Panašu, jog nuotaikos gana pozityvios, o vieno naujo projekto vystytojai tik ir laukia karantino pabaigos, kai galės startuoti su dar viena didžiule erdve ir daugiau kaip dviem dešimtimis maisto operatorių po vienu stogu.
Maisto halėse neretai kuriasi mažieji verslai, kai kurių jų savininkai išvis žengia pirmuosius žingsnius restoranų versle, bando savo jėgas. Tad pirmas karantinas daliai jų tapo išbandymo laiku, išgyvenusieji iki vasaros ja džiaugėsi, tačiau antrasis karantinas ir vėl ėmė guldyti ant menčių.
Žinoma, lengviau ėjosi ir einasi tiems, kas ir iki karantino aktyviai dirbo su maisto pristatymu, pagaliau, naudodami socialinius tinklus mezgė tvirtą ryšį su ištikimais lankytojais, subūrė lojalų jų ratą. Tačiau vienu svarbiausių išlikimo faktorių tapo maisto halių steigėjų lankstumas, o jiems, siekiantiems nelikti išvis be nuomininkų, teko solidarizuotis su turimais nuomininkais – mažinti nuomos kainą, skelbti „nuomos atostogas“, dalintis gautomis subsidijomis ir pan.
