„Maisto vartojimas turi kur kas platesnę reikšmę nei tik valgymas. Valgant svarbu ne tik patenkinti fiziologinius poreikius – t. y. numalšinti alkį, bet ir pažadinti žmogaus pojūčius, prisiminimus, emocijas ar net įkvėpti naujoms mintims. Tai patirtis, kuri prasideda išvydus maistą ir tęsiasi jį skanaujant. Taigi, patiekiant maistą yra vienodai svarbūs visi aspektai – tiek vaizdas lėkštėje, tiek jo skonis“, – sako J. Mazūrienė.
Ji pastebi, kad maisto ruoša namuose lietuviams tampa nebe greita alkio numalšinimo priemone, o savotiška pramoga. Pasak jos, svarbiausia nebijoti eksperimentuoti ir išlaisvinti fantaziją, nes maisto gaminimas gali tapti nauja „erdve“ kūrybai ir bendravimui su kitais.
„Maisto ruošimas – tai istorijos pasakojimas, todėl drąsiai fantazuokite“, – ragina maisto dizaino studijos įkūrėja. Pasak jos, kartais iš pažiūros visai paprastiems produktams, pavyzdžiui – morkoms – galima suteikti neįprastą akį traukiančią išvaizdą ir naują tekstūrą. Vietoje įprastai pjaustytų morkų ji siūlo pagaminti ryškiaspalvę piurė, kuri ne tik dailiai atrodys lėkštėje, bet ir suteiks morkoms naują skonį.
Dar vienas neįprastas, tačiau be abejonės akį traukiantis būdas, tinkantis bet kokioms daržovėms ar vaisiams ruošti – tai sveikas trintų džiovintų produktų užkandis. Pasirinktos daržovės ar vaisiai, pavyzdžiui pomidorai ar bananai, sutrinami, plonu sluoksniu paskirstomi ant kepimo skardos ir išdžiovinami orkaitėje. Taip gaunamas plonytis popierių primenantis traškutis, kurį galima valgyti kaip sveiką užkandį ar naudoti patiekalų dekoravimui.
„Vienas bei tas pats produktas savyje slepia didelę skonių įvairovę, atsiskleidžiančią priklausomai nuo to, kaip yra pjaustomas, pavyzdžiui, smulkiai ar stambiai, šiaudeliais ar geometrinėmis formomis, kaip yra apdorojamas – kiek laiko verdamas ar kepamas, netgi kaip dedamas į burną ir kaip ilgai kramtomas“, – pastebi J. Mazūrienė.
Vis tik, pasak jos, ruošiant įvairius daržovių patiekalus ar garnyrą, egzistuoja tam tikra tvarka. Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į spalvas ir stengtis lėkštėje nepadauginti vienos spalvos daržovių, kad visas patiekalas nebūtų tik žalias ar tik raudonas. Taip pat, reikėtų vengti į patiekalą sudėti itin daug skirtingų tarpusavyje nederančių spalvų daržovių.
„Spalvų derinimas lėkštėje, toks pat svarbus, kaip ir tapyboje, architektūroje ar madoje. Mano patarimas – kartais pažvelgti į mus supančią aplinką, kur pamatysime, kad gamta, tai geriausias sukurtas paveikslas“, – sako J. Mazūrienė. Renkantis, kokius ingredientus naudoti, ji pataria vadovautis intuicija. Pasak jos, intuityvus valgymas išties palengvina pasirinkimą, mat organizmas pats parodo, ko jam labiausiai reikia.
Maisto dizaino studijos įkūrėja atkreipia dėmesį, kad daržovių ir vaisių pasaulyje spalvos turi ypatingą reikšmę. Paprastai jų spalva nusako ir tai, kokių naudingų medžiagų ir vitaminų juose yra.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kiekvienam žmogui per dieną suvalgyti 400 g vaisių ir daržovių – maždaug penkias saujas. Tai daryti skatina ir pasaulyje ne vieną dešimtmetį vykstanti kampanija „Penki per dieną“, prieš kelis metus ir Lietuvoje. Kampanija „Penki per dieną“ yra pagrindinė programos „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimas Lietuvoje“ priemonė. Kampanijos tikslas – paskatinti mūsų šalies gyventojus gyventi sveikai ir suvalgyti per dieną bent penkis Europos Sąjungoje užaugintus šviežius vaisius ar daržoves.
