Knygos „Ką kanda šalna“ receptai: šakelės ir stagarai – arbatai, sirupui, girai ar net kepsniams skaninti

Visą žiemą galima eiti į miškus, parkus ir krūmynus ir kaip kanopiniams žvėrims skabyti jaunas medžių šakeles su pumpurais, lupti žieves ar rinkti žirginėlius. Viskas atrodo aišku, bet ką su tomis „prakuromis laužui“ veikti virtuvėje? Neskubėkite deginti, šakelės su pumpurais turi labai daug skonio, tik reikia mokėti jį ištraukti. Žiemą ar jau pavasariop renkamos šakelės su sakingais beržų, tuopų pumpurais. Galima prisipjauti aviečių ir gervuogių stagarų vaistinėms arbatoms, giroms ar midui virti. Ąžuolo šakelės tinka rauginimui ir kartiesiems antpilams. Ir visą žiemą renkami spygliuočiai – eglių spygliai, kadagių šakelės su uogomis, pušų spygliai ir pumpurai.
Kepsnys ant šakelių
Kepsnys ant šakelių / Augio Narmonto nuotr.

Ant medžių dar randame paukščių nenulestų uogų likučius – šermukšnių, putinų, raugerškių, erškėčių ir gudobelių vaisius. Po medžiais sušalę laukiniai obuoliai ir kriaušės. Dar yra kankoriežiai, iš kurių iškrapštomi sėkliukai, bet aš nerekomenduoju to daryti neturint snapo, na, nebent mirtumėte badu…

Yra uosialapio klevo sėklos, liepų riešutėliai, kurie visą žiemą kabo ant šakų. Galima susirinkti lazdynų ir alksnių žirginėlius, juos nuo seno dėdavo į duoną pritrūkus grūdų. Vietoje grūdų rinkdavo ir maldavo vidinį medžių žievės sluoksnį, tam tiko beržai, pušys, liepos. Ir dar – ant medžių auga kerpės, pintys, kempinės ir kiti medžių grybai renkami ištisus metus, ir prikaupę savo šeimininkų medžių gydomųjų savybių. O dabar galime grįžti į virtuvę.

 Augio Narmonto nuotr. /Iliustracija iš knygos „Ką kanda šalna“
Augio Narmonto nuotr. /Iliustracija iš knygos „Ką kanda šalna“

Miško pietūs: kiaušinienė su pipirlapėmis ir šakelių arbata virta ant laužo

Žiema miške labai graži. Tylu, tik viena kita zylė ar kitas mažas paukštelis supypsi. Kartais sugirgžda susipynusios pušys ar tiesiai po nosimi nukrenta kankoriežis. Jei daug vaikštai ir šokinėji norėdamas pasiekti gražų medžio grybą ar daug uogų turinčią kadagio šakelę, tai miške žiemą būna pakankamai šilta. Bet jei sustosi pasiklausyti tylos arba vėjo siautimo retame eglyne tai tikrai prisiminsi, kad gyvename šiaurinėje šalyje. Ir dar drėgmė prisideda… Todėl visad reikia turėti degtukų, virdulį ar katilėlį, o geriausia ir dujinę viryklėlę, ypač jei labai šlapia ir nepavyksta užkurti laužo. Mes žiemos metu su savimi niekad nesivežame sumuštinių ar kito sauso maisto. Visada kartu keliauja nedidelė keptuvė, lašinių gabalas, kiaušiniai ir varinis virduliukas. Karšta kiaušinienė ir šakelių arbata sušildo iki kojų pirštų galiukų.

 Augio Narmonto nuotr. /Kiaušinienė
Augio Narmonto nuotr. /Kiaušinienė

Arbatai renkame aviečių stiebus, gervuogių stiebus, šermukšnių šakeles, pušų spyglius.

Kiaušinienę patys mokate kepti, nebent galite vietoje pipirų užmesti kelis susmulkintus kraujažolių ar pipirlapių lapelius, jei nebus per daug sniego. O arbatai renkame aviečių stiebus, gervuogių stiebus, šermukšnių šakeles, pušų spyglius.

Ingredientai:

  • vandens;
  • aviečių, gervuogių, šermukšnių šakelės;
  • žiupsnis pušų spyglių;
  • jei radote, galite įdėti mažą raudonkraštę pintainę;
  • medaus, cukraus arba šakelių sirupo.

