Manoma, kad grietinė pradėta gaminti Rusijoje XVII a., o šio produkto ištakos siejamos su mongolų alkoholiniu gėrimu kumysu iš rauginto kumelės pieno. XX a. pirmoje pusėje grietinės gamybos tradicijos įsigali rytų Europos, Ukrainos, Vokietijos ir Rusijos nacionalinėse virtuvėse. Tradiciškai grietine skaninami lietuvių nacionaliniai patiekalai – cepelinai, bulviniai blynai, varškėčiai, kugelis. Grietine gardiname ne tik sriubas, salotas, dedame į padažą, troškinius, bet ir naudojame tešlos, konditerinių kepinių gamybai.
Lietuviai ištikimi riebiai grietinei
Nuo ankstyvo ryto UAB „Rivona“ Alytaus pieninėje vyksta darbas. Ceche stovi 14 talpų po 4, 6 ir 10 tonų, kuriose gaminama grietinė, grietinėlė ir jogurtas. Šiandien raugiama 30 proc. riebumo grietinė, kurią labiausiai mėgstame. „Piemenėlio“ grietinė gaminama iš saldžios grietinėlės, kuri užraugiama su pienarūgščių bakterijų raugu, palaikoma per naktį, ryte patikrinamas rūgštingumas, permaišoma, atvėsinama ir išpilstoma į pakuotes – indelius arba maišelius.
Pasak gamybos vadovės Laimos Balionienės, 30 proc. riebumo grietinė gaminama 2–3 kartus per savaitę visus metus, šiam produktui neturi įtakos sezoniškumas. „Lietuvių skoniui ši grietinė tinkamiausia, ji turi būti riebi, skanu ir sriubą pagardinti, ir į padažą įmaišyti“, – sako L.Balionienė.
Riebi grietinė mėgstama ne tik dėl geresnio skonio. Grietinės maistinė vertė priklauso nuo riebumo – kuo ji riebesnė, tuo joje daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios itin svarbios žmogaus organizmui. Didesnis grietinės riebumas taip pat lemia didesnį A ir E vitaminų kiekį.
Liesesnės grietinės sezonas – vasarą
L.Balionienė, kaip ir ceche dirbantys kolegos, valgo tik 30 proc. „Piemenėlio“ grietinę. Žinoma, riebesnio produkto norisi labiau žiemą. Vasarą riebią grietinę keičia natūraliu 3 proc. riebumo jogurtu, kurį naudoja daržovių salotoms iš savo daržo paskaninti. „Šis jogurtas dar geriau nei liesesnė grietinė“, – tvirtina gamybos vadovė.
„Norfos“ pirkėjai daržovių salotas mėgsta valgyti su 12–15 proc. riebumo „Piemenėlio“ grietine. Jų sezonas prasideda vasarą, todėl ir liesesnės grietinės pagaminama daugiau: 2–3 kartus per savaitę, o šiuo metu tik kas antrą savaitę.
Gamina natūralią grietinę be priedų
Grietinė yra ilgai galiojantis produktas. Technologas Linas Sieniutis pasakoja, kad vartojimo terminas nustatomas įvertinus gamybos technologinius procesus, išpilstymo būdą, atliekami cheminiai ir mikrobiologiniai tyrimai. Paprastai grietinę galima vartoti 25 dienas, žinoma, viskas priklauso nuo laikymo sąlygų. „Jeigu atidarysite pakuotę, pasemsite grietinę nešvariu šaukštu, produktą reikėtų suvartoti greičiau“, – perspėja technologas.
Atidarę grietinės indelį pastebime, kad ji gali būti ne vienodos spalvos – nuo gelsvos iki balkšvos. L.Sieniutis paaiškina, kad grietinės spalva priklauso nuo pieno kokybės – vasarą jis gali būti gelsvesnis, žiemą balkšvesnis, dramblio kaulo spalvos.
„Geltoną spalvą gali išduoti ir grietinėje esantys papildomi priedai, tai būdinga grietinės ir augalinių riebalų mišiniams“, – teigia technologai ir pabrėžia, kad jų ceche gaminama tik natūrali grietinė.
Maišeliais pirkti ekonomiškiau
Prieš dvejus metus „Rivona“ pradėjo gaminti 40 proc. riebumo grietinę. „Toks produktas atsirado pirkėjams pageidaujant. Tai tikra kaimiška grietinė, gaminama iš grynos grietinėlės. Vieni riebią grietinę naudoja maistui skaninti vietoj 30 proc., taip pat ji skirta konditerijos gaminiams“, – sako L.Balionienė.
Pirkėjų patogumui, 30 proc. grietinė pilstoma į 800 g maišelius. Pasak technologų, juos perka didelės šeimos, kepyklėlės ir šiaip praktiški žmonės. „Grietinės kaina maišeliuose draugiškesnė pirkėjui nei indeliuose“, – sako N. Varževičienė.
Jai pritaria ir gamybos vadovė, kuri taip pat perka „Piemenėlio“ grietinę maišeliuose – pasirinkimą nulemia kaina: „Namuose grietinę galima persipilti į stiklainį – tuomet kabini šaukštu ir jausmas toks, kad valgai tikrą grietinę, kaip senais laikais.“
L.Sieniutis duoda dar vieną praktišką patarimą: 30–40 proc. grietinę galima skiesti kefyru – tai taip pat ekonomiškas sprendimas, be to, galima susimaišyti tokio riebumo grietinę, kokios nori.
