Nuo pat šios savaitės pirmadienio socialiniuose tinkluose pasipylė nuotraukos iš sostinės ir kitų miestų lauko kavinių, kuriose puikavosi kavos puodeliai, vyno taurės ir išsiilgtų patiekalų lėkštės. Daug euforijos sukėlė ir sostinės mero Remigijaus Šimašiaus užmojis paversti Vilnių viena didele lauko kavine, lengvatų restoranų verslui pažadėjo ir kai kurios kitos savivaldybės.
Tačiau patys verslininkai sako, jog keli staliukai lauke situacijos radikaliai nepagerins, ypač, kol dienos vėsios, o lankytojai išlieka atsargūs, skaičiuojantys kiekvieną eurą. Daugelį glumina ir paskelbta informacija, esą valdžios paramos sulaukė 96 proc. įmonių – daugiau kaip pusė kalbintųjų antroje šios savaitės pusėje jokios paramos nebuvo sulaukę. Pašnekovai piktinasi ir tuo, jog leista dirbti turgavietėms, nedidelėms parduotuvėms, kur potencialiai gali būti žmonių grūstis, o restoranai, kurie puikiausiai užtikrintų reikiamus atstumus tarp svečių, priimti jų viduje vis dar negali ir nežinia, kada galės.
„Huracan Coffee“ savininkas V.Kratulis: „Murkdysimės dar ilgai“
Vytautas Kratulis, vieno seniausiai Lietuvoje įkurto kavinių tinklo „Huracan Coffee“ savininkas, paklaustas apie pirmąją savaitę sušvelninus karantiną, pasakojo, jog akivaizdu, kad lankytojai pasiilgę kavinių, restoranų, buvimo mieste, jau ir praėjusį savaitgalį srautai ėmė didėti – kavos išsinešti pirkta gausiau, o nuo pirmadienio naudojamasi ir galimybe prisėsti lauke. Aktyviausiai tuo naudojasi pašnekovo valdomo tinklo kavinių sostinės Gedimino prospekte, Vokiečių gatvėje svečiai, pasyvesni užupiečiai.
Kažkokia nesąmonė skaityti apie tai, jog paramą gavo 96 proc. įmonių – nieko panašaus!
Tačiau nepaisant palengva, bet augančio lankytojų srauto, V.Kratuliui atrodo svarbu kalbėti apie kitą medalio pusę: „Verslo skolos juk kaupiasi. Taip, mums leido kurį laiką nemokėti mokesčių, tačiau jų našta kaupiasi, duobė didėja. Valdžia prižadėjo milijardus, milijonus, mes vis dar laikome (įdarbintus – red.) darbuotojus, jiems mokame, tačiau iki šiol nesame gavę jokios žadėtos paramos. Kažkokia nesąmonė skaityti apie tai, jog paramą gavo 96 proc. įmonių – nieko panašaus!“, – sako verslininkas.
Jo manymu, valdžia kol kas akivaizdžiai nesusitvarko su uždaviniu išsaugoti ekonomiką ir kaip gerą pavyzdį jis mini Vokietiją, kur dėl karantino negalintiems dirbti žmonėms skirtos tokios išmokos, jog jie gali sėdėti namie, užsisakyti maisto į namus ir taip palaikyti vartojimą. „Mums yra pažadėta ir nesumokėta, mes patys, kaip verslai, strigdome vartojimą, tvyro baisi nežinia, – sako pašnekovas, – Taip, policinis metodas padėjo suvaldyti situaciją, kad nesirgtų daugybė žmonių, bet ekonomikai tas metodas nepadeda“.
Paklaustas, kaip vertina sostinės savivaldybės žingsnius bandant padėti atsigauti restoranų verslui bei ko tikisi iš įsibėgėjančio šiltojo sezono, V.Kratulis sakė savivaldybės žingsnius, žinoma, palaikantis, tačiau prisipažino manantis, jog masinio sėdėjimo lauke dar nebus – kol kas elementariai per šalta.
„Neatmetu, kad bus ir nauja susirgimų banga, vyks įvairių korekcijų dėl karantino sąlygų, bus baimių, kitaip tariant, vyks bangavimas. Net ir vasarą žmonės neatsipalaiduos, nes rytdiena labai neaiški, bedarbių gretos tik didėja, visi taip greitai nepersitvarkys. Į ateitį žiūriu skeptiškai, manau, kad iki metų pabaigos visi taip ir murkdysimės, nebent pasirodys valstybės pagalba. Gal taip ir nutiks prieš rinkimus?“, – kartėlio ir ironijos nestokojo pašnekovas.
