„Kava lenkiškai“ – taip žmonės vadina tiesiai puodelyje verdančiu vandeniu užpiltą kavą. Galbūt kaimynai galėtų gerti tokią kavą ir to pakaktų, tačiau nieko panašaus! Iš tiesų Lenkijoje kavos rinka nenumaldomai auga – kasmet visoje šalyje atsidaro daugybė naujų vietų kavos gurmanams, įsisteigia vis nauji kavos skrudintojai, auga pardavimai e.parduotuvėse, o vartotojai nuolat dairosi naujovių. Ir visi vieningai sutaria, kad kava – tai aistra, gyvenimo būdas, ritualas ir minutė „tik sau“.
Gausu ir dalyvių, ir svečių
Lenkijos sostinės istoriniame Kultūros ir mokslo rūmų pastate, dvelkiančiame autentiška ir jaukia senove, vykęs „Varšuvos kavos festivalis“ jau pirmąją dieną sulaukė daugiau nei 10 tūkst. lankytojų.
Renginyje buvo galima sutikti virš 80 dalyvių iš visos šalies – vietinių kavos skrudintojų, gamintojų, prekiautojų įranga ir kitų su šia sfera susijusių įmonių. Drauge su iš Lietuvos į festivalį atvykusiais „Vero Cafe“ technologais Mantu Gelūnu ir Egle Mačiulskyte domėjomės kavos industrijos naujienomis – ieškojome įdomiausių naujienų, vertingiausių technologijų ir gaiviausių „kavos mados“ vėjų, kurie galėtų pasiekti ir Lietuvą.
Kas madinga Lenkijoje?
Mateuszas Tryjanowskis iš kompanijos „HAYB Speciality Coffee“ labai greitai padėjo susigaudyti Lenkijos „kavos madose“. Kaip ir Lietuvoje, čia didžiausias susidomėjimas kavos kultūra stebimas didžiuosiuose miestuose: Varšuvoje, Poznanėje, Krokuvoje, Gdanske.
Kaip ir kitur, taip ir čia pandemija, suformavo naujus vartotojų įpročius, o vienas jų – kavą pirkti internetu. Itin populiari tapo kavos prenumerata, kai sumoki įmoką už tam tikrą laikotarpį ir net nežinai, kokią kavą gausi – kaskart tai siurprizas, pristatomas tiesiai į namus. Panašu, jog žmonės mėgsta išbandyti naujas kavos rūšis, todėl labai populiaru užsisakyti 3 ar 4, tad per metus išbandoma apie 50 naujų kavos skonių.
Taip pat pastebima, jog per pastaruosius 5–6 metus daug žmonių Lenkijoje įsigijo automatinius kavos aparatus namams, pirko jų priedus ir pradėjo aktyviai domėtis kavos ruošimo subtilybėmis, mokytis įvairių kavos gaminimo būdų, skaitė specializuotus kavos tinklaraščius, gilinosi į kavos gaminimo pamokas „YouTube“, – ir netruko suprasti, kad gerą, kokybišką kavą galima gaminti ir namie.
Ragavimuose – net eksperimentiniai produktai
Varšuvos kavos festivalyje intensyviai vyko „cupping'ai“ – skirtingų skrudintojų kavos ragautuvės. Mūsų dėmesį patraukė svečiai iš Hamburgo Vokietijoje – „Touton Specialties Coffee“.
Gana jaunos įmonės, su kava dirbančios nuo 2017-ųjų, komanda aistringai užsidegusi eksperimentuoja. Jie orientuojasi tik į išskirtinės ir aukštos kokybės, sertifikuotos kavos nano ir mikro partijas, kurios užtvirtina išskirtinį jos skonį bei unikalumą. Šiuo metu hamburgiečiai daugiausia dėmesio skiria kavai iš Ruandos, Etiopijos, Kosta Rikos, Gvatemalos ir Kolumbijos.