Ruošimas:

Į šaltą vandenį sudedame visas šakeles, spyglius ir grybus, užverdame vandenį ir paviriname 15 minučių. Pasaldome medumi, cukrumi ar šakelių sirupu. Šakelių, spyglių ir grybų kiekio nerašau, tai priklauso nuo jūsų skonio, bet siūlau nepersistengti, nes šie augalai turi kartų ir sutraukiantį skonį, jei esate jautresni, geriau dėkite po vieną šakelę, tegu arbata bus silpnesnė.

Karštos obuolių sultys su laukiniais ir naminiais prieskoniais

Galima būtų gamintis ir karštą vyną, kurį susipylus į termosą galima neštis į žiemos mišką, bet kartais kartu važiuoja vaikai, kartais reikia vairuoti, kartais gerti alkoholį būna nemadinga. Todėl šį kartą į mišką neškitės karštas obuolių sultis. Galit niekur nesinešti – tik išpilstyti į taures ir gerti prie židinio. Skaniau, žinoma, po apsnigusia egle, bet tiks ir namie…

Ingredientai:

  • 1 l natūralių nesaldytų obuolių sulčių;
  • 2 šaukštų medaus;
  • po kelias šakeles aviečių stagarų, vyšnios, juodųjų serbentų;
  • šauktelis džiovintų kiaulpienių ir trūkažolių šaknų;
  • cinamono lazdelė, keli gvazdikėliai, kardamono dėžutė, kalendrų, kmynų sėklų, kvapiojo pipiro.

Ruošimas:

Obuolių sultis užkaisti ir pašildyti iki virimo, bet neužvirti. Sudėti visus prieskonius ir šakeles, puodą uždengti ir kaitinti neužverdant 10 minučių. Nukaisti puodą, prieskonius nukošti, įmaišyti medų, išpilstyti į stiklines arba supilti į termosą.

Šakelių sirupas

Prisirinkus daugiau šakelių nei reikėjo arbatai, jas galima atsinešti namo ir pasigaminti puikaus ir dar gydomųjų savybių turinčio sirupo. Jis tinka pagardinti arbatai, užpilti ant blynų ar ledų, alkoholinių kokteilių maišymui, net mėsos marinavimui. Taip pat padeda peršalus.

Ingredientai:

  • aviečių, gervuogių, šermukšnių, beržų šakelių;
  • eglių, pušų spyglių, kadagio šakelė su uogomis;
  • keli imbiero šaknies gabaliukai, anyžiaus žvaigždelė, keletas gvazdikėlių, cinamono žievelė, geltona apelsino žievelė.

Ruošimas:

Viską sudedame į nedidelį puodą su šaltu vandenių, užverdame, paverdame 10-15 minučių ir paliekame uždengtame puode per naktį ar bent 2 valandom. Nukošiame nuovirą, pamatuojame kiek yra skysčio ir atsisveriame lygiai tokį patį kiekį cukraus (jei skysčio yra 1/2 litro, tai reikės 1/2 kg cukraus). Supilame nuovirą ir cukrų į katilėlį ir kaitiname ant mažos ugnies pastoviai maišydami mediniu šaukštu. Stengiamės neužvirinti ir nugraibome visas susidariusias putas. Kai cukrus ištirpsta ir sirupas nebeputoja, išpilstome į tamsaus stiklo buteliukus ir atvėsiname. Laikome šaldytuve. Neatidarytas sirupas šaldytuve gali stovėti kelis mėnesius.

 Augio Narmonto nuotr. /Aviečių šakelės
Augio Narmonto nuotr. /Aviečių šakelės

Aviečių stagarų gira su duonos raugu

Iš aviečių stagarų galima pasidaryti labai skanios ir sveikos giros. Jei kepate duoną su raugu, girą būtinai raukite su juo, jei raugo neturite – galite užraugti natūraliai, bet kartais žiemą tai sunkiai pavyksta. Galima girą raugti su kepimo mielėmis, bet aš pati jų labai nemėgstu dėl skonio ir poveikio. Raugas turi būti pasiruošęs dirbti – tai yra išimtas iš šaldytuvo, pamaitintas miltais ir vandeniu ir paliktas suburbuliuoti.

