Livija Gradauskienė: „Man geriausias tortas – žalia lašiša su avokadu ir bulvytėm“

Radijo laidų vedėja Livija Gradauskienė prisipažįsta, jog įkvėpimas gaminti kokį įdomesnį patiekalą ją aplanko tik tada, kai yra vardan ko tai daryti. Dar labiau ji mėgsta džiaugtis kitų gamintojų talentais. O štai parduotuvėje Livija tampa gudria pirkėja – nors ir be sąrašo, perka kūrybiškai ir racionaliai. Pokalbis su „Maxima“ projekto „Palyginkime“ veidu – apie paprastą, bet skanų maistą, mėsos atsisakymą ir mėgstamiausius produktus. 


Livija Gradauskienė
Livija Gradauskienė / „Maxima“ nuotr.

– Yra žmonių, kurie gyvena tam, kad valgytų, yra tokių, kurie mielai maitintųsi supresuotomis maisto medžiagų piliulėmis. Livija, kur esate jūs tarp šių kraštutinumų – kiek jums svarbu maistas ir su tuo susiję ritualai?

– Jei reikėtų rinktis, ar valgyti fantastišką vakarienę vienai, ar graužti džiūvėsėlį, bet su puikia kompanija ar įdomiu žmogumi, net negalvodama rinkčiausi džiūvėsėlį. Jei atsitinka taip, kad kelias dienas lieku viena, apskritai bandau atprasti nuo maisto (šypsosi) Nebent kažkas kur nors kviečia užvalgyt – tada mielai. Tiesiog, labai nemėgstu sukiotis virtuvėje. Aš valgau labai paprastai – man kiaušinienė ar čiabata su geru alyvuogių aliejum ir pomidoru – tobuli pietūs.

– O kas ruošia pusryčius, pietus, vakarienes šeimai? Gal esate susidarę grafiką ar gaudote įkvėpimą?

– Mano vyras Marius puikiai gamina – jis tą mėgsta, turi kulinaro talentą. Jį, beje, matyt, paveldėjo abu vaikai, ypač dukra, kuri turi itin subtilų skonį, gamina stebuklingus dalykus ir kartais maitina mamą. Tai gerai užauginau vaikutį (šypsosi). Man įkvėpimas gaminti ateina retai, bet jei ateina, tai tik tada, kai yra vardan ko gaminti. Neseniai užsimojau draugus vaišinti trinta burokėlių sriuba su apelsinais ir ožkos sūriu. Puikus receptas. Net šašlyką esu užmarinavus, kai reikėjo. Bet reti tie nušvitimai.

– Tad jei patiekalai „pasigamintų patys“, ar rinktumėtės tokį variantą, ar vis dėlto pats patiekalo ruošimas turi žavesio ir magijos?

– Aš mielai parneščiau maišiuką iš parduotuvės ir jei iš jo iššoktų lėkštės su pagamintais patiekalais, tikrai nesibarčiau, kad neleido man niekas bulvių paskusti (juokiasi).

– Kai jau gaminate, kas jums geriausiai pavyksta ir ką labiausiai mėgstate valgyti?

– Jei jau tenka organizuoti karšto maisto, visai sėkmingai gaminu lazaniją iš visko, kas yra namie. Ir varškės apkepas visai mielai pavyksta žiemos vakarais, bet labiausiai mėgstu džiaugtis kitų gamintojų talentais. Štai, ką tik vyras pagamino tailandietišką Pad Thai su krevetėm – tiesiog ėmimas dangun…

– Jei reikėtų rinktis – mėgstamas vaisius ar šviežia mielinė bandelė, kas laimėtų? Ar mėgstate saldumynus?

– Saldumynų nemėgstu visai jokių. Na, jei karamelė su druska, dar kažkaip, bet man geriausias tortas – žalia lašiša su avokadu ir bulvytėm. Sukapoji kubeliais, sudedi sluoksniais, alyvuogių aliejaus... Net torto formą suformuoji – fantastika.

– O kas jūsų šeimoje atsakingas už maisto produktų pirkimą, ar tai vargas, ar malonumas?

Labai mėgstu pirkti tada, kai galiu atrasti kokybišką daiktą už gerą kainą. Brangūs dalykai manęs visai nedžiugina, o slegia.

– Dažniausiai maistą perku aš, nes mano darbų grafikas tam palankesnis. Aišku, tuo būdu ir meniu namuose toks labiau „pagal mamytę“. Nes aš su dešryte ar batonu negrįžtu. Ir nieko: nėra ir nereikia, puikiai ir juodą duoną suvalgom. Aš mėsos nevalgau, tai, nors namiškiai ją valgo, bet žuvis pas mus nutinka dažniau – visiems į naudą. Na, ir kaip sporto mėgėja dar ir į šeštą aukštą su maišais palaipau, sveika juk! Šiaip aš labai mėgstu pirkti tada, kai galiu atrasti kokybišką daiktą už gerą kainą. Brangūs dalykai manęs visai nedžiugina, o slegia. Aš visai gudri pirkėja. Pamatytumėt mano vonios spintelę – pridėta nemažai gerų dalykų. Nes kam pirkti tada, kai jau labai reikia ir mokėti daugiau, kai gali nusipirkti į priekį su kokia 40 proc. nuolaida. Arba gero alyvuogių aliejaus virtuvėje irgi ne vienas butelis stovi. Mes jo labai daug suvalgom, tai užmačiusi gerą kainą – imu. Net suknelėms galioja tas pats. Neinu tiesiog pavaikštinėti į parduotuvę – draugė stilistė praneša, kur turiu nueiti ir kažką „teisingai“ nusipirkti. Mano galva, didžiuotis brangiais pirkiniais – puikybė. Aš didžiuojuosi, kai gerai prasisuku.

