– Iš pradžių pakalbėkime apie numatomas PVM lengvatas restoranams.
– Praeitą savaitę Seime Ingridos Šimonytės iniciatyva buvo pateiktas svarstyti 9 proc. PVM tarifo taikymo maitinimo įstaigoms pasiūlymas. Iš visų 27 Europos Sąjungos (ES) narių tokias lengvatas taiko jau 21 šalis, o mes apie jas kalbame jau pastaruosius pusę metų. Šio mokestinio sumažinimo idėja siekiame ne mažinti patiekalų kainas, o sutaupytas lėšas perskirstyti darbuotojų atlyginimams. Pernai restoranų verslo sektoriuje atlyginimai kilo apie 15 proc., tuo tarpu šalies mastu vidutiniškai augo 8 proc. Lengvatos taikymo iniciatoriai traktuoja tai kaip subsidiją ir pagalbą visam sektoriui. Mes labai tikimės, kad įstatymas birželio mėnesį Seime bus priimtas.
– Teko girdėti apie alkoholio apribojimų lauko prekyboje sušvelninimus.
– Liberalų iniciatyva bandoma atšaukti, mūsų manymu, perteklinius alkoholio prekybos lauko kavinėse apribojimus, kurie prieš dvejus metus buvo numatyti įvesti nuo 2020-ųjų vasaros sezono. Statistiškai Lietuvos restoranuose yra išgeriama tik 11 proc. viso šalyje suvartojamo alkoholio. Tai tikrai ne ta verslo sritis, su kuria reikėjo kovoti. Tuo metu tai buvo populistinis sprendimas. Dabar jis dar labiau apsunkina sektoriaus išgyvenimo sąlygas. Tikimės, kad verslo logika nugalės atskirų politikų ambicijas. Įstatymo taikymo detalės yra perduotos vietos savivaldai, todėl, jei tvarka bus liberalizuota, savivaldybės tikrai turėtų netrukdyti vietiniam viešojo maitinimo verslui atsitiesti po tokio smūgio.
– Ar nebijote, kad šie įstatymai nebus patvirtinti Seime, nes jų teikėjai – opozicija?
– Yra tokia baimė, nes dėl alkoholio ribojimų mažinimo valdantieji dar kol kas bijo eiti prieš savo išankstines priešrinkimines nuostatas, tuo tarpu PVM lengvatų klausimas turi daug palaikymo ir tarp valdančiųjų. Kardinaliai pasikeitus situacijai, tikimės, nuostatos galėtų būti peržiūrėtos, kad būtų taikomi logika bei realijomis paremti sprendimai.
– Kokios, jūsų manymu, šiuo metu opiausios 3 restoranų verslo problemos?
– Pirmoje vietoje, žinoma, tai, kad valstybė verslui kol kas padėjo labai minimaliai, kai tuo tarpu kitos ES šalys skyrė tiesiogines išmokas darbuotojams, kurie dėl veiklos draudimo negalėjo dirbti savo darbo. Tai buvo skirta tiesiogiai apeinant biurokratiją ir be jokio įmonių prisidėjimo. Buvo šalių, kurios skyrė vieno mėnesio apyvartos dydžio dotaciją įmonėms, kad šios galėtų amortizuoti veiklos uždraudimo nuostolius. Mes šį modelį taip pat siūlėme taikyti mūsų vyriausybei. Tačiau kol kas nėra jokios realios pagalbos, o viso restoranų ir viešbučių verslo nusivylimas valdžia – milžiniškas, nes dalinės subsidijos, kurios dabar taikomos, liečia tik paskolų palūkanas ir nuomos mokesčio dalinį kompensavimą.
Jeigu nesate paėmęs paskolos ir verslą vykdote nuosavose patalpose, jums nepritaikoma jokia šiuo metu siūloma subsidija.
Jeigu nesate paėmęs paskolos ir verslą vykdote nuosavose patalpose, jums nepritaikoma jokia šiuo metu siūloma subsidija. Net ir šiuo metu taikomas darbuotojų prastovos kompensavimas – įmonių, iš dalies veikusių šešėlyje, gelbėjimas, nes tie, kas mokėjo mažiausius atlyginimus, nuostolio nepatirs. Tuo tarpu įmonės, mokėjusios didesnius nei minimalius atlyginimus, gauna kompensaciją tik nuo MMA (minimalus mėnesinis atlyginimas) ir dar yra verčiamos prisidėti savomis lėšomis ir išlaikyti darbo vietą dar tris mėnesius po karantino, nors neturi jokių veiklos pajamų. Tai – visiškas absurdas. Dar apmaudžiau, kad, šalį užgriuvus stichinei nelaimei, verslo atstovai, visą savo gyvenimą mokantys mokesčius, vienintelį kartą prašo realios pagalbos, tačiau valstybė juos palieka likimo valiai. Juk žemės ūkyje, nušalus pasėliams, subsidijos mokamos be jokių papildomų sąlygų ir klausimų.
