Vis dėlto ir šioje rinkoje atsirado vietos išsišokti kitokį supratimą apie maisto kultūrą turintiems kebabų gamintojams. Pavyzdžiui, hipsteriams, apie kuriuos sklando legendos, jog jie drįso viešai savo reklamoje paskelbti, kad neįsileis pas save stereotipinio kebabo vartotojo su trim juostelėm ir tašele – ir nesvarbu, kad panašiai priešemigracinėje savo būsenoje atrodo garsiausias Lietuvos dizaineris.
Nutarusios paragauti bent 6 kebabus šiam testui, pirmiausia turėjome susidėlioti logistiką, nes lankytojų mėgstamos kebabinės nebūtinai įsikūrusios miesto centre, o visų pakampių patikrinti tikrai neįmanoma. Taigi teko apsiriboti keliais parametrais – tinklais, vietomis, apie kurias lankytojai yra atsiliepę viešai, ir reprezentacinėse miesto vietose esančiomis įstaigomis. Palyginimo paprastumui rinkomės mažą kebabą su jautiena ir česnakiniu padažu.
Taigi mūsų akiratin pakliuvo – „Jammi“, „Wraperia Suppa Kebs“, „Sinano kebabai“, „Elite café&Shawarma“, „Tarbushi bistro“ ir „Desi“ kebabai.
Pradiniame sąraše buvo ir „Efeso“ („Dogano“) kebabų kioskas, įsikūręs šalia Minsko IKI, tačiau ant bevardžio vagonėlio teradome lapelį, informuojantį apie atostogas, nors 70-ies feisbuko draugų išgirtoji kebabinė nematė reikalo apie tai perspėti. Netoliese įsikūrę „Spartuko kebabai“ irgi tuo metu neveikė. Gal ir gerai, nes ragauti kebabo lauke darganotu oru – ne pats maloniausias dalykas.
Todėl buvo malonu aptikti „Wraperia Suppa Kebs“, kurie Vilniuje planuoja atidaryti jau trečią tašką, namelį Antakalnyje. Nors ir nedidelė erdvė, viskas atrodė taip, kaip ir turi būti modernioje gatvės maisto įstaigoje. Pagal visus hipsteriškus kanonus netgi aptarnaujantis personalas dėvėjo stilingas prijuostes ir skrybėliukus.
Viskas, kas dedama į kebabus, išdėliota už stiklo lankytojui prieš nosį. Ir reikia pasakyti, kad jų kebabe buvo didžiausia ingredientų įvairovė (žvelkite į nuotrauką žemiau) – jautienos sluoksnį papildo agurkai, pomidorai, raudonieji svogūnai, kukurūzai, kopūstas, morkos, ridikėliai.
Nors jautiena neturėjo tokio šviežiai kepto mėsos riebalo skonio, kaip aprašė tinklaraštininkas Mykolas Pleskas (nors čia gi ne kiauliena), tačiau traškus lavašas su firminiu įdagu, mėsos ir daržovių santykis, papildytas neįkyriu jogurtiniu padažu nuteikė teigiamai. Nustebino mažo kebabo dydis ir svoris – puskilograminį patiekalą moteriai įvaldyti vienu ypu yra reikalų; vyrai, aišku, nesiskųs! Tai brangiausias kebabas pagal kainą, tačiau lyginamoji kaina net labai konkurencinga, ypač lyginant su kokybiškai prastesniais variantais.
Svoris 500 g, kaina 3,8 EUR, lyginamoji kaina už 400 g (3,04 EUR).
„Tarbushi bistro“ įsikūręs šalia M.Mažvydo bibliotekos ir atrodo kaip tikras rytietiškas restoranas: kaltinio metalo baldai, spalvota tekstile išmuštos sienos. Beje, nors virš baro kabo trys ekranai, meniu surašytas ranka ant sąsiuvinio lapų. Vienintelis dalykas, nedvelkiantis rytietišku svetingumu, tai kiek rūškanas vyras, kurį galima įtarti esant savininku.
