LRT televizijos laida „Svarbios detalės“ savo svečius pakvietė į diskusiją, kaip neperžengti ribų su kitokią maitinimosi filosofiją turinčiais asmenimis.
Mykolas Simutis, kuris šešerius metus nevalgo mėsos, aiškina, kad veganai – tai asmenys, kurie atsisako gyvūninės kilmės produktų. „Jie nevalgo mėsos, kiaušinių, pieno produktų, neavi odinių batų ar kitų iš gyvūnų pagamintų rūbų. Veganai mano, kad gyvūnai neturėtų mums priklausyti taip, kaip priklauso dabar“, – sako vyras.
Dešimtmetį mėsos nevalganti gyvūnų teisių aktyvistė Gabija Enciūtė įsitikinusi, kad mėsos atsisakoma dėl neurologinių gyvūnų savybių. „Tai susiję su gyvūnų gebėjimu jausti skausmą, kančią, emocijas iki kažkokio lygio. Kalbame apie gyvūnus, kurie turi tuos pojūčius ir jausmus, kurie mums yra akivaizdūs. Tada yra labai akivaizdu, kodėl yra svarbu su jais elgtis geriau nei yra elgiamasi“, – tikina pašnekovė.
Tačiau vienas iš garsaus sostinės restorano savininkų Dominykas Čečkauskas mano, kad tokiu atveju vertėtų kalbėti apie visus gyvus sutvėrimus, o ne tik tuos, kurie artimiausi ir panašiausi į žmogų.
„Gal gyvūnų pojūčiai suprantamesni žmogui. Ar vien todėl, kad jie panašesni į mus, jų teisės turėtų būti svarbesnės už kitų, nepanašesnių, teises. Jeigu naudojame tokią logiką, tai logiška, kad žmonės turi daug daugiau laisvių ir teisių nei gyvūnai, nes esame „tolimesnės“ rūšys“, – argumentuoja verslininkas.
Į tai gyvūnų teisių aktyvistė G.Enciūtė atsako: „Labiausiai reikia kalbėti apie sistemą, kaip ir kokiomis sąlygomis gyvūnai yra laikomi, ar tikrai būtina toliau palaikyti tokio lygio gyvūnų suvartojimą, koks yra dabar. Taip pat – kodėl žmonės valgo mėsą.“
Moteris įsitikinusi, kad mėsą valgome per dažnai ir tik dėl to, kad tai – per daugelį metų susiformavęs įprotis, kuriam pakeisti reikia tik šiek tiek daugiau sąmoningumo: „Jeigu nėra būtina šiuolaikiniam žmogui dėl išgyvenimo laikyti gyvūnų sugrūstų narvuose, šerti juos antibiotikais, žiauriai su jais elgtis, valgyti, žudyti, tai kam tai daryti? Gyvūnai, kaip ir žmonės, jaučia skausmą, kančią ir kitas emocijas, tad nenusipelno būti kankinami. Per metus visame pasaulyje yra suvalgoma keliasdešimt milijardų vien sausumos gyvūnų.“
Tuo tarpu garsus virtuvės šefas Liutauras Čeprackas visavalgių ir veganų diskusijoje nė neketina slėpti, kad, matydamas gyvūnus, pirmiausia galvoja, koks jų skonis ir kaip norėtų jų paragauti. „Kaip mūsų geografinėse platumose būtume išgyvenę, jei tos mėsos būtume nevalgę? Ką tada būtume valgę: sniegą, šakeles ar žieveles? Tikrai niekada nepagalvoju, kad ta karvutė būtų linksmesnė, jei ji toliau ganytųsi, o aš jos nesuvalgyčiau. Žiūrėdamas į mažą paršiuką, galvoju, kaip norėčiau jį suvalgyti“, – rėžia L. Čeprackas.
Toks pastebėjimas sveikos gyvensenos tyrinėtojai Vaivai Nepaitei atrodo visai nelogiškas: „Žmogus šiuo klausimu yra nevisiškai sąmoningas, jei taip sugeba pasakyti“, – mano moteris.
Kūrybininkas S.Urbonas kelerius metus nevalgo mėsos, kurios atsisakė tik dėl eksperimento.
„Daugelis žmonių atsisako mėsos dėl gyvūnėlių, aš nejaučiu jiems gailesčio. Daugelis atsisako dėl savijautos dalykų. To aš irgi nejaučiau. Ėjau su savo kolege vegane ir ji klausė, ar mano vaikai valgo mėsą. Atsakiau, kad valgo, nes nesakė, kad nenori. Tada ji paklausė, ar jie gali pasakyti? Tada pagalvojau, kad aš 30 metų valgau mėsą, bet manęs niekas nepaklausė, ar aš galiu gyventi be jos“, – pasakoja vyras.
Taip S.Urbonas nusprendė įveikti 100 dienų iššūkį be mėsos bei rašyti blogą, kaip reaguoja kūnas, kai atsisakoma mėsos.
„Kad didkepsnis ir šonkauliai yra mano mylimiausias patiekalas, sakau dar dabar, nors antrus metus nevalgau. Pradėjęs rašyti blogą, gavau labai daug laiškų su patarimais, kaip turėčiau maitintis. Sakydavau, kad atsisakiau tik mėsos, bet man rašydavo paklodes. Lietuvoje yra tiek daug žmonių, kurie pasislėpę laukia, gal šitas bus vegetaras, ir užpuola su tais savo laiškais: tu nevalgyk, nedaryk, nežudyk. Manau, kad jie yra aršesni, nes jiems tai labai rūpi“, – kalba vyras.
