Kur dairytis gatvės maisto naujienų? Netikėta kryptis įkvėps eksperimentams

Kai kalbama apie gastronomijos istoriją, minima daug įvykių ir faktų, bet žodis „revoliucija“ nėra toks jau dažnas. Tačiau tendencijų stebėtojai sutaria, jog maždaug prieš porą dešimtmečių įvyko tikra gatvės maisto revoliucija. Greitai paruošiami, skanūs, įdomūs, dažniausiai mobiliose vietose ar kioskuose parduodami patiekalai tapo itin populiarūs, geidžiami ir vietinių gyventojų, ir į šalį atvykusių turistų. Gal ir jūs paskutinės kelionės metu tokio maisto ieškojot ir ragavot?
Viduržemio jūros regiono sumuštiniai su humusu
Viduržemio jūros regiono sumuštiniai su humusu / Gamintojo nuotr.

Savito gatvės maisto galima rasti kone kiekvienoje pasaulio šalyje. Tradiciškai jo itin gausu Azijos šalyse, Indijoje, net skaičiuojama, jog pastarojoje kasdien juo maitinasi apie 2,5 mln. žmonių.

Tačiau galima žvilgtelėti ir arčiau. Italija – ir picos, gruzdinti ryžių rutuliukai, kiti skanėstai, Prancūzija – ir plonyčiai blyneliai, Olandija, Belgija – ir bulvytės, Vokietija – ir dešrelės, pretzeliai... Vardinti galima be galo.

Vida Press nuotr./Gatvės maisto vagonėlis
Vida Press nuotr./Gatvės maisto vagonėlis

Dešrainių subtilybės

Dairantis įdomaus gatvės maisto, o gal net ieškant įkvėpimo, ką naujo gaminti namie, verta žvilgtelėt dar viena kryptimi – šiauriau, į Skandinavijos šalis, kur taip pat klesti savita gatvės maisto kultūra, kuri mums labai artima pagal paruošimo būdus, ingredientus, skonius.

Pavyzdžiui, ar žinojote, jog šiame regione vienas populiariausių gatvės maisto patiekalų yra dešrainiai? Net išskiriami tokie, kokie būdingiausi konkrečiai šaliai. Pavyzdžiui, tipišką danišką dešrainį sudaro ilga dešrelė horizontaliai įpjautoje bandelėje, plonyčiai marinuoto agurko griežinėliai, kepti svogūnai, smulkinti žali svogūnai, ketčupas, garstyčios ir remulado padažas.

Vida Press nuotr./Daniški dešrainiai
Vida Press nuotr./Daniški dešrainiai

Tipiškas švediškas dešrainis kitoks – bandelė gaubia dešrelę iš visų pusių, o šį derinį paskanina bulvės, krevečių mišrainė, salotų lapeliai ir kepti svogūnai. Norvegijoje dešrainis minimalistiškiausias – dešrelę čia apgaubia pakepinta tortilija ar plokščia duonelė, šį duetą papildo kečupas ir garstyčios. Aišku, receptai keliauja iš šalies į šalį, tad visur galima rasti visko.

Nuo mėsos kukuliukų iki mėsainių

Dar viena didelė skandinaviškų gatvės užkandžių grupė – įvairūs mėsos kukuliai ir kukuliukai, patiekiami su skirtingais priedais. Bene garsiausi yra maži daniški kukuliukai, kaip teigiama, ruošiami jau apie 200 metų. Jiems paprastai naudojama malta kiauliena, kartais ją papildant veršiena. Tokių kukuliukų galima nusipirkti ir skanauti visuose Danijos regionuose.

Skaičiuojama, jog Danijoje mėsainiai pirmąsyk pasirodė 1949-aisiais ir itin prigijo.

Skandinavai, kaip, beje, ir visas pasaulis, mielai priėmė ir amerikietiškuosius mėsainius, jie gaminami ir pagal tradicinius receptus, ir buvo savitai adaptuoti. Skaičiuojama, jog, pavyzdžiui, Danijoje mėsainiai pirmąsyk pasirodė 1949-aisiais ir itin prigijo. O kai kurios nacionalinės versijos net priverčia kilstelėti antakius. Tarkim, Jutlandijoje mėsainis patiekiamas apipylus jį čia tipišku ruduoju padažu…

Partnerio nuotr. /Mėsainis
Partnerio nuotr. /Mėsainis

Sumuštiniams – duona, kokią mėgstame ir mes

Ypač mėgstami bei pagerbti Skandinavijos šalyse yra ir patys įvairiausi sumuštiniai. Jie mums jie pirmiausia siejasi su pusryčiais ar greitu naminiu užkandžiu, o Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje tai visa itin turtinga maisto kultūros dalis. O dar įdomiau, kad šioje vietoje mes galime pasisemti daugybę įkvėpimo.

Sumuštiniai dažnai ruošiami su tamsia duona, artima mūsų skoniui, taip pat labai populiari plokščia duona – dideli ir itin ploni papločiai ar nedidukai ir kiek storesni paplotėliai. Kad geriau tokią duoną įsivaizduotumėt, vertėtų atrast (jei dar neatradote!) „Fazer Lietuva“ kepamas poliarines duoneles STREET FOOD, kurių išskirtinis skonis yra sukurtas būtent Laplandijoje, o kepamos jos su 19 proc. viso grūdo avižų.