Čia lavašas atrodo miltingesnis, mažiau apskrudęs, o ir įdaras minimalistiškas – jautiena, romaninės salotos ir pomidoras, neskaitant padažo, apie kurio pasirinkimą mūsų neklausė. Na, jis neįkyrus, jogurtinis, kiekis saikingas. Mėsa buvo kiek sūresnė, prieskoningesnė nei prieš tai ragautam kebabe, vis dėlto pasigedome bent svogūno. Šis kebabas mums pasirodė saugus pasirinkimas, nes visi ingrediendai atrodo aiškiai ir virškinimo pasekmių dėl slaptų ingredientų galima nesitikėti.
„Tarbushi bistro“ kebabas yra mažiausias ir, nors nėra brangiausias, jo lyginamoji kaina didžiausia.
Svoris 275 g, kaina 2,7 EUR, lyginamoji kaina už 400 g (3,93 EUR).
„Jammi“. Aplankėm patį geriausią iš 8 šio tinklo taškų – rekonstruotą kebabinę Tauro kalno papėdėje. Žiemiškas vaizdas į skvero medžius nuteikia romantiškai, juolab kad šalia lango sėdi prancūziškai su drauge kalbanti trumpaplaukė – tokios atsitiktinės detalės prideda šarmo net ir tokioms vietoms.
Kol stovim prie baro, trys žmonės dirba su maistu – su mumis niekas nesisveikina ir nekreipia dėmesio, kol vienas nepabaigia savo darbo.
Paragavus lavašas traškus, o sūrumo pojūtis, palyginti su prieš tai dviem, auga. Jį papildo ryškus česnako skonis padaže, kurio yra tikrai daug. Tai reiškia, kad pavalgyti švariai sunku, nes kandant padažas trykšta per šonus. Be jautienos, viduje kopūstai, pomidorai, raudonieji svogūnai. Padažo kiekis – skonio reikalas, virškinimo reikalai irgi individualūs, tačiau šis variantas daliai žmonių tikrai žada pasekmes.
Kebabas iš didesnių, jo galutinė ir lyginamoji kaina – tarp mažiausių.
Svoris 386 g, kaina 2,3 EUR, lyginamoji kaina už 400 g (2,38 EUR).
„Sinano“ kebabų „kioskas“ seniau veikė Fabijoniškėse ir nusprogo tiesiogine to žodžio prasme. Girdėjome, kad darbuotoja – laimės kūdikis – atsitiktinai nenukentėjo, o ar atsitiktinai sprogo – nežinia. Dabar „Sinanas“ įsikūręs spalvotai dekoruotame pusrūsyje kraštiniame J.Basanavičiaus gatvės name. Iškaba, kaip pritinka kebabinei, dega raudonai, viduje – turkiškas dainas garsiai plėšia televizorius – matyt, kad personalui liūdna nebūtų. Vėdinimas nekoks, jei reikia laukti, išeisi su kvapu.
Gavę kebabą vėl nustembam dėl svorio – 528 g garantuoja šiam kebabui rekordininko titulą (jei gamintojai nesumaišė kalibro). Meniu parašyta, kad kebabas turėtų sverti 450 g, taigi, matyt, tai sėkmės reikalas.
Lavašas kaip lavašas, paskrudęs pakankamai, tačiau ingredientai beveik skęsta padaže – jautiena, kiniškas kopūstas, pomidorai, agurkai, raudonieji svogūnai. Taip pat yra kažkoks prieskonis, kurio įvardyti tamsiaplaukis vyrukas (savininkas?) šypsodamasis nenori. Bet mes spėjame, kad tai raudonėlis arba čiobrelis – galbūt kažkokia turkiška versija.
Tai ne tik didžiausias kebabas, bet ir pigiausias pagal lyginamąją kainą.
Svoris 528 g, kaina 2,7 EUR, lyginamoji kaina už 400 g (2,05 EUR).
„Elite café&Sawarma“ savo laiku išgyrė publicistas Aidas Puklevičius, nors seniau mūsų ragautame kebabe vištienos filė nebuvo labai gryna, t.y. su kažkokiomis dalimis, kurias galima traktuoti kaip subproduktus. O tai nėra labai patrauklu, kai nematai, ką valgai. Bet čia dirba ne vietiniai vyrukai ir viskas atrodo gana autentiškai.
