– Kaip maisto pramonės įmonėje yra suprantama sąvoka „kokybė“?
– Kokybė – tai atitikimas tam tikrų reikalavimų visumai, taikomai visiems produktams. Tie reikalavimai gali būti įvairūs, priklauso nuo įmonės: ir mes, ir mums nustato rodiklius. Jei produktas juos atitinka, vadinasi yra kokybiškas.
– Kas nustato ir reglamentuoja kokybės rodiklius?
– Kalbant apie maistą, reikia kalbėti ir apie maisto saugą, ir apie jo kokybę. Bendri reikalavimai yra apibrėžti Europos Sąjungos reglamentų, Lietuvos įstatymų, higienos normų. Įmonė, kurdama savo produktą, privalo vadovautis visais teisiniais norminiais aktais. Maisto saugos rodikliai yra privalomi, o kokybiniai rodikliai kiekvienam produktui yra kuriami skirtingi.
– Kiek kokybės sistemų, pavyzdžiui, yra įdiegta jūsų įmonėje? Kokios jos?
– Įmonėje įdiegta integruota maisto saugos ir kokybės vadybos sistema, kuri yra sertifikuojama pagal du tarptautinius standartus. Vienas jų yra ISO 9001, kitas „British Retail Consortium Global Standart for Food Safety“ (BRC GSFS). Vadovaujamės šio standarto naujausia, jau septinta versija. Be to, kaip ir visose bendrovėse, „Daumantuose“ yra sukurta rizikos veiksnių analizės svarbių valdymo taškų sistema (RVASVT), be kurios negali veikti nė viena su maistu dirbanti įmonė.
– Minėjote bendrovėje veikiančias vidines kokybės tikrinimo sistemas, tačiau šalyje yra nemažai institucijų, kurios taip pat atsako už maisto produktų kokybę. Kas dar tikrina „Daumantų“ bendrovę?
– Be abejo yra ne viena institucija. Reguliariai tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Ji tikrina ne tik produktų kokybę, bet ir visą maisto saugos valdymo sistemą bei pakuočių tinkamumą. Patikrinimų metu imami produktai ir juos tiria Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. Metrologijos centras tikrina, ar nėra svorio neatitikimų, t. y. ar produkto svoris atitinka deklaruojamąjį.
– Kokie rodikliai vartotojui garantuoja, kad produktas yra kokybiškas ir atitinka standartus?
– Mes galime garantuoti, kad iš įmonės neišvažiuoja nė vienas nekokybiškas produktas. Kokybei įrodyti kiekvienai produktų partijai atliekami tyrimai, tiesa, vartotojas jų nemato. Vartotojas mato patį produktą, pakuotę ir ženklinimo etiketę. Joje surašyta produkto sudėtis, maistinė ir energinė vertės. Iš produkto pakuotės galima matyti, ar jis supakuotas sandariai, jei taip, ar ta pakuotė nepažeista, jei ji tvarkinga, nedeformuota ir nepradaryta, reiškia, produktas yra saugus.
– Produkto kokybė prasideda nuo žaliavos. Kaip ją tikrinate?
– Kiekvieno produkto gamyba prasideda nuo atidaus žaliavų ir pakuočių tiekėjų pasirinkimo. Dirbame tik su patikimais tiekėjais: mums svarbiausia ne tik kaina, bet ir kokybė. Mūsų tiekėjai – ilgamečiai verslo partneriai, kurie suinteresuoti, kad produktai būtų saugūs ir kokybiški. Rinkdamiesi tiekėjus pirmiausia jų įmonėje atliekame auditą, susipažįstame su aplinka, kur pakuotės ar žaliava gimsta. Įvertiname, ar ji gali būti klastojama, užteršta biologiniais, cheminiais ar fiziniais teršalais. Atliekame žaliavos cheminius ir mikrobiologinius tyrimus, tik tuomet sprendžiame, ar ji yra tinkama. Tačiau tai dar ne viskas: nupirktą ir pristatytą į įmonę žaliavą vėl tikriname. Kiekviena žaliavos partija yra tikrinama be jokių išimčių.
– Pagrindinį „Daumantų“ asortimentą galima suskirstyti į dvi grupes: tai kečupai ir pomidorų padažai bei majonezai ir majoneziniai padažai. Kokie rodikliai stebimi šiuose produktuose?
– Tyrimai yra atliekami prieš išvežant kiekvieną produktų partiją mūsų įmonės laboratorijoje. Majonezo produktuose tikrinamas rūgštis, druskos ir riebalų kiekiai, aktyvusis rūgštingumas. Vieni vartotojai nori riebesnio majonezo, kiti liesesnio, todėl turime skirtingų gaminių ir kiekvienam iš jų privalome užtikrinti deklaruojamus, etiketėje nurodytus riebumo parametrus. Pomidorų padažuose tikrinamos sausosios tirpiosios medžiagos, aktyvus rūgštingumas, druskos, rūgšties kiekis. Atliekami ir mikrobiologiniai tyrimai, tačiau vartotojas to etiketėje nemato.
