– Kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp ekologiško ir neekologiško kiaušinio? Ar įmanoma juos atskirti?
– Jeigu padėtume ekologišką ir neekologišką kiaušinį vieną šalia kito, atskirti būtų sunku. Tačiau įmušus neekologišką kiaušinį į keptuvę ar į lėkštę, galima pastebėti, kad jo trynys yra ryškios, tamsiai oranžinės spalvos – nudažytas su specialiais priedais pašaruose. Ekologinio kiaušinio trynys niekada nebus tamsiai oranžinis, nes dažantys priedai ekologijoje – draudžiami. Ekologiško kiaušinio trynio spalva laviruoja nuo šviesios iki ryškios geltonos.
Vis dėlto, kitų būdų, kaip atskirti ekologišką ir įprastą kiaušinį pagal juslines savybes nėra, nes kiaušinių skonis ir kvapas priklauso nuo pačios vištos veislės ir jai duodamų pašarų. Pavyzdžiui, mes savo pašaruose nenaudojame rapso, kuris tam tikrų veislių vištų kiaušiniams sukelia aštrų žuvies miltų kvapą. Tačiau akivaizdus ekologiško ir įprastinio kiaušinio skirtumas – produkto pakuotės ženklinimas. Kaip ir bet kurie kiti ekologiški produktai – ekologiškai užauginti kiaušiniai būna pažymėti žalio lapelio ženklu. Tai reiškia, kad produktas yra sertifikuotas Lietuvos institucijų, prižiūrinčių ekologinę gamybą, o produkto auginimo ar gamybos procese nėra naudojami antibiotikai ar kitos cheminės medžiagos.
– Papasakokite, kaip yra auginamos jūsų ekologiškus kiaušinius dedančios vištos?
– Vištas auginame nuo pirmos dienos, tai reiškia, kad mes perkame vienadienį viščiuką iš veislyno, tuomet atsivežame jį pas save ir auginame, šerdami ekologiškais pašarais ir sąlygomis, atitinkančiomis visus ekologinius reikalavimus. Vienadienius viščiukus auginame iki 16 savaičių ir tuomet perkeliame į mobilius paukštynus, kurių šiai dienai turime penkis. Mobilieji paukštynai yra laukuose, kuriuose nuolat keičiame ganymo vietą. Jeigu to nedarytume, tuomet ant lauko nebeliktų žolės, nes dažnai vištos ją visą nulesa taip, kad lieka plikas, rudas laukas. Norėdami, kad vištos gautų daugiau maistinių medžiagų, ląstelienos ir taip pat karoteno, nuo kurio kiaušinio lukštas pasidaro tamsesnės sodresnės spalvos, nuolatos keičiame jų ganymo vietą.
– Kuo šis minėtas auginimo procesas skiriasi nuo kitų ūkių?
– Pagrindiniai du dalykai, kuo mūsų auginimo procesas skiriasi nuo kitų ūkių: vištas mes auginame mobiliuosiuose paukštynuose ir taip pat jas užsiauginame nuo pirmos dienos. Kiti ūkiai dažnai perka 16 savaičių vištas. Perkant tokius paukščius iš konvencinio ūkio, jie jau gali būti gavę antibiotikų ir kitokių neleistinų priedų ekologijoje. Taip pat, dažnu atveju, vištos yra šeriamos neekologiškais pašarais, kurių medžiagos nusėda organizme. Augindami nuo pirmos dienos, mes užtikriname, kad vištos negautų jokių antibiotikų ar kitų ekologijoje draudžiamų medžiagų.
– Kokias technologijas ar metodus taiko „AUGA group“, kad vištos būtų auginamos tvariau?
– Pašarai, kuriais mes šeriame vištas, yra pagaminti iš kitų Lietuvoje įsikūrusių „AUGA group“ ūkių užaugintų žaliavų. Viskas vyksta uždaru ciklu, todėl visos veiklose susidarančios atliekos yra panaudojamos. Auginamų vištų mėšlas, kaip ir iš gyvulininkystės veiklų, yra panaudojamas įmonių grupei priklausančių augalininkystės ūkių tręšimui. „AUGA group“ taip pat vysto biometano gamybos projektą, kuriam bus panaudojamos gyvulininkystėje ir paukštininkystėje susidarančios atliekos. Tausodami gamtą, vištų ūkyje naudojame atsinaujinančią elektros energiją iš vietoje įrengtos saulės ir vėjo jėgainės.
– Raimundai, užsiminėte apie vištų pašarą. Kuo tiksliai yra šeriamos jūsų auginamos vištos?
– Vištų pašarams dažniausiai naudojame savo užaugintas kultūras: kviečius, kukurūzus, pupas, sojas, taip pat besiganydamos laisvai pievose jos lesa ir liucernos lapelius. Pašarų žaliavas apdorojame ekstrudavimo būdu, kuomet jos yra suspaudžiamos labai dideliu slėgiu, proceso metu žaliava yra kaitinama aukštoje temperatūroje. Žaliava įkaista per labai trumpą laiką, o atleidžiama išsipučia. Tokiu būdu žaliava tampa termiškai apdorota, pakinta jos savybės, o tokį pašarą vištoms yra lengviau virškinti, pasisavinti reikalingus baltymus.
– Kaip atrodo kiaušinio kelias nuo vištidės iki parduotuvės lentynos?
– Mes kiaušinius renkame du kartus per dieną. Naktį vištos ramiai tupėdamos ir miegodamos formuoja kiaušinius, o ryte juos pradeda dėti. Surinktus kiaušinius vežame į pakavimo centrą – ten viską atliekame rankiniu būdu. Dedame kiaušinius ant svarstyklių, peršviečiame šviesa, tikrindami, ar kiaušiniai neįtrūkę. Sekantis žingsnis yra supakavimas – per dieną supakuojame apie 4000 kiaušinių, o paskui užsakymus atiduodame klientams.