-
Restoranuose – įtampos metas: vieni viliasi pratempti iš užsakymų, kiti mato masinę katastrofą
-
Karantino sušvelninimas: ar žmonės pasiduos pagundai kavinėje išgerti kavos?
-
Dėl karantino kovą restoranų ir barų apyvarta smuko 46,5 proc. mažmenininkų –10,4 proc.
-
LVRA prezidentė E.Šiškauskienė: kol kas nėra jokios realios pagalbos restoranų ir viešbučių verslui
Šefas ir restoranų bendrasavininkis E.Lapinskas: „Neįsivaizduoju, kada grįš buvę rodikliai“
Panašiomis nuotaikomis, kaip V.Kratulis, gyvena ir kelių žinomų restoranų Vilniuje bendrasavininkis, šefas E.Lapinskas. Kartu su verslo partneriu, someljė Arminu Darasevičiumi jam priklauso restoranai „Dine“, „Time“, „Somm“, „Rise“, „Smokas“, picerija „Time4Pizza“ ir pora kitų vietų. Pirmąją karantino sušvelninimo savaitę verslininkai dar tik ruošėsi statyti staliukus lauke, o prabangesni jų taškai kol kas išliks užverti.
Kalbėdamas apie pirmąjį karantino mėnesį, E.Lapinskas pasakoja, jog jo lūkesčiai, sieti su maistu išsinešimui, ne itin pasiteisino: „Visi, norintys išgyventi, griebėsi to paties, visi dalinomės tą patį užsakymų srautą, o jis nebuvo stebuklingas. Mums labiau pasiteisino įvairių proginių maisto rinkinių ruošimas – Velykų, Motinos dienos proga“, – prisipažino pašnekovas.
Šefas teigė puikiai suprantantis, kodėl tų kasdienių užsakymų nebuvo tiek daug, kiek galbūt tikėtasi – anot jo, išsigandę žmonės prisipirko atsargų ir gaminosi maistą namie iš to, ką turėjo.
„Žinoma, labai džiaugiamės savo nuolatiniais klientais – pavieniais ir įmonėmis, kurie užsisakė iš mūsų maisto, tačiau ir jie negali to daryti kasdien, o ir 50 ar panašus skaičius klientų negali padėti verslui išsilaikyti“, – sakė jis, prisipažinęs, jog darbuotojus, kurių per visas valdomas vietas turi virš 100, teko siųsti į prastovas, kai kurie ėmė atostogas vaikų priežiūrai, buvo sirgusių ir ėmusių biuletenius dėl ligos.
Restoranų verslas pirmąsyk per Nepriklausomybės laikotarpį paprašė pagalbos, tačiau kol kas veiksmų nėra.
Apie tai, kiek verslui padės keli lauke pastatyti staliukai, šefas ir verslininkas irgi kalbėjo atsargiai: „Galbūt kai kalbame apie dideles lauko terasas, talpinančias kokį 100 žmonių, o pagal dabartinius reikalavimus – 20-30, šiokia tokia gyvybė bus, tačiau tokių vietų yra mažai. Be to, ir orai dar nelepina, šalta. Mes kai kuriose vietose, pavyzdžiui, „Somm" jau nuo penktadienio atidarysime lauką tiesiog tam, kad parodytume gyvybę, tačiau dirbs dar nedaug žmonių, o ir srauto, kol nebus bent 20 laipsnių šilumos, nesitikime. Manau, į pradinę padėtį negrįšime iki kito pavasario. Gal tie mano lūkesčiai pesimistiški, tačiau esu linkęs nusipiešti pesimistiškesnį, o ne optimistinį scenarijų, – prisipažino jis. – Realiai vertinant, jau dabar mums nebereikia 30-50 proc. darbuotojų, tad jei valdžia neprisidės parama, bus antra išėjimo iš darbo banga – valstybė gaus visus tuos žmones ant savo nugaros. Sunkiai suvokiama – restoranų verslas pirmąsyk per Nepriklausomybės laikotarpį paprašė pagalbos, tačiau kol kas veiksmų nėra. Juk ūkininkai tos paramos prašo ir subsidijas gauna kasmet – tai dėl liūčių, tai dėl sausrų...“
„Borsch“ savininkė: „Nesuprantama, kur šioje situacijoje yra valdžia“
Vilniaus Algirdo gatvėje daugiau kaip dešimtmetį veikiantis ukrainiečių virtuvės restoranas „Borsch“ turi itin ištikimą lankytojų ratą, Lietuvoje paskelbus karantiną jis, žinoma, sumenko, tačiau restorano savininkė Gražina Šablo pasakoja buvusi itin sujaudinta gausių palaikymo žinučių. Nors restoranas taip ir nebuvo užvėręs durų, ruošė maistą išsinešti, jo apyvarta krito įspūdingai – apie 3 kartus, skaičiuoja „Borsch“ šeimininkė.