Festivalio metu vykusio „cupping’o“ metu jie pristatė savo geriausių kavų kolekciją, o ragavimą vainikavo bene labiausiai „funky“, eksperimentinės fermentacijos kava. Tai toks apdirbimo būdas, kai kava fermentuojama vaisių sultyse, ir jis propaguojamas vis dažniau. Tokioje fermentacijoje svarbų vaidmenį atlieka cukrūs, kurie šio proceso metu skaidosi ir yra pasisavinami žalių kavos pupelių. Pridėtiniai vaisių sultyse esantys cukrūs suteikia produktui unikalų bei išskirtinį skonį.
Arbata... iš antrinių kavos produktų
Kioto stende ragautas gėrimas cascara iš Ruandos nėra absoliuti naujiena kavos pasaulio žinovams, tačiau Lietuvos vartotojų šis „trendas“ plačiai dar nėra pasiekęs.
Kas ta cascara? Tai kavos uogų arbata, turinti labai nedaug kofeino, o jai būdingas obuolių žieveles primenantis skonis. Įdomu, jog šis antrinis kavos produktas buvo naudojamas kaip pašaras gyvuliams. Tačiau jo skonį atradę ir įvertinę kavos gerbėjai ėmė ruošti iš šių „atliekų“ arbatą. Šio produkto pardavimai Lenkijoje kasmet auga.
Pakuotė gali lemti sprendimą pirkti
Ryški, akį traukianti pakuotė yra svarbus kriterijus darant sprendimą, kokią kavą įsigyti. Nors pasak M.Tryjanowskio, dauguma kavos skrudintojų Lenkijoje vis dar naudoja „natūralią“ pakuotę, visi sutinka, kad vartotojams ji jau ima pabosti ir jie ieško ko nors naujo.
Galbūt todėl didžiulio moteriškos auditorijos (ir ne tik jos!) dėmesio sulaukė „MOKUME“ kavos stendas – savo unikaliomis pakuotėmis jis traukė daugelio lankytojų dėmesį, tad iškart norėjosi pakalbinti jo įkūrėją Martą Zuzanną Czas.
Pasirodo, ilgą laiką keliavusi po pasaulį, ieškojusi savęs, savo veiklos ir produkto, ji vos prieš pusę metų įkūrė „MOKUME“ prekinį ženklą. Martos močiutė buvo žymi fotografė, o mama – žymi menininkė, tad Marta nenorėjo savo prekės ženklo vizualiniuose sprendimuose naudoti tik kavos puodelio ir kavos pupelių. Juk kava – tai ne tik kava, bet ir laikas su draugais, artimaisiais, laikas sau, tai lyg kelionė po pasaulį. Tokią koncepciją atspindi ir moters kūryba „Instagram“ paskyroje.
„Lenkijos rinkoje anksčiau nėra buvę premium atrodančio kavos prekės ženklo, visi žaidė su spalvomis ar kraftine pakuote, tad panorau sukurti unikalią kavos pakuotę, primenančią dovaną, – pasakoja moteris. – Taip gimė kavos dėžutės, kurias atidarius kiekvienas ras žinutę sau.“
Panašu, kad kūrėjai tai pavyko – vartotojai su malonumu renkasi jos kavą. Nors įsitvirtinti jau užpildytoje kavos rinkoje, visiškai naujokei nėra lengva, Marta sako, kad tokia sėkmė ir pirkėjų palaikymas jai buvo netikėtas.
Verta klausti žinovų
Kokios išvados peršasi aplankius kavos festivalį Lenkijoje, pavaikščiojus po jį su kavos žinovais ir technologais Mantu Gelūnu ir Egle Mačiulskyte? Kad svarbu smalsumas, domėjimasis, o mes ir Lietuvoje turime visas galimybes mokytis, domėtis, tobulėti – tik reikia norėti.
Ir nesvarbu, ar mėgstate viską atrasti patys, ar renkatės kavą pagal jos pakuotę, visada verta pasitikėti tikrais kavos profesionalais – technologais, skrudintojais. Tikrai mylintys ir išmanantys savo produktą žmonės visada su jumis mielai pasidalins savo patirtimi, paslaptimis ir patarimais, tik išdrįskite jų paklausti.