Kita opi problema – verslo ir veiklų išlaikymas. Ji susijusi su bendru ekonomikos atgaivinimo ir vartotojų mokumo išlaikymo klausimu. Čia sveikintinos visos skatinimo priemonės, mokesčių lengvatos, subsidijos, kompensacijos, veiklų liberalizavimas, lanksti darbo apmokėjimo sistema (yra siūloma valandinio apmokėjimo forma už faktiškai išdirbtą laiką). Taip pat kyla iššūkių, kaip paskatinti atvykti turistus iš kaimyninių šalių. Be to, nepamirškime vietinio turizmo, kuris pernai siekė 50 proc. viso iš 4 000 000 apsilankiusių svečių.
Trečias aktualus klausimas susijęs su restoranų tinklais, kurie šiuo metu negali pretenduoti į jokias priemones, taikomas SVV (smulkusis ir vidutinis verslas – red.) įmonėms, nes jose dirba daugiau nei 250 darbuotojų ir jos priskiriamos didelėms įmonėms. Šių įmonių restoranai yra skirtingose vietose, jie veikia kaip ir kitos maitinimo įstaigos, tik jų veikla organizuojama centralizuotai. Dabar Lietuvoje yra 6 stambūs restoranų tinklai, juose dirba nuo 600 iki 1 200 darbuotojų. Jie visą savo veiklą vykdo skaidriai, moka didžiausius oficialius atlyginimus, todėl jų nuostoliai šiuo metu didžiausi ir parama jiems yra pati aktualiausia. Nesunku suskaičiuoti, kiek žmonių netektų darbo, užsidarius šiems verslams.
– Kaip jums atrodo, ar Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva leisti nemokamai veikti lauko kavinėms miesto skveruose, aikštėse gali išgelbėti situaciją?
Kol oras gerokai neatšils, o lankytojai nuo lietaus negalės pasislėpti patalpoje, lauko kavinės veikla bus labai problematiška.
– Paskelbus šią iniciatyvą, kitą dieną buvo gauta daugiau nei 600 paraiškų. Akivaizdu, jog pasiūlymas aktualus ir savalaikis. Lauko kavinės šiandieną labai atsargiai atsidaro ir žiūri, ar kiekvieno darbuotojo atšaukimas iš prastovos, žymiai sumažėjus srautams ir juos dirbtinai ribojant, atsiperka ekonomiškai. Kol oras gerokai neatšils, o lankytojai nuo lietaus negalės pasislėpti patalpoje, lauko kavinės veikla bus labai problematiška, todėl šiuo metu po keletą staliukų lauke atsiras ten, kur vyko išsineštinė prekyba. Be to, taikomi atstumų tarp staliukų ir šaligatvių, praėjimų normatyvai riboja daugelio senamiestyje veikiančių kavinių galimybes, todėl Vilniaus savivaldybės dovana verslui išties labai sveikintina. Viliuosi, su laiku pavyks sumažinti ir Sveikatos ministerijos nustatytus normatyvus.
-
Restoranuose – įtampos metas: vieni viliasi pratempti iš užsakymų, kiti mato masinę katastrofą
-
Organizatoriai laikinai stabdo „30 geriausių restoranų“ rinkimus ir kviečia palaikyti tuos, kurie dar dirba
-
Verslas lauko staliukus jau ruošia, bet nuogąstauja, kad nebus kam prie jų prisėsti
-
Dėl karantino kovą restoranų ir barų apyvarta smuko 46,5 proc. mažmenininkų –10,4 proc.
– Kokias gastronominio verslo galimybes matote artimiausioje ateityje?
– Kai mūsų šalis bus nepasiekiama iš kitų šalių, o lietuviai negalės keliauti į užsienį, vietinio turizmo rinka turėtų nesunkiai atsigauti. Kartu su agentūra „Keliauk Lietuvoje“ rengiame įdomius maršrutus ir dirbame prie jų pristatymo vartotojams. Čia itin aktualios tampa mūsų organizuojamos „Lietuvos gastronomijos savaitės“ ir kitos gastronominio turizmo iniciatyvos. Tikiu, kas saugios kelionės su šeima automobiliu šiais metais bus labai populiarios. Mažesnių miestų restoranai, dvarai, kaimo turizmo sodybos, unikalūs vietiniai produktai, jų pažinimas, paragavimas – artimiausios ateities maršrutai. Būtų gerai, kad šalis turėtų bendrą informacijos apie galimas keliones po Lietuvą sistemą. Tai – patraukli kelionių tema ir kaimyninių šalių turistams. Latviai jau pamėgo Lietuvą, kaip ir lietuviai Latviją, todėl mūsų laukia dar daug atradimų.
Šis interviu pirmiausiai buvo publikuotas interneto portale apie gastronomiją, gėrimus ir vartojimo kultūrą Skonis.lt.