Net ir atsiradus galimybei prisėsti prie staliukų lauke, žmonių kol kas daugėja nežymiai, – lauke per šalta, o ir žmonės atsargūs – ir dėl viruso, ir dėl ekonominio nesaugumo. Štai kodėl absoliuti dauguma „Borsch“ darbuotojų buvo dalinėse prastovose, restoranas trumpino savo darbo laiką. G.Šablo pasakojo kol kas neturinti ką pasakyti darbuotojams, kurie laukia kompensacijų už prastovas – ji iš savo pusės žmonėms atlyginimus mokėjo, tačiau iš valdžios šią savaitę dar nebuvo nieko gauta.
Ar premjeras, pavyzdžiui, bent numano, kiek šiame versle viskas kainuoja – nuo viryklės iki įrankių?
„Paskambinus į Užimtumo tarnybą mums patarė tiesiog laukti. O kiek laukti, kokios bus išmokų datos, koks eiliškumas, nieko man negalėjo prognozuoti. Nesuprantama, kai valdžia šaukia, jog verslas turi padėti darbuotojams, padėti medikams – tą mes ir stengiamės daryti, tačiau kur visoje šioje situacijoje yra valdžia? Ar premjeras, pavyzdžiui, bent numano, kiek šiame versle viskas kainuoja – nuo viryklės iki įrankių? Galbūt, jei žmogus nesupranta apie verslą, vertėtų patylėti?“, – piktinosi restorano savininkė.
Pašnekovės manymu, šią krizę sunkiausiai išgyvens, o gal ir neišgyvens tie, kas nuomoja patalpas ar tie, kas yra buvo paėmę paskolas patalpų įrengimui, remontui. Šia prasme G.Šablo valdomam restoranui lengviau, nes patalpos priklauso savininkei. Kita vertus, verslininkę piktina ir kai kurie nesuprantami valdžios sprendimai: „Kodėl leidžiama dirbti Gariūnams, mažoms parduotuvėms, kur gali būti grūstys. O restoranai, turintys pakankamai ploto, kad išlaikytų saugius atstumus, gyvena nežinioje, kada svečius galės priimti viduje“.
Restorano „Kinza“ savininkas: „Mus palaiko lojalūs lankytojai“
Dar vienas restoranas su itin ištikimu lankytojų ratu – Vilniaus Naugarduko gatvėje veikiantis „Kinza“ šią savaitę jau kviečia svečius ir pavalgyti lauke, ir išgerti alaus, kito gėrimo, ir parūkyti kaljanų. Per visą karantino laikotarpį ši vieta durų taip ir nebuvo užvėrusi. Kaip pasakoja „Kinza“ savininkas Emil Vaisov, pirmąją savaitę vos tik paskelbus karantiną srauto kritimas buvo įspūdingas, tačiau ilgainiui jis atsigavo, ypač prisijungus prie populiarių maisto pristatymo sistemų.
„Aišku, dalis darbuotojų ėjo į prastovas, palikome dirbti patikimiausius, labiausiai patyrusius darbuotojus. Savo virėjų į prastovas išvis neleidome – jie iš Uzbekistano, juk į savo šalį jie negrįš“, – pasakojo verslininkas, pokalbio metu pasidžiaugęs tuo, jog jo valdomą įmonę bent jau pasiekė išmokos iš Užimtumo tarnybos.
