Ar tiesa, kad cepelinai – vis dar dažniausiai užsisakomas patiekalas Palangoje? Ir kodėl į meniu įtraukti šaltibarščius šį sezoną nutarė įtraukti anksčiau jų netgi vengęs gurmaniškas restoranas? Ir kodėl su turistais iš užsienio – paprasčiau nei su lietuviais?
Tai pabandėme išsiaiškinti kartu su įvairių maitinimo įstaigų Palangoje atstovais.
Armėniška virtuvė mėgstama daugiau nei dešimtmetį
Jono Basanavičiaus gatvėje jau 14 metų įsikūrusi kavinė „Armėniška virtuvė“. Jos savininkė, už armėno ištekėjusi palangiškė Inga Drakšaitė, patikino, kad verslas greit įsivažiavo, žmonės iš karto pamėgo armėniškus skonius. Mėgsta iki šiol, o dauguma patiekalų čia nesikeičia jau daug metų.
Populiariausi – armėniškos sriubos (bosbaš, chašlama), čenachai, šašlykai, baklažanų suktinukai. Iš gėrimų dažnai užsisako armėnišką degtinę, granatų vyną. Tačiau tarp mėgstamiausių patiekalų ir lietuviškas akcentas – šaltibarščiai.
Ingos teigimu, naujovės pasiteisina ne visada. Anksčiau asortimentas buvo gausesnis, tačiau pamačius, ką lankytojai mėgsta labiau, dalies patiekalų atsisakyta. Kartą į meniu buvo pabandyta įvesti ir vadinamuosius armėniškus šaltibarščius, tačiau svečiai vis tiek reikalavo lietuviškų.
„Armėnijoje tokia sriuba vadinasi gruška – ji balta, ten nėra burokėlių. Bet pabandėme ir žmonės nesuprato“, – prisiminė Inga.
Kaip pasakojo I.Drakšaitė, jos restorane lankosi norintys pavalgyti sočiai, taip pat mėgstantys aštriau. „Žmonės pripratę ir eina. Mūsų porcijos yra po 300 gramų keptos mėsos, tai dauguma net nesuvalgo, prašo išsinešti“, – patikino ji.
Armėniški patiekalai mėgstami ne tik Palangoje apsilankančių lietuvių poilsiautojų – tokie skoniai priimtini ir rusams, baltarusiams, latviams. Inga pastebėjo, kad pastaruoju metu čia pradėjo lankytis kaip niekad daug estų. Tiesa, pripažino, kad šis sezonas kitoks – po karantino nėra nei vokiečių, nei anglų.
„Tačiau kiek uždirbame, tiek užtenka. Svarbu, kad mūsų čia, nes visada norėjome atsidaryti kažką savo“, – šypsodamasi pridūrė I.Drakšaitė.
Reikalauja lietuviškų patiekalų ir daugiau kokybės
„Sporto lizdo“ direktorius Darius Miklovas, paklaustas apie populiariausius patiekalus jo kavinėje, atsakė tiesiai šviesiai: „Populiariausi yra kuo pigesni.“
Tai – balandėliai, žemaičių blynai, šonkauliukai, picos, lietuviškas karbonadas, troškiniai, jautienos žandas ir, žinoma, cepelinai. „Žmonės jų nori, ir ne bet kokių, ne šaldytų, o natūralių“, – pridūrė D.Miklovas.
Pasak Dainiaus, čia apsilankantys poilsiautojai renkasi pavalgyti sočiau ir truputį riebiau. „Vis tiek energijos reikia“, – mano jis.
Kavinės vadovas įsitikinęs, kad maisto naujovės Palangoje būtinos – juk keičiasi tendencijos. Tačiau keičiasi ne tik tai, bet ir, anot Dariaus, žmonių supratimas apie maistą. Pastaruoju metu jiems bet ko jau neįsiūlysi.
„Žmonėms jau reikia daugiau kokybės, maistas turi būti geras – jie nebevalgo tik tam, kad bet kuo užkimštų skrandį. Dabar jau geriau supranta apie maistą ir nori, kad jis būtų atitinkamai patiektas, skanus, kokybiškas“, – pasikeitusius poilsiautojų lūkesčius apžvelgė D.Miklovas.
Užsieniečiai, pasak jo, renkasi dar didesnę kokybę, o kartu ir užsienio virtuvę: „Jie linkę užsisakyti brangesnius patiekalus. Aišku, lietuviai irgi valgo krevetes, midijas, steiką, bet vis tiek kur kas dažniau nori vištienos, karbonadų, šašlykų, tokių natūralių lietuviškų patiekalų.“
Burgeriai – ir toliau ant bangos
„Floros simfonijos“ direktorius Henrikas Tautkus taip pat sako, kad cepelinų Palangoje niekas neišstums, kaip ir šaltibarščių, kurių klientai ypač dažnai prašo per karščius. Iš kitų populiarių pasirinkimų jis paminėjo putpelių, tuno patiekalus, kukurūzinį viščiuką, ir be abejo, burgerius.