Ingredientai:

  • vandens (3 litrai);
  • aviečių stagarų;
  • cukraus arba medaus (300 g);
  • aktyvaus duonos raugo (2 valgomieji šaukštai).

Ruošimas:

Dedame stiebus į šaltą vandenį, užverdame, paviriname 10-15 minučių ir paliekame per naktį, kad pritrauktų. Nukošiame nuovirą, įmaišome cukrų ar medų, įdedame duonos raugą, gerai viską išmaišome, aprišame stiklainį ar puodą, kuriame rauginsime, audeklu, kad musės nelįstų ir paliekame šiltai 2-3 dienom. Paragaujame, jei skonis jau tinka, nukošiame, išpilstome į storasienius, sandariai uždaromus stiklinius butelius, įmetame po kelias razinas, palaikome porą valandų kambario temperatūroje, kad užsigazuotų ir dedame į šaldytuvą. Geriausia gerti po savaitės, bet galima ir po poros dienų.

Kepsniai ant beržo šakelių bei pernykščių stagarų

Žiemą aš labai mėgstu pietums kepti kiaulienos kepsnį krosnyje. Visų pirma, tada beveik nieko nereikia daryti, o kitas dalykas – padėjus tokį kepsnį ant beržų šakelių bei aromatinių žolelių stagarų gauname nepakartojamą, kvapnų ir labai estetiškai atrodantį patiekalą. Tik nedėkite per daug beržų šakelių, nes jose yra daug dervos ir mėsa gali tapti juoda. Beržų šakelės mėsai suteikia puikų pirties aromatą, žinau, kad tai juokingai skamba, bet išbandykit ir suprasite apie ką kalbu.

Garai eidami per šakeles ir žoleles suteikia kepsniui pakankamai skonio be jokių marinatų.

Mėsos nebūtina ilgai marinuoti, aš dažniausia tik pabarstau druska ir pipirais prieš kepdama. Garai eidami per šakeles ir žoleles suteikia kepsniui pakankamai skonio be jokių marinatų.

Ingredientai:

  • 1-2 kg kiaulienos sprandinės gabalo;
  • druskos ir pipirų;
  • plonų beržų šakelių, raudonėlių, kraujažolių, jonažolių, čiobrelių, kiečių, aviečių stagarų, pernykščių lapų;
  • vandens.

Ruošimas:

Ant skardos dedame visas žoles ir šakeles. Jų turi būti tiek, kad mėsa nesiektų dugno ir dar liktų tarpas vandeniui. Aš tam naudoju žalvarinį dubenį, tokį, kuriame anksčiau virdavo uogienes; vėliau jis gražiai atrodo ant stalo. Ant šakelių dedame druska ir pipirais apibarstytą kepsnį, pilame tiek vandens, kad dugnas būtų apsemtas, bet nesiektų mėsos. Kepsnį dedame į krosnį arba iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame 2-3 valandas, kelis kartus apversdami. Jei turime, galime įpilti šiek tiek šakelių midaus, vyno ar acto – kepsnys bus dar kvapnesnis. Likusį dubenyje skystį galite panaudoti padažui pagardinti – tik paragaukite, gali būti per kartus. Ant stalo būtinai neškite su visu kepimo indu ir jame pjaustykite.

 Augio Narmonto nuotr. /Kepsnys ant šakelių
Augio Narmonto nuotr. /Kepsnys ant šakelių

Medžių šakelės rauginiams

Žiemą parduotuvėse beveik nelieka skanių daržovių, ypač jei jūs, kaip ir aš, stengiatės valgyti gerą sezoninį maistą. Lieka tik lietuviški kopūstai, morkos, burokai. Tada labai padeda rauginimas. O daržovių rauginiams reikia šiek tiek pagalbos – prieskonių ir taninų. Taninai reikalingi rauginimui kontroliuoti – kad neperrūgtų, daržovės būtų traškios ir neprarastų spalvos. Tam labai tinka ąžuolo šakelės, laukinių serbentų šakelės, vyšnių šakelės. Tiesiog dėkite jas į puodo apačią ar viršų ir paslėkite rauginį. Nenustebkite radę išsprogusius serbentų pumpurus.

Knyga „Ką kanda šalna“
Knyga „Ką kanda šalna“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų