– Visi sutaria, jog „tikros žiemos šiemet nebuvo“, sezonų ribos trinasi. Pauliau, ką tai reiškia ledų gamintojams – gal „ledų nesezono“ pamažu nelieka ir imama ledus valgyti visus metus?
– Iš tiesų ledų sezonas vis dar išlieka, nors mano širdyje „ledų nesezono“, aišku, nėra (juokiasi). Rimčiau kalbant, sezono startą ir finišą vis dar galima apčiuopti, sakyčiau, balandžio vidurys jau yra klasikinė ledų sezono pradžia. Kita vertus, visada išlieka svarbus gerų orų faktorius: sezonas gali startuoti ir kovą, jei jis jau šiltas, o birželį, jei tik jis šaltas, gali eitis prasčiau. Beje, įdomus momentas – pastebima, jog kuo šiauriau yra šalis, tuo akivaizdžiau ledų sezono nėra – pavyzdžiui, skandinavai ledus valgo visus metus. Ir atvirkščiai – pietuose ledų sezonas ir nesezonas ryškūs, žinoma, tą dar paryškina ir turizmas – kai šilta ir turistų gausu, tada pats ledų sezono pikas.
– „Ice Dunes“ šiemet skaičiuos jau 5-ą vasarą. Per tuos metus atidarėt ir uždarėt ledainę sostinėje, pradėjot projektą Palangoje, karantino metu išbandėt ledų pristatymą į namus? Kas, vystant nedidelį ledų verslą, labiausiai pasiteisino, kokios pamokos, galbūt, išmoktos?
Ruduo ledų sezoną lyg kirviu nukerta – rugpjūčio 31-ąją žmonės dar valgo ledus, o rugsėjo 1-ąją – jau nebe.
– Taip, išbandyta nemažai, o balansuojam mes tarp įvairių (prekybos – red.) formų. Ledainę Vilniuje turėjome lygiai metus, nuo gruodžio iki gruodžio, tad praėjome visą metų ciklą. Pačios ledainės idėjos į stalčių nenukišom, galima sakyti, esame lengvose paieškose, tačiau galbūt pakeitėme strategiją, kaip iki jos ateiti. Vasarą, jei tik ji šilta, mus labai džiugina prekyba iš ledų vežimėlių, žmonės jau priprato, kur jų ieškoti, tiekiame ledus kai kurioms kavinėms. Aišku, kur beprekiautume, visada iš naujo nustebina, kaip atėjęs ruduo ledų sezoną lyg kirviu nukerta – rugpjūčio 31-ąją žmonės dar valgo ledus, o rugsėjo 1-ąją jau nebe (juokiasi). Dėl viruso paskelbtas karantinas stumtelėjo į priekį aktyviau vystyti ledų pristatymą į namus – darėme tą dar per Kalėdas, atnaujinome šių Velykų proga. O dabar vystome projektą Palangoje – kaip ir pernai su savo ledais būsime Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje.
– Prognozuojama, jog dėl viruso grėsmės ir išliksiančių kelionių suvaržymų daug lietuvių šiemet liks vasaroti Lietuvoje. Kokios buvo tavo nuotaikos karantino metu ir kaip žvelgiate į vasarą?
– Žinoma, per karantiną buvo įvairiausių apmąstymų, taip pat ir nerimo, tačiau nuveji jį lauk ir kuri, darai. Kaip ten sakoma – „kiekvienas turėjome laiko atsigręžti į save, pamąstyti, ką norime daryti...“ (juokiasi). Kalbant apie ledų verslą, pasikartosiu – viskas čia priklauso nuo orų. Jei jie bus geri – viskas bus faina. Jei visi lietuviai liks čia, pramogaus, bus geri orai – vasaros sezono verslus tai, aišku, džiugins.
-
Skonio ir kainos testas: ką ir už kiek siūlo lietuviškos ledų manufaktūros?
-
Dieną – policininkas, vakare – konditeris: Kauno pareigūnas nėrė į „raw“ tortų verslą
-
Šaltieji vasaros palydovai: išskirtinės vietos Vilniuje, kur galima ragauti įdomiausių ledų
-
Ieva Šidlaitė: „Laukinių valgomų augalų Lietuvoje begalės, skonių – nerealiai daug“
– Nuėjus į bet kurią didesnę parduotuvę ir pažvelgus į ledų šaldytuvus, akivaizdu, jog visą vasarą kad ir kasdien galima valgyti vis kitus. Kuo kitokie yra nišinių gamintojų ledai, kas yra būtent jų pirkėjas?
Prisidedame prie naujų tendencijų vystymo, įvairovės, sakyčiau, esame savotiški didžiųjų ledų gamintojų padų kutentojai.