„Žinoma, visa dabartinė situacija labai paveiks vartojimą, juk vasarą nebus turizmo, o turistai pas mus sudarydavo apie 20 proc. srauto. Kita vertus, turime labai lojalius klientus, kurie ir užsisakydavo maisto per šį laikotarpį, ir jau grįžta gyvai – kas pavalgyti, kas išgerti, kas kaljano parūkyti. Tai, žinoma, džiugina“, – su atsargiu optimizmu apie situaciją pasakojo E.Vaisov.
„Taste Map“ įkūrėjas: „Esame optimistai ir tikime atsargiu kilimu“
Nors nemažai kavinių tinklų net griežtojo karantino laikotarpiu stengėsi išlaikyti atviras duris bei tiekti kavą išsinešti, kitokį sprendimą buvo priėmę nedidelio vilniečių pamėgto kavinių tinklo „Taste Map“ savininkai Domas ir Ieva Ivoniai – jie visas 3 turimas kavines uždarė ir dvi iš jų atvėrė tik praėjusį šeštadienį.
Pasak D.Ivonio, užverti kavines nutarta pirmiausiai dėl saugumo, be to, su komanda nutarta, kad kokį mėnesį įmanoma ištempti nedirbant – prastovų šioje įmonėje nebuvo, darbuotojai bendru sutarimu ėjo apmokamų arba neapmokamų atostogų.
D.Ivonį karantino laikotarpiu džiugino bent tai, kad itin išaugo el. būdu perkamų kavos pupelių („Taste Map“ garsėja ir kaip kavos skrudintojai – red.) pardavimai – anot jo, maždaug 4-5 kartus.
Karantiną sušvelninus, nuo pirmadienio aplink kavines M.K.Čiurlionio gatvėje ir Sapiegų parke verslininkai jau išrikiavo staliukus.
„Žinoma, palyginus su laikotarpiu prieš uždarymą, srautas kol kas kokius tris kartus mažesnis, bet atsirado optimizmo, tuo, kad atsidarėme, labai džiaugiasi nuolatiniai klientai, judesys kuria gerą nuotaiką, kas, kad ne visi staliukai dar būna nusėsti. Jei pagerėjus orams jų pritrūks, pastatysim ir daugiau, – sakė pašnekovas. – Esame optimistai ir tikimės, jog bus atsargus kilimas. O jei kartais ateis antroji viruso banga, tikimės, būsim geriau pasiruošę. O gal tos naujos bangos ir nebebus“.
„City Chef Barbecue“ bendrasavininkis: „Atgijęs laukas įpūtė gyvybės“
Panašiai atsargiai optimistiški, kaip „Taste Map“ yra dar vieno jauno verslo savininkai, valdantys du restoranus „City Chef Barbecue“, Justas Gvozdiovas ir Artūras Samavičius. Šis duetas vasaromis dar sustiprina savo verslą tiekdami maistą iš vagonėlių užsakomuosiuose renginiuose.
Ruošėmės lauko atidarymui dvi dienas, tai didelė pridėtinė vertė.
Kaip pasakojo A.Samavičius, visą griežtojo karantino mėnesį abi stacionarios jų vietos – ir Halės turgavietėje, ir J.Basanavičiaus gatvėje – veikė, buvo ruošiamas maistas išsinešimui, taip pat pusgaminiai el. parduotuvei.
Verslo partnerius pradžiugino ir žinia apie atsivėrusią galimybę kviesti svečius prie lauko staliukų, juolab, jog vidinį kiemą jie buvo įsirengę jau ankstesniais metais.
„Ruošėmės kiemelio atidarymui dvi dienas, tai didelė pridėtinė vertė. Atgijęs laukas atnešė verslui gyvybės ir geresnės nuotaikos. Žinoma, buvo momentas, kai pažiūrėjus į lauką matėm užsėstą vos vieną staliuką, tačiau buvo ir situacijų, kai buvo pilna žmonių“, – pasakojo A.Samavičius.
Paklaustas, kokios restorano svečių nuotaikos, pašnekovas juokėsi, jog sutrikimo – ir tarp darbuotojų, ir tarp svečių nemažai: „Galima matyti, kaip laksto žmonių akys, jie tarsi nesuvokia, kas vyksta. Bet tuo pačiu atmosfera gera, daug pozityvumo. Džiaugiamės ir Vilniaus savivaldybės žingsniais, tik suvokiam, kad tai dovana kuriam laikui, vis tiek ir patys investuosime į savo infrastruktūrą, kad galėtume judėti toliau“, – sakė A.Samavičius.