– Kiek esate ištikima maisto produktų prekių ženklams, o gal nuolat ieškot naujienų? Ar teikiate pirmenybę lietuviškiems gamintojams?

– Aš bandau pirkti protingai. Jei obuolys – tai lietuviškas, bet jei tas pats alyvuogių aliejus ar makaronai – tai itališki. Jei mocarela – tai itališka, jei baltas varškės sūris – tai, žinoma, lietuviškas.

– Perkate maistą su sąrašu, o gal visai spontaniškai?

– Oi, aš labai ne sąrašų žmogus. Perku kūrybiškai.

– Mėgstate apsipirkti vienoje parduouvėje, o gal verčiau keliauti per įvairias parduotuves, krautuvėles ir turgavietes?

Tiesą sakant, ne visada turgely būna pomidorų iš močiutės šiltnamio, būna juk iš tų pačių daržovių bazių.

– Ne, skirti tiek laiko, kad apibėgčiau ir turgelį, ir krautuvėlę, aš negaliu. Man reikia, kad būtų „čia ir dabar“. Ir greitai. Tiesą sakant, ne visada turgely būna pomidorų iš močiutės šiltnamio, būna juk iš tų pačių daržovių bazių. Aišku, kur kaime, vasarą – kitas reikalas...

„Maxima“ nuotr./Livija Gradauskienė
„Maxima“ nuotr./Livija Gradauskienė

– Be kokių 3–4 produktų neįsivaizduojamos jūsų virtuvės spintelės ar šaldytuvas?

– Labai geras alyvuogių aliejus – ir maistas, ir vaistas. Čiabata, pomidorai, mocarella. Pienukas į kavą.

– Pirkti produktus, kurie nukainoti, yra racionalu, tą ir darote, o gal akcijos jums nesvarbios – perkat tik tai, ko reikia?

– Kaip sakiau, alyvuogių aliejaus stengiuosi užsipirkti per akcijas, nes juk nepigus daiktas. O pomidorą reikia imti šviežią ir skanų. Nes, kad ir pigus, bet žalios cukinijos skonio gi nedžiugins.

– Jei palygintumėte dabartinę save ir Liviją studentę, kaip pasikeitė jūsų skonis ir maitinimosi įpročiai?

– Oi, aš vaikystėje vanodavau karbonadus su raugintais agurkėliais. Kai tik mama gaudavo deficitinės mėsos – kepdavo. Dabar pas mus net tie, kurie mėsą valgo, kiaulienos jau nebelabai mėgsta...

– Ar esate išbandžiusi kokias nors nevisavalgiškas mitybos sistemas – žaliavalgystę, veganizmą, dietą be glitimo. Kodėl tą darėte ir kokie įspūdžiai?

Jei jūs nekenčiate baklažano – nesikankinkit vien dėl to, kad kažkas pasakė, kad tai sveika.

– Aš jau seniai nevalgau mėsos. Tiesiog kažkada supratau, kad man jos nereikia. Didele gyvūnų gelbėtoja skelbtis negaliu, nes juk batus iš odos tai turiu. Tiesa, kailinių iš principo nevilkiu. O kam? Tarsi mirtum iš šalčio kažkam kailio nenudyrus. O dietomis apskritai netikiu. Turi tiesiog gyventi taip, kad sau nekenktum ir plius tai daryti su džiaugsmu. Bet koks savęs prievartavimas negali baigtis kažkuo geru. Jei jūs nekenčiate baklažano – nesikankinkit vien dėl to, kad kažkas pasakė, kad tai sveika. Geriau atiduokit jį man. Keptas su ožkos sūriu ir čimi čiuri žolelių padažu – žiauriai skanu.

– Gal galite duoti kokį patarimą žmogui, kuris itin nemėgsta apsipirkti, gaminti maisto?

– Siekite aukštumų, tapkite superiniu specialistu, kuriam mokės pasakišką algą ir valgykite tik prabangiuose restoranuose. Arba nedarykite problemos – kad tik tiek bėdos! – nueikite į parduotuvę, kur visko yra. Va, kaip mūsų mamoms teko suktis, kai parduotuvėj tuščios lentynos su šlapianka stūksojo... O gaminti galima ir žiauriai paprastai – sumuštinis su avokadu: ir paprasta, ir labai sveika, ir sotu. Nors dar geriau – gerą antrą pusę susirasti, kuri gamins skanumynus (juokiasi)

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų