Kokio klimato reikia kavamedžiui?
Anot G.Vilčinsko, apkeliavusio beveik visas kavą auginančias šalis, kavamedis geriausiai auga žemėje, esančioje tarp Vėžio ir Ožiaragio atogrąžų, vadinamo „kavos diržu“.
Paprastai kavos pupelės geriausiai auga atogrąžose, kuriose temperatūra svyruoja nuo 15 iki 30 °C. Idealiausia oro temperatūra kavamedžiams yra apie 19 – 21 °C, tokia ji ištisus metus būna šalyse, esančiose arčiausiai pusiaujo, kalnuotose vietovėse, kur aukštis virš jūros lygio siekia nuo 1000 iki 2500 m. Čia optimalus lietaus kiekis yra nuo 1500 iki 2500 mm per metus, o santykinis oro drėgnumas yra 70-90%.
Pašnekovo pastebėjimu, didžiausias kavamedžio augimo priešas yra šaltis. Kava gali toleruoti žemą temperatūrą, bet netoleruoja šalnos. Švelnesnė, taip vadinama „balta šalna“ turi įtakos tik kitų metų derliui, tačiau rimtas šaltis, vadinamas „juoduoju“, gali nužudyti visą kavos medį ir žymiai sumažinti kavos gamybą daugelį metų, kaip tai atsitiko Brazilijoje 1975 m. ir 1994 m.
Kavamedžiai klesti giliame, puriame su daug organinių medžiagų dirvožemyje su gerai įrengta drenažo sistema. Kavamedžiai sodinami šlaituose, kurie nukreipti į šiaurę, rytus ar šiaurės rytus. Arabikos rūšies medeliai geriausiai auga aukštumose (nuo 1000 m iki 2500 m), o Robusta – žemumų lietaus miškuose apie 600 m aukštyje.
Ar Europoje auginama kava?
„Deja, Europoje kava neauga, – išsklaido mitus „Kavos banko“ vadovas. – Europoje natūraliomis sąlygomis kavamedžiams augti yra arba per šalta, arba per sausa ir per karšta. Šiuos augalus galima auginti nebent ant palangės ir džiaugtis jų sodriais žaliais lapais“.
Pašnekovas prisipažįsta atlikęs tokį bandymą Lietuvoje ir mamos sodo šiltnamyje, jau vėlesnį pavasarį, kai žiema visai buvo išėjusi, pasodinęs saują kavos sėklų. Beveik po keturių savaičių pasirodė pirmieji kavamedžių daigeliai. Tie, kurie buvo daugiau pavėsyje, augo puikiai, jų lapai buvo sveiki sodrūs, kiti, kurie gaudavo daugiau tiesioginių saulės spindulių, augo sunkiai, o atėjus karščiams visai nurudavo ir nudžiūvo. Atėjus rudeniui ir nukritus temperatūrai, kavamedžiai buvo iškasti ir persodinti į vazonus ir galiausiai įsikūrė „Kavos banko“ žiemos sode.
Nuo ko priklauso skirtingose šalyse auginamos kavos skonis
Kavą skrudinančios bendrovės vadovo teigimu, skirtingose vietose užauginta ir pagaminta kava pasižymi unikaliomis savybėmis. Kavą gaminančios šalys paprastai yra skirstomos į tris didelius regionus: Lotynų Amerikos, Afrikos / Arabijos ir Azijos / Ramiojo vandenyno regioną. Kai kurios savybės yra bendros visiems regionams, o kitos yra būdingos tik vienam ar kitam regionui.
Afrika
Afrika – tai ta vieta, kur gimė kava ir šiam regionui būdingos išskirtinio aromato pupelės. Kenijoje auginamos pupelės pasižymi ryškiu aromatu su šiokiu tokiu juodųjų serbentų poskoniu. Šis kavos aromatas yra labai unikalus ir turi daug gerbėjų visame pasaulyje.
Rytų Afrikos pupelės ypač vertinamos dėl intensyvios konsistencijos bei pikantiško rūgštumo. Afrikoje užauginta kava tikrai negali patikti visiems, bet net ir tie, kuriems nepatinka jos skonis, žavisi jos unikaliu aromatu.
Indonezija
Indonezijos kava yra populiari jau nuo XVII amžiaus, kai ją čia atsivežė olandai. Rafinuotas šios kavos rūgštumas aiškiai kontrastuoja su Afrikos kavos rūšimis, tačiau jų aromatas yra toks pats gilus ir sodrus.
Sumatros kava tiršta ir gyva jos konsistencija užkariavo daugybės kavos mėgėjų širdis. Karamelės, cinamono aromatas yra ypač malonus, o jos saldumas gėrimui suteikia elegancijos.
Amerika
Didžiausi kavos kiekiai pagaminami Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Šiuose regionuose auga pupelės, garsėjančios minimaliu rūgštumu ir idealia aromatų pusiausvyra. Sodri ir švelni kavos konsistencija įtinka beveik visiems.
Kosta Rikos kava yra itin gaivi ir dažnai ja mėgaujamasi šalta. Tropinių vaisių skonio ir irisų aromato derinys suteikia išskirtinumo vidutinės konsistencijos kavai. Ši kava prilygsta burgundiškajam vynui. Jau vien šis faktas leidžia susidaryti įspūdį apie parduodamus Kosta Rikoje užaugintos kavos kiekius.
Kolumbijos kavos pupelės yra aiškaus ir saldaus aromato, puikiai tinka gerai dienos pradžiai. Kolumbijos kavos aromatų puokštę vainikuoja karamelės natos.
Gvatemalos Huehuetenango kavos pupelės yra stipresnio šokoladinio skonio, kuris, nors ir saldokas, yra sausas. Dėl to juntama puikiai suderinta pusiausvyra.
„Tiesiog stebina faktas, kad kavos kilmės regionas turi tokią didžiulę įtaką kavos aromatui. Tad jei jūs dažniausiai renkatės tik Meksikos kavą, vertėtų paragauti kito regiono kavos. Jums tikrai patiks skirtingi aromatai ir pojūčiai“, – tikina Lietuvoje kavą skrudinančios ir naują lietuvišką prekinį ženklą PUPA pristatančios bendrovės vadovas.
Paklaustas, kokios šalys yra „Kavos banko“ favoritės, G.Vilčinskas neslepia: tos, kurios pačios jau žino, kas yra gera kava ir kad tokią kavą jie gali užauginti. Tam reikia įdėti daugiau darbo ir dėmesio visame auginimo ir apdirbimo procese. „Mes nuolat ieškome naujos kavos įvairiose šalyse ir ūkiuose, atsivežę ir paskrudinę ją ragaujame ir tik tada siūlome arba nesiūlome jos ragauti Lietuvos žmonėms. Stebime, kas mums, lietuviams patinka ir stengiamės, kad jie kavą galėtų įsigyti kuo šviežesnę už tikrą jos kainą“.
Lenkijoje ir Latvijoje dominuoja prasta kava, o lietuviai yra tikri kavos gurmanai
Rinką nuolat stebinčio ir analizuojančio G.Vilčinsko teigimu, mūsų kaimynai negali pasigirti kavos gėrimo tradicijomis. „Lenkijoje dominuoja prastos kokybės kava, dar daug kur stabtelėję gausime karčios stipriai paskrudintos robustos. Vietiniai pripratę prie tokios kavos ir mano, kad tai etalonas, bet, kaip ir visame pasaulyje, po truputį viskas keičiasi. Lenkijoje, kaip Rusijoje, daug vartojama tirpios kavos“.
Latvijoje, kur gyvena daug rusakalbių, geriama daugiau arbatos ir tirpios kavos. Jeigu vartojama natūrali kava, labiau vertinama kokybiška arabika. Estijoje, kuri turi daugiausia pasaulyje kavos suvartojančius kaimynus suomius, dominuoja švelnios arabikos rūšys.
„Lietuvoje ankstesniais laikais kavos arba iš viso nebuvo, arba iš Maskvos pavykdavo gauti kokybiškos arabikos. Tad įpratę prie geros arabikos, prastesnę greit išmokome atskirti. Todėl mes, lietuviai, drąsiai galime save vadinti kavos gurmanais ir žinovais, – teigia pašnekovas. – Žinoma, ir Lietuvoje buvo periodas, kai pirmieji laisvos Lietuvos verslininkai iš Europos pradėjo vežti įvairių gamintojų kavą, kurios buvo ir labai prastos, o mes, neturėdami pasirinkimo, pirkome ją ir gėrėme. Tačiau šiandien smagu matyti, kad žmonės pradeda suprasti ir atsirinkti kokybišką kavą. Kavos kultūra mūsų šalyje jau pakilusi į gana aukštą lygį“.
Lietuvišką prekinį ženklą PUPA pristatančios bendrovės vadovas prisipažįsta, kad iš pradžių prekiavo kitų gamintojų kava, bet dažnai tekdavo susidurti su prasta kokybe.
„Pagrindinė bėda buvo kavos pupelių kokybė, skrudinimas buvo irgi netolygus, dažnai gaudavome per stipriai paskrudintas pupeles, tad neapsikentę leidomės į kelionę po pasaulį ieškoti kokybiškos kavos. Papuolę į kavos pasaulį ir atradę daug kokybiškos kavos, jos skrudinimo negalėjome patikėti niekam kitam, todėl patys daugiau kaip metus laiko mokėmės šio meno. Mokomės iki šiol, nes kava niekada nebūna tokia pati. Skiriasi derliai, orai šalyse, kuriose ji auga.Todėl kiekvieną kartą, gaudami naujo derliaus kavą, atrandame kažką naujo dar neragauto“, – sako pašnekovas, siūlydamas pagaliau paragauti ir lietuviškos kavos. Lietuviškos – tai ne užaugintos Lietuvoje, o atrinktos geriausiuose kavos ūkiuose ir paskrudintos čia, Lietuvoje. Todėl ši kava visada bus šviežia ir kvapni.
„Tikime, kad vis dažniau girdėsime klausimą: o tu jau ragavai lietuviškos kavos?“, – šypsosi „Kavos banko“ vadovas.