Grietinėje – sveikatos ir grožio vitaminai
Jei lietuvis negali įsivaizduoti savo raciono be grietinės, tai nemaža pasaulio dalis tokio produkto net nežino – pietų Europoje ar Azijoje jos nerasite nė su žiburiu. Tai lėmė ir klimato sąlygos, ir žemės ūkio, ir mitybos tradicijos. L.Balionienė prisimena, kaip jai teko 7 mėnesius gyventi Ispanijoje, ir vienas dalykas, kurio jai labai trūko – tai grietinė, ten parduotuvėje jos nenusipirksi.
Grietinė yra maistingas ir kaloringas produktas, turi daug baltymų, riebalų ir kalcio. Grietinė vertinga kaip puikus kalio, vitaminų A, E, D, C B grupės šaltinis.
Grožio specialistai pataria, kad jei norite turėtų gražią ir lygią veido odą – valgykite grietinę.
Mažiau grietinės turėtų valgyti antsvorį turintys žmonės, taip pat padidėjusį cholesterolio kiekį.
Sveikam žmogui, kuriam per dieną reikia 2000–2200 kcal ir kuris nevartoja kitų gyvūninės kilmės riebalų (pvz., sviesto), per dieną gali suvalgyti 3–4 šaukštus, o turintieji sveikatos sutrikimų tik 2–3 šaukštus grietinės.
Medaus tortas – lietuviškos konditerijos klasika
Konditerijos gaminiams gamybos vadovė L.Balionienė pataria naudoti 40 proc. grietinę – iš jos pagamintas kremas išlaikys reikiamą konsistenciją, pasitarnaus kaip „rišamoji“ medžiaga sluoksniuotos tešlos tortams.
Kaip tik tokios „Piemenėlio“ grietinės reikės gaminant bene skaniausią lietuvišką medaus tortą.
Lakštams reikės:
- 100 g sviesto,
- 100 g natūralaus medaus,
- 200 g rudojo cukraus,
- 1 arb. š. malto cinamono,
- ½ arb. š. malto muskato,
- ½ arb. š. maltų kvapiųjų pipirų,
- ¼ arb. š. maltų gvazdikėlių,
- 3 didelių kiaušinių,
- 560–600 miltų,
- 1 arb. š. kepimo miltelių,
- žiupsnio druskos.
Kremui:
- 1 l „Piemenėlio“ grietinės (30–40 proc.),
- 200 g cukraus,
- 1 arb. š. vanilinio cukraus,
- 1 citrinos nutarkuotos žievelės,
- 2 valg. š. citrinos sulčių,
- 250 ml riebios „Piemenėlio“ grietinėlės (35–36 proc.).
Gaminimas:
Pirmiausia paruoškite lakštus. Į puodą sudėkite sviestą, medų, suberkite rudąjį cukrų, maltą cinamoną, muskatą, kvapiuosius pipirus ir gvazdikėlius. Maišydami kaitinkite ant vidutinio dydžio ugnies, kol visi ingredientai susijungs į vientisą masę. Nukelkite puodą nuo ugnies ir atvėsinkite masę iki kambario temperatūros. Įmuškite kiaušinius ir gerai išplakite elektriniu plaktuvu.
Sumaišykite 4 puodelius miltų, kepimo miltelius ir žiupsnį druskos, suberkite mišinį į plakinį. Tešla turi būti glotni ir minkšta. Padalinkite tešlą į aštuonias lygias dalis, kiekvieną jų suvyniokite į maistinę plėvelę ir palaikykite šaldytuve apie valandą.
Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių temperatūros, tešlą iškočiokite ir iškepkite torto lakštus.
Paruoškite kremą: išplakite grietinę su visais nurodytais ingredientais, įmaišykite atskirai išplaktą grietinėlę. Torto lakštus pertepkite kremu, lakšto trupiniais pabarstykite torto kraštus ir viršų.
Mėgsta ne tik žemaičiai
Iš riebios, 40 proc. grietinės pasigaminkite kastinio. Žemaičiai didžiuojasi, kad jų regiono patiekalas vertinamas dėl savo unikalaus skonio ir išskirtinumo. Tikrai ne kiekvienam lietuviui pavyksta pasigaminti šį užkandį. Žemaičiai kastinį gamina iš grietinės, rūgpienio bei sviesto su prieskoniais.
Kastiniui reikės:
- 0.5 l „Piemenėlio“ 40 proc. riebumo grietinės,
- 1 valg. š. „Piemenėlio“ sviesto,
- 1 arb. š. kmynų,
- žiupsnelio druskos.
Gaminimas:
Kelias valandas riebią grietinę palaikykite kambario temperatūroje. Į gilų dubenį įdėkite šaukštą minkšto sviesto ir užpilkite stikline grietinės.
Dubenį įstatykite į kitą indą su šiltu vandeniu ir maišykite mediniu šaukštu. Kol dar nėra pasukų, įmaišykite šaukštą grietinės ir maišykite tol, kol bus sunaudota visa. Kai pradės tirštėti, pasūdykite, suberkite kmynus, druską ir gerai išmaišykite. Patiekite su karštomis virtomis bulvėmis. Skanaus!