Kebabo įdaras visai nepanašus į prieš tai ragautų. Pirmiausia nustebina itin sausa faktūra – iš tiesų, nuo iešmo gramdoma mėsa toli gražu neatrodo šviežiai kepta ir sultinga, be to, kebabo viduje yra kažkokių miltingų priedų – kaip išsiaiškinome, dedama humuso (avinžirnių trintinio) ir tahini (sezamų pastos). Šio sudėtinio sausumo neatsveria kopūstai bei raudonieji svogūnai, pagardinti rūgštumo skonį suteikiančiu prieskoniu sumac (kitaip dar žinomas kaip maltos žagrenio uogos). Mėsa pagardinta rytietiškais prieskoniais, taip pat jaučiamas harisos (čili pipirų pastos) aštrumas. Receptas tikrai įdomus, bet labai jau nesubalansuotas.
Kebabas iš mažesnių, jo galutinė ir lyginamoji kaina viena didžiausių.
Svoris 340 g, kaina 3 EUR, lyginamoji kaina už 400 g (3,53 EUR).
Trakų g. įsikūrę „Desi“ kebabai turbūt yra viena iš senesnių kebabinių Vilniuje, tačiau interjeras taip prašosi remonto, kad net nejauku – seni baldai su apmušalais ir kvapas, kurio kilmės analizuoti net nenorėjome. Iešmo čia nematyti, mėsą šildo mikrobangų krosnelėje. Viduje – įprasta triada: mėsa, salotos, pomidorai, padažas neutralus ne gerąja prasme – tiesiog neaiškaus skonio. Iš tiesų šioje vietoje pasuojame – nelabai išeina objektyviai įvertinti skonio, kai aplinka nuteikia taip antiapetitiškai.
Svoris 323 g, kaina 2,30 EUR, lyginamoji kaina už 400 g (2,85 EUR).
Apibendrinus ragautąjį kebabų šeštuką, akivaizdu, kad jie turi galybę variantų, o kiekvienas mes esame ekspertas – savo skonio. Gal kam nors patinka gausus ir intensyvaus skonio padažas, tačiau mums tokio tipo kebabai pasirodė mažiau patrauklūs („Sinano“, „Jammi“). Kai padažo mažiau, aiškiau matai, ką valgai, jaučiasi natūralus ingredientų skonis – mums tai atrodo ir sveikiau, ir skaniau („Tarbushi Bistro“, „Wraperia Suppa Kebs“). Išskyrus tą atvejį, kai iš neblogų ingredientų išeina netinkamos faktūros kombinacija („Elite Elite café&Sawarma“) – jiems vertėtų patobulinti receptą ir daugiau dėmesio skirti mėsos kokybei.
Renkantis pagal kainą nereikia apsigauti – brangiausias kebabas nebūtinai objektyviai brangiausias. Žiūrint į su svoriu susietą lyginamąją kainą situacija keičiasi ir nėra akivaizdžios tiesioginės sąsajos su skoniu ir galbūt net kokybe.
| Nr. | Prekės ženklas | Svoris (g) | Kaina (EUR) | Lyginamoji kaina |
| 4 | „Sinano“ | 528 | 2,70 | 2,05 |
| 3 | „Jammi“ | 386 | 2,30 | 2,38 |
| 6 | „Desi“ | 323 | 2,30 | 2,85 |
| 1 | „Wraperia suppa kebs“ | 500 | 3,80 | 3,04 |
| 5 | „Elite café&shawarma“ | 340 | 3,00 | 3,53 |
| 2 | „Tarbushi bistro“ | 275 | 2,70 | 3,93 |
Strelkabelka.lt yra dviejų autorių tinklaraštis apie dvi gyvenimo ir asmenybės puses: kietą ir minkštą, racionalią ir juslingą, ironišką ir sentimentalią. Strelkos ir Belkos gyvenimo būdas per kūno ir proto praktikas, psichologiją, patiekalų receptus, restoranų bei kitų dalykų apžvalgas.
Tinklaraščio paskyros socialiniuose tinkluose: Facebook ir Instagram
