„Neretai tenka susidurti su kavos mėgėjais, kurie sako, kad jiems skaniausia itališka, vokiška ar kitokia europietiška kava. Ir jie labai nustemba supratę, kad iš tikrųjų tai Amerikos, Afrikos ar Azijos, o ne Italijos kavos pupelės. Juk Europoje kavos pupelės neauga, tik būna apdorojamos.
Tai rodo, kad nors lietuviai ir mėgsta geros kokybės kavą, vis dėlto tam tikrų žinių dar trūksta“, – kuriozines situacijas prisiminė jau 15 metų šioje srityje dirbantis įmonės „Kavos bankas“ vadovas Gražvydas Vilčinskas.
Etiketėje – visa tiesa
Sena patarlė moko nespręsti apie knygą iš jos viršelio, o kavos specialistai pataria nepirkti kavos neįsigilinus į jos pakuotę.
„Atrodo, kad dauguma vartotojų kavą renkasi pagal pavadinimą ir pakuotės grožį. O iš tikrųjų reikėtų labai atidžiai apžiūrėti pakuotę: ar ant jos aiškiai surašyta sudėtis, kokios nurodytos skonio savybės, ar kava nėra pasenusi. Reiktų įsigilinti, kas tai per produktas.
Kuo daugiau informacijos – tuo paprasčiau galime nuspėti kavos skonį ir žinoti, ko galime tikėtis. Dalis gamintojų vengia nurodyti šią informaciją, tokiu būdu apsisaugodami ir pasilikdami galimybę keisti sudėtį“, – sakė „Kavos banko“ vadovas.
Informacijos kiekis – patikimumo ženklas, sako specialistas. Jei matote, kad ant pakuotės nurodyta kavos pupelių kilmės šalis (o gal net regionas), rūgštingumas, apdorojimo būdas, skrudinimo lygis – tikėtina, kad įsigysite kokybišką produktą.
„Tik visada patariu būti atidiems ir neapsigauti. Net jei ant pakuotės didelėmis raidėmis užrašyta, kad tai arabikos pupelės, paskaičius sudėtį galite rasti, kad įmaišyta ir, tarkime, 10 proc. robustos (red. kavos pupelės, kuriose yra daugiau kofeino). Tai sugadina skonį“, – pridūrė daugiau nei dvejus metus barista dirbanti ir naujokų mokymus vedanti Ieva Kungytė.
Kuo daugiau informacijos ant etiketės – tuo paprasčiau galime nuspėti kavos skonį ir žinoti, ko galime tikėtis.
Pavyzdžiui, lietuvišką „PUPA“ kavą, kurios neskrudintas pupeles „Kavos bankas“ atsiveža iš Brazilijos, Indonezijos, Indijos, Etiopijos, sudaro 100 proc. arabikos kavos pupelės.
Nepilti verdančio vandens
Lietuvoje populiariausias kavos ruošimo būdas – plikymas puodelyje. Tai paprastas, tačiau toli gražu ne prastas būdas mėgautis kava. Tuo labiau, kad būtent tokiu būdu paruoštą kavą visame pasaulyje degustuoja specialistai.
Vis dėlto, nemaža dalis kavos mėgėjų taip ruošdami šį gėrimą padaro nedovanotiną klaidą – kavą užpila dar verdančiu vandeniu.
Tinkamiausia vandens temperatūra kavos plikymui – 90-95 laipsniai.
„Tai labai blogai. Vandeniui užvirus reikia palaukti bent pusę minutės ir tuomet pilti ant kavos. Verdančiu vandeniu užplikius kavą ji smarkiai apkars. Galvosime, kad kava bloga, o iš tikrųjų būsime patys ją pagadinę“, – sakė G.Vilčinskas.
„Kavos banko“ atlikti bandymai rodo, kad tinkamiausia vandens temperatūra kavai – 90-95 laipsniai. Užplikius kavą, taip pat nereikėtų skubėti jos gerti. Specialistai pataria bent 3 min. luktelėti, kol kava atiduos visus savo skonius.
Vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų apie kavos plikymą puodelyje – koks turėtų būti kavos ir vandens santykis. Čia vieningo atsakymo nėra, viskas priklauso nuo pageidaujamo skonio ir stiprumo. Vis dėlto, rekomenduojama 200 ml vandens skirti apie 12-16 g kavos.
