brazilijos kilogramo kaina siekia 6 eurus, tai anksčiau už tokią kainą buvo galima nupirkti ir rūšinių kavos pupelių. „Apskritai vertinant, kavos žaliava pabrango 2,5 karto lyginant su 2021 m. liepos mėnesio kainomis“, – skaičiuoja D.Vėželis.
Jam antrina ir Tadas bei Agnė Dėdinskai, valdantys kavines BREW Vilniuje. Pirmą žaliavos – t. y. neskrudintų kavos pupelių – kainų didesnį šuolį jie pajuto prieš metus. „Brazilijoje kavamedžiams pakenkė šalnos, buvo prastesnis derlius, tai ir lėmė, jog kaina šoktelėjo. Be to, po COVID kavos pupelių poreikis išaugo, tai irgi augino kainą, o kur dar logistika, geopolitinė situacija. Realiai per 1,5 metų pas mus labiausiai perkamos kavos iš Brazilijos žaliava augo 100 proc.“, – skaičiuoja T.Dėdinskas.
„Taip pat brango pienas, energija, didėjo atlyginimai darbuotojams, pagaliau, net sumuštinių, kuriuos ruošiame ingredientai. Iš tiesų mes dar nepasiekėme piko, nes tiekėjai nuolat perspėja, jog brangins tai vieną, tai kitą produktą“, – sutuoktiniui ir verslo bendrasavininkui antrina A.Dėdinskienė.
Ne tik kavos pupelių, bet ir kitų sąnaudų brangimą labai konkrečiais skaičiais įvardija ir D.Vėželis. Pasak jo, pienas nuo 2021 m. pabaigos brango 4 kartus lyginant su gruodžio mėnesio kainomis, pakuotės – 18 proc., atlyginimai ūgtelėjo 10–15 proc., o nuomos mokesčiai didėjo apie 10 proc. „Energija ypač pradėjo brangti 2021 lapkričio–gruodžio mėnesiais, bet piką pasiekė 2022 m. liepą–rugpjūtį, atskiruose taškuose šis mokestis net viršijo nuomos kainas. Taigi, čia brangimas skaičiuojamas kartais“, – sako UAB „Vero Coffee House“ vadovas.
Gaunantys aukštesnes pajamas dar netaupo
D.Vėželis mano, kad per artimiausius kelis mėnesius bus aiškiai matyti, kaip į tokį brangimą reaguoja pirkėjai. „Vasarą žmonės dar gyveno truputį lengvesnėmis nuotaikomis, nes juk atostogos, vasara, saulė… Taupymo režimas įsijungs artimiausiu metu“, – mano jis.
Mūsų įspūdžiu, net kavos puodeliui ir pabrangus, žmonės pasiruošę už tai mokėti.
BREW bendrasavininkai Dėdinskai sako, kad nors žaliava brango 100 proc., kavos puodelio kainos jie tiesiog negali tiek didinti, kita vertus ir nebranginti kavos neišeina. „Sąžiningai skaičiuojame, turime savo maržas, puikiai žinome, kiek žemiau negalime jų leisti, nes verslas žlugs. Taip, prieš kokius porą metų 2,5 euro už kavos puodelį buvo daug, tačiau juk aplinka sukuria pinigų vertę – viskas brangsta, bet ir pragyvenimo lygis kyla, – sako A.Dėdinskienė. – Mūsų įspūdžiu, net kavos puodeliui ir pabrangus, žmonės pasiruošę už tai mokėti. Mūsų lankytojai vertina kavos, desertų, kuriuos tiekiame tik labai šviežius, kokybę, keliasdešimt centų jiems ne problema. Žinoma, puikiai suvokiame, kad mūsų klientai yra gaunantys vidutines ir aukštesnes pajamas“.
„Mes manom, kad kavinėje išgertas kavos puodelis dar netapo prabangos produktu. Na, nebent gertum 5 puodelius kavos kavinėje per dieną“, – juokauja T.Dėdinskas.
Kodėl kava prekybos centruose brango mažiau?
Tie, kas kavos pupeles perka prekybos centruose, kur jos nėra rūšinės, o masinių prekės ženklų, galėtų replikuoti, jog ten kava – malta ar pupelėmis – taip nebrango. Kodėl, paaiškina D.Vėželis.
„Parduotuvėse parduodama komercinė kava. Jei pažiūrėsite, ant pakuočių nurodyta jos galiojimo data yra dveji metai. Tai reiškia, kad parduotuvėse rasime kavos, skrudintos prieš metus ar net daugiau. Dar vienas niuansas, jog ten gali būti skrudinta ir labai sena žaliava, tai yra kavos pupelės, kurių derlius nuimtas, tarkim prieš penkerius metus, gamintojai to nedeklaruoja. Bet net ir prekybos centruose kava brango daugiau nei 10–15 procentų“, – sako jis.
Paklaustas apie tolimesnes tendencijas, ar įsitvirtins 3–3,5 euro kaina už kavos ir pieno gėrimo puodelį, jis išlieka realistas. „Jei kalbame apie latte ir cappuccino kainą, tai čia daugiau priklauso nuo pieno kainodaros – pienas šiuose kavos gėrimuose sudaro didžiąją dalį kainos. Tad tikėtina, kad 3,5 Eur kaina visai reali. Ir tam yra priežasčių – artėja žiema, pieno kaina, tikėtina dar kils. Energijos kaštai santykinai dar padidės dėl šildymo sezono, o nuo 2023 m. sausio didėja MMA, tai automatiškai atsilieps atlyginimo augimui, o kur dar dviženklė infliacija. Taip pat kol kas nesimato ir kavos žaliavos kainos mažėjimo tendencijų“, – konstatuoja jis.