– Įmonėje, kaip minėjote, galioja ne tik Lietuvos, bet ir ES standartai, prieš daugiau kaip 10 m. iniciavote ir BRC GSFS standartą. Kam to reikia?
– Šį standartą Lietuvoje turi 53 maistą gaminančios įmonės. Pirmiausia jis reikalingas, kad būtų galima eksportuoti produktus į tas šalis, kurios jį pripažįsta ir be jo produktų neįsileidžia, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys. Žinoma, šio standarto dėka kiekvienas Lietuvos vartotojas gauna papildomą garantą, kad gamybos sistema yra ypač griežtai kontroliuojama nepriklausomos organizacijos, t. y., kad tokios pat kokybės produktas yra parduodamas ne tik Lietuvoje, bet ir visose šalyse.
– Kas kontroliuoja šią kokybės sistemą?
– Tai daro nepriklausoma organizacija „Lloyd's Register Quality Assurance“ (LRQA). Pagal BRC GSFS standartą „Daumantuose“ buvo atlikta dvylika auditų. Jie atliekami kartą per metus tik tuo atveju, jei rezultatai yra geri, o jei yra daugiau neatitikimų – auditą atlieka kas pusmetį arba visai nesertifikuoja. Taigi, esame sertifikuoti jau 12 metų. Prieš porą metų buvo išleista naujo standarto dar griežtesnė versija, su kuria buvo pristatytas ir naujas vertinimas, pagal jį antri metai gauname patį aukščiausią AA įvertinimą – tai reiškia, kad mūsų bendrovė užtikrina aukščiausią kokybės ir maisto saugos lygį.
– Kaip vyksta tokie auditai? Kaip jiems ruošiatės?
– Tai planiniai auditai, kaip minėjau, vykstantys kasmet. Tai ne vienkartinė akcija, standarto reikalavimus privalome išlaikyti nuolat. Audito metu tikrinamas ne konkretus produktas, bet visa sistema: nuo žaliavos tiekėjo iki produkto išvežimo į prekybos centrus. Auditoriai kalbasi su darbuotojais, daug laiko stebi gamybą, jos etapus ir nuosekliai patikrina, kaip dokumentais, įvairiais darbiniais įrašais pagrįsta sistema atitinka realius veiksmus gamyboje.
– Kas yra tikrinama ir kuo tokie patikrinimai yra naudingi vartotojui?
– BRC standartas apibrėžia daugiau nei 360 įvairiausių reikalavimų. Pirmiausia tikrinamas vadovybės požiūris į maisto kokybės valdymą, maisto kokybės politiką, kaip vadovai ją palaiko. Tikrinami gamybos procesai, stebima, kaip mes valdome maisto gamybos sistemą, patikrinama labai daug dokumentų, todėl auditas vyksta kelias dienas. Paskutinė standarto versija akcentuoja ne tik maisto saugą, bet ir apsaugą: nuo galimos žalos produktui iš išorės ir klastojimo bei kenkimo. Todėl žiūrima, kaip apsaugota įmonės teritorija ir kaip keliauja pati žaliava. Mes, gamintojai, esame išsiaiškinę žaliavos kelionės etapus. Turime žinoti ne tik tiekėją, bet ir produkto gamintoją – visą žaliavos kelią. Šiais laikais itin daug dėmesio skiriama tiekėjų skaidrumui. Tai daroma tam, kad žaliava nebūtų falsifikuojama, kad ingredientai nebūtų pakeičiami pigesniais arba ne tais gaminiais. Jeigu yra aiškus visas žaliavos kelias nuo jos gamintojo iki galutinio produkto gamintojo, ir patys gamintojai, ir galutinio produkto vartotojai gali būti ramūs dėl kokybės.
– Darykime prielaidą, kad aptinkamas nekokybiškas produktas: kaip ir per kiek laiko apie tai sužinotų vartotojas, kaip jis būtų apsaugotas?
– Maisto gamybos įmonėje privalo veikti prevencinė produkto sulaikymo ir atšaukimo sistema. Ją kiekvienais metais patikriname, atliekame simuliaciją, stebime, ar viskas vyksta pagal terminus. Partijos sustabdymas, atšaukimas ir kliento informavimas įvykdomas per 4 valandas. Jei iš įmonės išvažiuotų netinkama produkto partija, pirmiausia būtų informuoti prekybos centrai, kad produktas būtų išimtas iš lentynų ir jo niekas nenusipirktų. Būtina pranešti VMVT, jie taip pat dalyvauja produkto partijos atšaukimo procedūroje. Tai atlikus, jei kažkiek produkto buvo parduota, jau informuojamas vartotojas įvairiais žiniasklaidos kanalais. Jeigu vartotojas įsigijo blogos partijos produktą, jis turi jį grąžinti, o tiekėjas kompensuoja nuostolius. Ši sistema – itin išsamiai suplanuota, kad veiktų operatyviai ir patikimai, tačiau dar nėra pasitaikę, kad tektų ją įgyvendinti.