Paklaustas, kiek jiems, kaip maisto vagonėlių savininkams, aktualus Vilniaus savivaldybės pažadas leisti laisviau statyti vagonėlius mieste, pašnekovas prisipažino, jog daug optimizmo su tuo nesieja. Anot jo, įsikurti srautinėse, reprezentacinėse vietose galimybių vis tiek nėra, tad jis labiau apeliuoja į tą laiką, kai bus galima vykti į gausesnius užsakomuosius renginius.
„Focus“ ir „Focus+“ savininkas: „Visi grįšim prie paprastesnių patiekalų"
Bene optimistiškiausias iš visų pašnekovų pasirodė besąs verslininkas Igoris Jermolenka, kartu su žmona valdantis 5 viešojo maitinimo įstaigas „Fokus“ ir „Fokus+“ Vilniuje, Kaune, Ukmergėje ir Grigiškėse. Tačiau įdomu, kad šiems verslininkams išgyventi griežtojo karantino laikotarpį padėjo ne įprasti jų valdomų picerijų ir kavinių patiekalai, dažniausiai itališkos kilmės, bet lietuviški cepelinai.
Kaip pasakojo pašnekovas, ėmę juos aktyviai tiekti per populiarias maisto pristatymo platformas, suaktyvinę savo sukurtą platformą cepelinai.lt jie pajuto tikrą užsakymų antplūdį.
„Išplėtėme pristatymo zonas Vilniuje, pradėjome dirbti Kaune. Cepelinų su mėsa ir varške pardavimai šoktelėjo 4 kartus“, – džiaugėsi verslininkas. Žinoma, vien tik cepelinai visų sutuoktinių įdarbintų žmonių išlaikyti nesugebėjo, tad dalį darbuotojų teko siųsti į prastovas, visgi, sako verslininkas, jei ne tradicinis lietuviškas patiekalas, galėjo būti žymiai blogiau.
„Ypač pesimistiška buvo pirmoji savaitė paskelbus karantiną – žmonės įsibaimino, niekur nėjo, bijojo dėl saugumo, tai buvo tikra grikių ir kitų kruopų savaitė. Mes irgi turėjome minčių užsidaryti ir laukti, buvo nuogąstavimų ir dėl bankroto. Tačiau vėliau visi pamatė, kad masiškai nesergama, kad virusas ne toks baisus ir ėmė drąsiau užsisakyti maistą“, – sakė verslininkas.
Tiesiog malonu pamatyti žmones, kas, kad tos lauko kavinės ekonomine prasme dar nepasiteisina
I.Jarmolenko valdomuose restoranuose jau galima prisėsti ir prie lauko staliukų, tačiau jis pripažino, jog srautai kol kas menki, anot jo, dar šalta, be to, jo restoranai nėra srautinėse vietose, toliau nuo Senamiesčio. „Yra žmonių, kurie ateina tik kavos išgerti. Aišku, sąskaitos tada menkos, tačiau mums tiesiog malonu pamatyti žmones, kas, kad tos lauko kavinės ekonomine prasme dar nepasiteisina“, – dėstė verslininkas.
Paklaustas, kokį mato būsimą šiltąjį sezoną, pašnekovas teigė manantis, jos jei tik džiugins orai, viskas bus gerai, vartojimas ir verslas atsigaus.
„Mano nuomone, per pirmą-antrą-trečią mėnesį atšilus orams grįš bent 60-70 proc. turėtos apyvartos, juk negali visi sėdėti namie ir valgyti kruopas. Mes jau gavome šiek tiek kompensacijų už prastovas. Tikiuosi, viskas bus gerai, nereikia stresuoti ir nervintis. Žinoma, mūsų situacija dėkinga dar ir dėl to, kad esame vidutinio segmento restoranai, kainos pas mus negąsdina. Prabangiems restoranams ar esantiems Vilniaus Senamiestyje, kur brangi nuoma, žinoma, sunkiau. Su šia krize, manau, visi grįšime prie paprasto, kokybiško maisto, prie lietuviškų patiekalų“, – įsitikinęs jis.