„Brandintos jautienos burgeriai labai gerai perkami. Lietuviai be mėsainių dabar negali gyventi“, – pastebėjo H.Tautkus.
Iš šio sezono tendencijų jis išskyrė ir midijas. „Vien dėl jų turime daug nuolatinių klientų“, – pridūrė restorano direktorius.
Sekama ir sveikos gyvensenos tendencijomis – yra vegetariškų patiekalų, keptų ant grilio, taip pat šaltų užkandžių, tinkančių vegetarams ir sveikuoliams.
O kaip skiriasi lietuvių ir užsienio turistų poreikiai? H.Tautkus patikino, kad atsakymo į šį klausimo ilgai galvoti nereikia.
„Užsieniečiai tikrai paprastesni, galiu tiesiai šviesiai pasakyti. Jie nereikalauja kažko ypatingo, jiems visą laiką skanu ir be galo skanu. O su lietuviais pasitaiko visko, bet džiaugiamės, kad turime klientų ir stengiamės įtikti“, – pabrėžė jis.
Vis dėlto Henrikas pridūrė, kad dabartinė situacija nedžiugina: „Liūdim, kad nėra rusų, nes turėjom daug nuolatinių klientų, kurie daug metų lankydavosi. Tačiau reikia džiaugtis, kad galim dirbti ir dirbam.“
Vokiečiams prie cepelinų reikia šnapso
Taip pat J.Basanavičiaus gatvėje esančio restorano „deCuba“ vadovė Ala Kretschmann sakė, kad dažniausiai užsisakomi patiekalai yra firminis išpjovos kepsnys, traški vištiena, taip pat ir grynai lietuviškos virtuvės valgiai – šaltibarščiai, kepta duona ir cepelinai, kurie ir, anot Alos, yra nepralenkiami Palangoje.
„Be cepelinų pas mus niekaip. Be cepelinų ir „deCuba“ ne „deCuba“. Kažkada vienais metais rašė – va, kubietiškas restoranas ir cepelinais prekiauja. O ką daryti, jei lietuvis nori tų cepelinų? Nėra cepelinų ir jis eina lauk“, – aiškino A.Kretschman.
Cepelinus mielai kerta ne tik lietuviai, bet ir turistai iš užsienio. Vis dėlto verta paminėti, kad toks patiekalas jiems kiek neįprastas, tad, kaip teigė Ala, kai kurie prie jo užsisako degtinės.
„Vokietukai grįžta atgal vien dėl cepelinų, bet paskui vis dėlto sako – joo, reikia dabar šnapso. Tai būna, kad ir 50 gramų tas vokietukas užsigeria. Juk jų skrandžiai vis tiek šiek tiek kitokesni negu mūsų, jie nepripratę prie tokio maisto“, – juokdamasi pasakojo ji.
Vis dėlto, anot Alos, svarbu įtikti įvairiems klientams, o tam reikalingas platus asortimentas – kad ir makaronai ar picos, kurių pavalgyti čia užsuka ir italai.
Prieš kelerius metus restorano meniu papildė veršienos kepenėlės, kurios taip pat užsitarnavo populiarumą, o šiemet į asortimentą buvo įvestos ančių kepenėlės, keli valgiai vegetarams ir azijietiški patiekalai, jau spėję pasiteisinti.
„Vis tiek prašo mados, tendencijų, užtat ir važiuojam per visur, pavyzdžiui, pernai buvom iškeliavę pasižiūrėti, ką siūlo Vokietija, Austrija, Londonas. Po to grįžtam ir pavasarį sudarinėjam meniuką iš naujo“, – pasakojo A.Kretschman.
Tiesa, ji iš savo restorano patirties taip pat žino, kad ne visos naujovės randa kelią į žmonių skrandžius. „Čia kaip su alumi – sako, ot madingas, įsiveskite. Na, pradedame pilti tą alų, bet jis nebėga ir viskas“ – juokėsi „deCuba“ vadovė.
Mūsų tautiečiai, pasak Alos, mėgsta švelnesnį maistą. Tačiau ji, kaip ir kitų restoranų vadovai, neslėpė, kad su lietuviais klientais būna sunkiau.
„Jie labiau priekabiauja – va čia tas ne taip padėtas, va čia tas skersai, kodėl čia taip. Bet jeigu patiekalas švarus, tvarkingas ir su meile iškeptas, geriau juk nepadarysi tikrai.
Lyginant su užsieniečiais, pastarieji pasako, kad arba labai skanu, arba, jei kažkas netiko, pasako kodėl. O lietuvis tiesiog – man neskanu. Ką tada reiškia tas „neskanu“? Juk kiekvienas savo skonį turi ir jei užsisakai mėsą, tu žinai, kad ten mėsa bus, o ne salotos. Kartais išsikreipia ta lietuvaičių pateikiama informacija“, – pastebėjimais dalijosi A.Kretschmann.
Apie šią vasarą pasikeitusius turistų srautus restoranas sprendžia pagal išdalintus meniu: „Lietuvių yra tikrai padaugėję, nes meniu lietuvių kalba šiemet teko užsisakyti papildomai. O rusų, anglų, vokiečių kalbomis šiuo metu tenka išdalinti mažiau.“
Palangos restoranai ir maistas – galerijoje:
Puikiai išsiverčia be cepelinų
Vis dėlto norintiems pavalgyti vertėtų neapsistoti tik ties J.Basanavičiaus gatve, nes skanių atradimų galima rasti ir paėjus toliau. Eiles žmonių jau kurį laiką traukia gastro baras „Šilelis“ Gintaro gatvėje.
Kaip 15min pasakojo čia dirbantis barmenas Titas Vertelka, svečiai dažniausiai pageidauja šonkauliukų ir Vienos šnicelio, po jų pagal populiarumą – pitos. O tiems, kurie vadovaujasi sveikos gyvensenos taisyklėmis, siūlomos salotos.
„Pas mus yra ir daug salotų, ir daug kažkiek riebesnių patiekalų. Žiūrint, ko pageidauja svečiai“, – 15min sakė T.Vertelka, paklaustas, kaip prisitaiko prie svečių norų.
O ar čia užsukantys lietuviai išrankūs maistui? Barmenas sako, kad viskas labai priklauso nuo aplinkybių.
„Manyčiau, galbūt lemia ir tai, iš kokių regionų atvažiuoja, bet taip 50 ir 50. Tačiau lietuviai tikrai išrankesni negu užsieniečiai“, – patikslino jis.
Tiesa, cepelinų, kurių apstu Jono Basanavičiaus gatvėje, „Šilelis“ savo klientams nesiūlo. „Būna, žmonės kartais paklausia, ar turime, bet tikrai negalėčiau pasakyti, kad labai dažnai. Turime labai daug nuolatinių klientų, kurie jau žino, kad pas mus virtuvė kitokia – tuo mes ir unikalūs, kad pas mus kitaip nei kitur“, – pasiteiravus, ar nejaučia spaudimo į asortimentą įtraukti vieną populiariausių valgių Palangoje, atsakė T.Vertelka.
Poilsiautojai nori ir sušių
Neseniai buvo laikas, kai sušių Palangoje visai nebuvo. Buvo ir metas, kai vieną vasarą jų šiame kurorte tiesiog nebeliko. Tačiau šį sezoną jų vėl siūloma ne vienoje Palangos vietoje, tarp jų – Ronžės gatvėje esančioje „Sushi Masters“, kuri veikia dar tik kelias savaites.
„Tikrai nėra pasitvirtinę, kad Palangoje populiarūs tik cepelinai. Žmones suskirstyčiau į du kontingentus – yra tų, kuriems norisi lietuviško maisto, o yra ir tokių, kurie puikiai mus žino, tad atvažiavę iš Vilniaus, Kauno renkasi, kad gautų kitokią virtuvę, ne lietuvišką. Tai tikrai kol kas pasiteisino ir džiaugiamės“, – 15min komentavo „Sushi Masters“ vadovė Jovita Čajauskienė.
Ji mano, kad tos sušius siūlančios vietos, kurios Palangoje neišsilaikė, buvo tiesiog nepakankamai populiarios ar ne iki galo pasiruošusios: „Gal savininkai nebuvo gerai išdirbę reikalo? Na, o mes jau turime vardą visoje Lietuvoje ir tai duoda kažkokį pliusiuką, be to, ir patys save vertiname gerai – sušiai skanūs, klientų atsiliepimai nuostabūs.“
J.Čajauskienė svarsto, kad sušiai ir kiti užsienio virtuvių patiekalai Palangoje dabar taps dar paklausesni dėl esamos situacijos.
„Žmonės paprastai daug keliauja, parsiveža kitokių skonių, kitokių potyrių ir dabar nori to Lietuvoje. Ypač tas aktualu po karantino, kai dar nelabai galime išvažiuoti. Kažkas kažko pasiilgsta iš kitų šalių ir turime rezultatą, kad nebūtinai norisi sėdėti tik ant lietuviškų patiekalų“, – teigė „Sushi Masters“ vadovė.