Kokius klausimus užduoti?
Užsukus į kavinę ar kavos barą, ekspertai pirmiausia pataria pasiteirauti, ar pateikiama arabikos, ar robustos pupelių kava.
„Maždaug pusė mūsų klientų taip ir daro, nes skirtumas yra didžiulis. Arabikos pupelės – švelnios, o tuo tarpu robustos – pigesnės rūšies kavos pupelės, turinčios labai intensyvų, kartų skonį“, – sakė I.Kungytė.
Antrasis klausimas, anot kavos specialistės, turėtų būti apie pupelių skrudinimo laipsnį. Šviesiai paskrudintos pupelės bus rūgštesnės, o tamsiau – kartesnės.
Arabikos pupelės – švelnios, o tuo tarpu robustos – pigesnės rūšies kavos pupelės, turinčios labai intensyvų, kartų skonį.
Esant galimybei apžiūrėti kavos pupeles, vertėtų atkreipti dėmesį į jų spalvą. Jei pupelės labai tamsios, o jų reljefą dengia riebalų sluoksnis, tikėtina, kad skrudinant jos paprasčiausiai sudegė.
Ruošdami kavą klaidų daro ne tik jos mėgėjai, bet ir profesionalai. Kavos bare patartina atkreipti dėmesį ar sietelis, į kurį malama kava, yra visiškai švarus.
„Būna, kad kai kuriose kavinėse sieteliai po kiekvieno naudojimo nėra valomi. Tai reiškia, kad prieš tai gaminta, jau pridegusi kava, visą tai perduoda naujai ruošiamai kavai. Taip gaminys sugadinamas“, – sakė barista.
Trys didžiausi kavos priešai
Nors daugelis esame pratę kruopas, makaronus ir kitus birius produktus laikyti sandarioje stiklinėje ar plastmasinėje taroje, kavą būtina palikti originalioje pakuotėje.
„Idealiausia, jei pakuotę įdėsite į sandarią tarą, kur ji negaus pašalinių kvapų. Didžiausi kavos priešai – deguonis, kvapai ir šviesa.
Žmonės dažnai klausia ar galima kavą laikyti šaldytuve. Neatidarytą pakuotę – taip, tačiau tokiu atveju išėmus ją iš šaldytuvo reikia palaukti, kol ji taps kambario temperatūros. Tik tuomet atplėšti pakuotę ir vartoti.
Didžiausi kavos priešai – deguonis, kvapai ir šviesa.
Tuo tarpu jau pradarytos pakuotės jokiu būdu negalima dėti į šaldytuvą. Pamenu, vaikystėje mano mama dėdavo į šaldytuvą tuščią kavos pakuotę, kad sutrauktų visus kvapus, tai iliustruoja, kokia jautri kvapams yra kava“, – pasakojo G.Vilčinskas.
Tiesa, pupelių kava nėra tokia jautri aplinkos poveikiui, tačiau ją taip pat patartina laikyti sandariai.
Per kiek laiko suvartoti pakuotę?
Didelę klaidą daro ir tie, kurie pradarytą kavos pakuotę vartoja pusmetį ar net ilgiau. Maltą kavą suvartoti patartina per dvi savaites, o kavą pupelėmis – per mėnesį.
„Žinoma, pirkti didesnę pakuotę yra ekonomiškiau, tačiau reikėtų atsižvelgti į kavos poreikį namuose ar biure. Tirdami rinką nustatėme, kad vienam ar dviems žmonėms optimaliausia pirkti 250 g pakuotę.
Šviežiai skrudinta kava yra skaniausia, turinti daug antioksidantų.
Vėliau kava oksiduojasi ir sensta, jos skonio savybės silpsta. Kiekvieną kartą atidarydami indelį mes ją pravėdiname. Po kurio laiko gali imti atrodyti, kad kava buvo prasta, tačiau iš tikrųjų tai ir vėl mūsų pačių klaida“, – sakė „Kavos banko“ vadovas.
Vis dėlto, specialistas pataria net ir nepradarytų kavos pakuočių nepalikti likimo valiai, o atkreipti dėmesį į galiojimo laiką. Paprastai maltos kavos vakuuminėje pakuotėje galiojimo laikas būna dveji metai, o kavos pupelių – metai.