– Paprastai kalbant, juk kiekvienoje nišoje yra dideli, ir yra maži – korporacijos ir mažiukai, kurie kitaip žvelgia į produkto gamybą. Čia gera analogija su kavos skrudintojais – yra didieji, masiniai, yra mažieji, nišiniai. Lietuvoje mažųjų ledų gamintojų nėra daug, 4–5, tačiau mes prisidedame prie naujų tendencijų vystymo, įvairovės, sakyčiau, esame savotiški didžiųjų ledų gamintojų padų kutentojai. Aš pats niekada nesijaučiau sausas biznierius – man svarbu sukurti pridėtinę vertę, skatinti sąmoningumą. Mažas verslas išvis nėra tiems, kurie ieško paprasto gyvenimo. Žinoma, susikūrėme savo verslo vietas, tačiau visada išlieka svarbus siekis padaryti įdomiau, kitaip, o ne tiesiog patogiai įsitaisyti, norime parodyti, kad galima žaisti su įvairiausiais skoniais, kad ledai gali nešti žinutę. Na, o mūsų auditorija ir yra tokia, kuriai įdomūs tie žaidimai, tai, kas pagaminta su meile, su fantazija.
– Per kelis sezonus, kai dirbate, ko gero, jau išsigrynino, kokius ledų skonius lietuviai labiausiai mėgsta.
– Taip, žinoma, galima net išvardinti aiškų populiariausių mūsų ledų trejetuką, tai braškiniai, pistacijų ir šaltalankių ledai, jų visada parduodame daugiausiai.
– Ar tai ir tavo paties mėgstamiausi ledai, o gal kaip kūrėjo net nekorektiška klausti, čia lyg klausti tėvų, „kuris vaikas mylimiausias?“.
– Iš dalies gal tai ir panašu, kaip su vaikais (juokiasi), kita vertus, esant galimybei, paprastai renkuosi ir valgau naujausius sukurtus ledus – norisi darsyk juos pažinti, patikrinti, pasvarstyti, gal gaminant dar kažką keisti. Išduosiu, jog ko nevalgau – tai braškių, pistacijų ir mangų ledų (juokiasi). Gal taip darau ir dėl to, kad jų liktų kitiems, nes jie juk populiariausi. Tačiau išduosiu, kad šią vasarą jau yra ir dar bus skonių naujienų.
– Mano mėgstamiausi tavo kurti ledai – su obuoliu ir cinamonu. Įdomu, kaip šauna į galvą vieno ar kito derinio idėja? Minėjai, kad jau yra išsigryninę populiariausi ledai, tad iš kur tas azartas kurti naujus?
– Net kai žmogus jau turi mėgstmiausius ledus, kai tik yra galimybė, siūlau paragauti ir kitokių – ne dėl to, kad siūlau jam pakeisti mėgstamiausius, tikrai ne, tačiau dėl to, kad išbandytų naujieną. O įkvėpimai naujiems derinams ateina įvairiai – iš šnekėjimo su bičiuliais, žmonių, kurie susiję su maistu. Net kai jau yra idėja, didelis darbas yra rasti skonio balansą: pradedi daryti, stebėti, ragauti, galvoji, kas tiktų... Dažnai pasijuokiu, kad išrasti ką nors naujo sunku, bet gali adaptuoti, pridėti savo skonį. Pavyzdžiui, viena iš naujienų yra medaus ledai, man juos bene įdomiausia dabar ragauti.
– Mini, jog išrasti ką nors naujo sunku, tačiau naujausia skonių kolekcija, kai ledus derinai prie leidyklos „Dvi Tylos“ išleistų knygų, stebina – mėlynosios spirulinos, lietuviško miško pušų, Lietuvos pievų ramunėlės ir kiti ledai... Papasakok, kaip gimė toks projektas?
– Jau minėjau, jog nuo praėjusios vasaros su savo ledais esame Palangos vasaros skaitykloje. Tai ypatinga vieta, ne visi, besilankantys Palangoje, ją žino, tad visiems rekomenduoju aplankyti. Dar prieš čia įsikurdami pernai ieškojome įdomių kolaboracijų, taip praėjusią vasarą sukūrėme ledų ir garso projektą – savo srities profesionalai sukūrė garsus, mes – ledus. Žmonės skaitykloje galėjo užsidėti ausines ir ragauti specialiai sukurtų ledų. Mano kolegė Eglė yra didelė knygų mėgėja, tad šiemet atsigręžėme į knygas – gavau užduotį sukurti ledų skonius, įkvėptus nedidelės leidyklos „Dvi Tylos“ išleistų knygų. Taip atsirado 6-ių skonių ledai, įkvėpti 6-ių labai skirtingų knygų – skirtingų ir savo tema, ir nuotaika, ir spalvomis. Palangos vasaros skaitykloje bus galima ragauti tų ledų, vartyti visas su jais susijusias knygas, planuojame, jog šiame projekte tilps ir pokalbių ciklas su tų knygų autoriais. Beje, kviečiu į šią vietą ne tik dėl ledų, kavos, ta vieta tikrai išskirtinė: su periodika, lėtu laiku, šachmatais, ąžuolu vidiniame kiemelyje...