Šaltibarščių vengė, bet nusprendė surizikuoti
M.Valančiaus gatvėje įsikūrusio restorano „Onorė“ publika dar kitokia – čia renkasi mėgstantys gurmaniškesnius patiekalus. Todėl nieko keisto, kad ir paklausta apie populiariausią patiekalą restorano savininkė ir vadovė Ingrida Grušnienė įvardija aštuonkojį, kuris čia yra bestseleris. Taip pat – penktą vasarą iš eilės karaliaujantį firminį desertą vazonėlyje. Nepaisant to, šį sezoną čia atsirado... šaltibarščiai.
„Žinoma, su mūsų korekcijomis, pagardinti tuo, ko juose tradiciškai nebūna – ridikėliais, mėtomis ir citrinų aliejumi. Tad jie turi šiek tiek kitokį poskonį nei įprastai, bet yra lygiai tokie pat gaivinantys ir gardūs. Ir net jei šaltibarščiai atrodytų truputį pasenę ir galbūt taip jau labai įprasta visiems, iš tikrųjų po to, kai juos įsivedėme, jie pas mus labai populiarūs ir tarp gourmet pasaulio žmonių“, – patikino I.Grušnienė.
Ingrida pripažįsta, kad anksčiau restoranas šaltibarščių vengė. Tačiau galiausiai nutarta požiūrį pakeisti.
„Juos žmonės gali pavalgyti absoliučiai kiekvienoje kitoje kavinėje, restoranėlyje Palangoje, o mes nenorėjome turėti patiekalų, kurie yra visur, bet šįmet įsivedėme todėl, kad kaip ten bebūtų, lietuvių tautai yra susiformavęs toks dalykas, kad šaltibarščiai vasaros metu yra is a must. Tad atsigręžėme į klientą, kuris, net jei gali rinktis kitokius patiekalus, šiltą dieną visgi teikia prioritetą šaltibarščiams, nes turbūt gamta šaukia, genuose tai užprogramuota“, – svarstė „Onorė“ vadovė.
Dar viena naujovė – Benedikto kiaušinis iki 16 valandos. „Vasarą per karščius norisi lengvesnių pietų, todėl atsirado toks papildomas pasirinkimas“, – paaiškino I.Grušnienė.
Anksčiau restoranas vis sulaukdavo prašymų į meniu įtraukti ir midijas, kurios, Ingridos teigimu, daugumai asocijuojasi su atostogomis ir kurortu. Jų anksčiau irgi buvo vengta, tačiau atėjo laikas permainoms.
„Nusprendėme, kad duosime tai, ko žmonės prašo, bet su tokiu tvistu, patobulinę, kaip mums patiems patinka ir kaip norėtume tai patiekti svečiams. Į Palangą važiuojantys žmonės nori tiesiog skaniai pavalgyti pakankamai įprasto maisto, tad ir mes šiemet savo meniu priartinome prie didžiosios masės žmonių skonio, kad tai būtų paprasta, bet kartu ir ne paprasta“, – kalbėjo I.Grušnienė pasidžiaugusi, kad nauja strategija spėjo pasiteisinti.
Vis dėlto, anot Ingridos, restorane apsilankantys svečiai – išties išrankūs maistui. Pastaruoju metu jų lūkesčiai net išaugo, nors plačiau atverti piniginės jie nenori.
„Publikos standartai itin aukšti, sakyčiau, po karantino jie netgi padidėję – žmonėms kažkodėl atrodo, kad viskas turi būti dar geriau, nuostabiau, nors mokėti už tai nėra pasiryžę. Įdomi tendencija“, – pastebėjo pašnekovė.
Jei „Onorė“ atsirado šaltibarščiai, gal atsiras ir cepelinai? Restorano vadovė tuo kol kas abejoja, bet kartu dabar jau ir žino – niekada nesakyk niekada.
„Tai puikus patiekalas ir neįsivaizduoju, kas būtų, jei Palangoje jų apskritai neliktų. Kaip ir šaltibarščiai, jie tiesiog turi būti, nes tai yra mūsų kraujyje ir jeigu esame alkani, turbūt dažniausiai pagalvojame apie tai, kas mums duoda jėgos. Tik mūsų virtuvė yra jaunesnės kartos atstovai, jiems cepelinai asocijuojasi su nostalgija pas močiutę kaime, o mums būtų netgi sudėtinga juos kasdien gaminti. Mūsų asortimente ir taip labai mažai bulvių, to riebesnio maisto. Aišku, gal kada ir sugalvosime kokį modernesnį variantą, bet manau, kad visi vis tiek labiau mėgsta tuos tradicinius“, – 15min sakė I.Grušnienė.