Kai kitąsyk nutarsit kepti picą, poliarinės duonelės paplotėlius galite naudoti kaip pagrindą – iškepsite daug mažulyčių picų.

Vida Press nuotr./Sumuštiniai su plokščia duonele
Vida Press nuotr./Sumuštiniai su plokščia duonele

Šios duonelės ne tik skanios, bet ir labai universalios. Jos gali tapti sumuštinių – ir tipiškų lietuviškų, ir įkvėptų Skandinavijos ar kitų šalių – dalimi. Tačiau tai dar ne viskas! Kai kitąsyk nutarsit kepti picą, šiuos paplotėlius galite naudoti kaip pagrindą – iškepsite daug mažulyčių picų, jei patinka, su skirtingu viršumi. Lygiai taip pat su jomis galima keliauti link Vidurio Rytų virtuvės ir naudoti vietoje pitų – tepti jas humusu, dėti falafelių, daržovių.

Ką dėsime ant duonos?

O jei vėl grįžtame link Skandinavijos, čia ant įvairių rūšių duonos labai mėgstama dėti sūdytą silkę su svogūnais ir krapais, džiūvėsėliuose apvoliotus plonus žuvies kepsnelius, krevetes ar jų mišraines, ikrus. Mėgstantys mėsą, dažnai renkasi šaltą virtą kumpį su garstyčiomis, agurkėliais. Visos šios gėrybės puikiai pažįstamos ir mums, tad verta paeksperimentuoti, o gal patiks?

Vida Press nuotr./Sumuštiniai
Vida Press nuotr./Sumuštiniai

Pagaliau, gatvės maisto vagonėliuose visame pasaulyje visada galima rasti ir kai ką saldaus. Skandinavijos šalyse tai dažnai būna ne kas nors kito, bet kvapnūs ir stori vafliai, patiekiami su įvairiausiais pagardais. Nesvetima ir mums, tiesa?

O kad įkvėpimo būtų dar daugiau, „Fazer Lietuva“ dalinasi ir keliais receptais su poliarinėmis duonelėmis.

Gamintojo nuotr./Poliarinės duonelės su rikota, karamelizuotais svogūnais ir vytintu kumpiu
Gamintojo nuotr./Poliarinės duonelės su rikota, karamelizuotais svogūnais ir vytintu kumpiu

Poliarinės duonelės su rikota, karamelizuotais svogūnais ir vytintu kumpiu

Ingredientai:

  • 1 valg. šaukšt. aliejaus;
  • 1 valg. šaukšt. sviesto;
  • 3 vidutinio dydžio svogūnai;
  • druskos;
  • 1 arbat. šaukšt. cukraus;
  • 2 poliarinės duonelės STREET FOOD;
  • 100 g rikotos sūrio;
  • šviežiai grūstų juodųjų pipirų;
  • džiovintų prieskoninių žolelių;
  • 0,5 rūgštaus obuolio;
  • 2 griežinėliai vytinto kumpio;
  • gražgarsčių;
  • migdolų „riekučių“.

Instrukcijos:

1. Paruoškite karamelizuotus svogūnus. Keptuvėje virš vidutinio dydžio ugnies įkaitinkite aliejų ir sviestą. Svogūnus supjaustykite plonais pusžiedžiais ir suberkite į keptuvę. Kepkite, vis pamaišydami, kelias minutes, kol suminkštės. Užberkite druskos ir kepkite toliau, vis pamaišydami, kol taps visiškai minkšti. Suberkite cukrų ir kaitinkite nuolat maišydami, kol svogūnai taps karamelinės spalvos, saldaus kvapo ir skonio. Nuimkite nuo ugnies.

2. Rikotos sūrį sumaišykite su druska, pipirais ir prieskoninėmis žolelėmis. Aptepkite duoneles.

3. Ant viršaus paskleiskite karamelizuotus svogūnus, riekelėmis pjaustytą obuolį, dėkite gabalėlį vytinto kumpio.

4. Papuoškite keliais gražgarsčių lapeliais, migdolų riekutėmis. Patiekite nedelsiant.

Gamintojo nuotr./Viduržemio jūros regiono sumuštiniai su humusu
Gamintojo nuotr./Viduržemio jūros regiono sumuštiniai su humusu

Viduržemio jūros regiono sumuštiniai su humusu

Ingredientai:

  • 4 poliarinės duonelės STREET FOOD;
  • 1 baklažanas;
  • 0,5 cukinijos;
  • 4 saulėje džiovinti pomidorai;
  • 4 valg. šaukšt. humuso;
  • kelios saujos špinatų;
  • 4 griežinėliai olandiško ožkos sūrio;
  • druskos;
  • pipirų;
  • šlakelis alyvuogių aliejaus.

Instrukcijos:

1. Baklažaną ir cukiniją supjaustykite griežinėliais arba juostelėmis ir iškepkite keptuvėje arba ant grilio pagardinę prieskoniais ir alyvuogių aliejumi.

2. Poliarines duoneles ištepkite sluoksniu humuso, dėliokite špinatus, cukinijos juosteles, saulėje džiovintus pomidorus, baklažano griežinėlius ir sūrį.

3. O tuomet užvožkite antra duonele, humuso sluoksniu į sumuštinio centrą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis